captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lygiai 10 metų nuo 2008-ųjų krizės pradžios: pasekmes juntame iki šiol

Šeštadienį, rugsėjo 15-ąją, sukanka lygiai dešimt metų, kai katastrofinis vieno didžiausių Jungtinių Valstijų bankų „Lehman Brothers“ bankrotas išprovokavo neregėto masto pasaulinę bankų ir ekonomikos krizę. Jos pasekmes juntame iki šiol. Sumažėjo vaikų ir apskritai, per krizę subrendusi karta tebėra gerokai skurdesnė už savo tėvus.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Prisimenant istorinius „Lehman Brothers“ banką paliekančių darbuotojų vaizdus galima suprasti, kokia keista padėtis susiklostė Jungtinių Valstijų bei kitų šalių bankų sistemose prieš 2008-ųjų rudens įvykius. Neregėto masto nekilnojamojo turto bumas, finansuojamas dosniai dalijamomis paskolomis uždirbo milžiniškus pelnus investuotojams, nes jie masiškai pirko pelningas bankų ir įvairių fondų finansines priemones, nors jos buvo paremtos visiškai neturtingų ir finansine prasme nepatikimų žmonių paskolomis, paimtomis būstui įsigyti. Nors bankininkai vadino šiuo žmones nindzėmis, formaliai viskas buvo beveik teisėta, tik investuotojai – nuo privačių asmenų iki milžiniškų pensinių fondų nesuprato, kuo rizikuoja.

„Manau, tai žmogaus prigimtis ir Volstryte, ir tarp investuotojų. Turiu omenyje, kad Volstrytas suinteresuotas pasiūlyti produktą, kurio norėtų investuotojai, o dauguma investuotojų nežino, kaip išanalizuoti tokį produktą. Taigi taip ir tęsis, atsiras naujos sistemos su didelėmis rizikomis, kurių dauguma investuotojų tiesiog nesupras“, – mano finansų analitikė Liz Miller.

Galiausiai ir Jungtinių Valstijų, ir Europos bei Azijos šalių vyriausybėms teko spausdinti daugybę milijardų, kad bankinė sistema nežlugtų, ir vėliau bandyti prisiteisti bent dalį nuostolių. Vargu ar tai pavyko. Net Gordonas Brownas, krizės metais vadovavęs Jungtinės Karalystės vyriausybei, abejoja, kad teisingumas buvo įvykdytas.

„Manau, kol neturėsime tinkamų įstatymų, kurie pripažins šiuos žmones kaltais ir pademonstruos, kad už tai yra aiškios bausmės, tol žmonės galvos, kad bankininkai išsisuko ir kad jie vėl bandys daryti tą patį“, – sako G. Brownas.

Kai tik būsto brangimas sulėtėjo, skurdžiausi žmonės atsidūrė dugne. Greitai  jų paskolos viršijo nupirkto būsto kainą ir galiausiai jie liko be nieko. Taip buvo ne tik Amerikoje. Vien Ispanijoje bankams teko susigražinti apie pusę milijono butų ir namų. Dėl krizės nedarbas pakilo iki 30 proc. ir net dabar dalis šių žmonių vos suduria galus.

Daugiau apie tai – Sauliaus Masalsko reportaže.

Reuters/Scanpix nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...