captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje euro skeptikų nemažėja, rodo tyrimas

Kas antras šalies gyventojas įsitikinęs, kad įvedus eurą asmeniškai susilauks neigiamų pasekmių. Daugiau nei pusė gyventojų pasisako prieš euro įvedimą ir tokių euroskeptikų Lietuvoje per pastaruosius metus nemažėja.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Kas antras šalies gyventojas įsitikinęs, kad įvedus eurą asmeniškai susilauks neigiamų pasekmių. Daugiau nei pusė gyventojų pasisako prieš euro įvedimą ir tokių euroskeptikų Lietuvoje per pastaruosius metus nemažėja.

Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas „Flash Eurobarometro“ tyrimas apie euro įvedimą neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse.

Šiuo metu 55 proc. lietuvių pasisako prieš euro įvedimą, o 41 proc. yra už, tačiau pastarasis rodiklis per metus beveik nepakito. Beveik pusė, arba 47 proc. mūsų šalies gyventojų norėtų, kad euras būtų įvestas kuo vėliau.

Kaip atskleidė tyrimas, didesnė Lietuvos gyventojų dalis linkusi manyti, jog euro įvedimo pasekmės bus neigiamos tiek jiems asmeniškai, tiek Lietuvai – taip teigė atitinkamai 47 proc. ir 55 proc. respondentų.

Tuo metu apie trečdalį lietuvių tikisi teigiamų pokyčių tiek sau, tiek ir savo šaliai.

Vis tik penktadalis gyventojų neturi nuomonės, kokių asmeninių pasekmių susilauks, tačiau dėl šalies padėties po euro įvedimo gyventojų nuomonė tvirtesnė – jos šiuo klausimu neturi tik 10 proc.

Vertindami teigiamus euro įvedimo pasekmių aspektus, dažniausiai, t. y. 81 proc. Lietuvos piliečių, minėjo, kad euro įvedimas bus patogesnis keliaujantiesiems į euro zonos šalis. Pusė gyventojų lietuvių tiki, kad tai padės lengviau apsipirkti kitose eurą naudojančiose šalyse ir sudarys sąlygas paprastai palyginti kainas su kitomis euro zonos šalimis.

Kas ketvirtas lietuvis pritarė, kad euro įvedimas apsaugos šalį nuo tarptautinių krizių. 48 proc. lietuvių teigia tuomet pasijausiantys labiau europiečiais, 42 proc. mano, kad šis žingsnis sustiprins Europos vietą pasaulyje, 36 proc. – kad užtikrins tvirtesnius viešuosius finansus.

Vis dėlto nemažai gyventojų mato ir neigiamų įstojimo į euro zoną aspektų. Daugiausia – 75 proc. – gyventojų nerimauja dėl piktnaudžiavimo nustatant kainas po euro įvedimo, 48 proc. įsitikinę, kad nacionalinės valiutos keitimas sukels daug asmeninių nepatogumų. Daugiau nei pusė mano, kad šalis dėl euro praras dalį savo identiteto, 43 proc. mano, kad Lietuva gali prarasti ekonominės politikos kontrolę.

Aštuoni iš dešimties apklaustų Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad įvedus eurą kils kainos. Tokia proporcija mūsų šalyje yra viena didesnių tarp 7 apklausoje dalyvavusių šalių, kuriose dar nėra įvesta euro valiuta. Panašios nuomonės laikosi Latvijos ir Lenkijos gyventojai. Tik 14 proc. lietuvių mano, kad euras suteiks kainoms stabilumo.

„Flash Eurobarometro“ tyrimas buvo atliktas 2013 m. pavasarį, apklausiant 7014 respondentų septyniose Europos Sąjungos valstybėse (Bulgarija, Čekijos Respublika, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija), kurios prisijungė prie Sąjungos pastaraisiais metais ir kol kas dar neįsivedė euro.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close