captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelis įgyvendinti priemones, kurios sureguliuotų kainas, žada jau rudenį

Privalome atstatyti mažas smulkiųjų ir vidutinių verslininkų parduotuvėles, kurias istoriškai praradome, LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, tai būtų viena iš priemonių, kaip galima didinti rinkos konkurenciją ir tokiu būdu, kaip žadėta, sureguliuoti produktų kainas. Premjero teigimu, numatomas priemonių kompleksas turėtų būti įgyvendintas dar rudenį.
E. Genio/LRT nuotr.
E. Genio/LRT nuotr.

Paklaustas, kokio plano ketinama imtis, kad kainos, kaip žadama, būtų sumažintos, S. Skvernelis tvirtina, kad kol kas vyksta paruošiamieji darbai. Jis patikina – valstybė į kainų reguliavimą įsikiš tik tiek, kiek tai leidžia Lietuvos įstatymai. Premjero teigimu, pirmiausia ketinama ieškoti priemonių, kurios leistų padidinti rinkos konkurenciją.

„Labai svarbu, kad mūsų institucijos įvertintų tam tikrus vidinius procesus, kurie vyksta tarp produkcijos tiekėjo ir prekybininko: kokios yra sutartys, kam permetamos papildomos rizikos, kokie papildomi nenumatyti mokesčiai dar atsiranda, pavyzdžiui, rinkodaros, lentynos mokesčiai, įvairios baudos. Labai svarbu, ar nėra susitarimų, ypač kalbant apie stambius tiekėjus ir stambius prekybos centrus, kai produkcija tiekiama su aiškiai fiksuota kaina ir papildoma sąlyga ar sąlygomis, kad kitiems prekybos centrams arba prekybininkams ta produkcija būtų tiekiama aukštesne kaina arba išvis nebūtų tiekiama“, – nurodo S. Skvernelis.

Jo nuomone, taip pat labai svarbu, kad atsirastų alternatyvų didiesiems prekybos centrams. Ministro pirmininko tvirtinimu, būtina ieškoti naujų rinkos dalyvių ir atkurti platesnį smulkiojo verslo tinklą.

„Tenka tik apgailestauti, kad istoriškai praradome mūsų smulkųjį ir vidutinį verslą, dėl kurio šalia namų arba netgi savo name buvo galima užeiti į parduotuvę ir nusipirkti pirmo būtino maisto produktų. Ten ir kainos buvo tikrai konkurencingos, mažesnės. Tai turime atstatyti“, – įsitikinęs S. Skvernelis.

BNS nuotr.

Siekiant tai padaryti, premjero teigimu, vyriausybė pavedė įvertinti biurokratinę naštą, kurią patiria smulkus ir vidutinis verslas. Vyriausybės vadovas atkreipia dėmesį, kad verslininkams neretai tenka susidurti su itin dideliais reikalavimais, kai, norint įkurti parduotuvėlę, prašoma turėti pastovias sutartis, laikytis įvairiausių normatyvų.

„Tada misija tampa neįmanoma, todėl privalome daryti numatytus žingsnius. Be to, žinoma, mūsų priežiūros institucijos, kurios stebi konkurencinę aplinką, vartotojų teisių apsaugą, asmens duomenų apsaugą, turi aktyviai atlikti savo darbą. Manau, kad tai yra kompleksas priemonių, kurias rudenį įgyvendinsime. Ne kalbame, ne žadame, bet imsime ir padarysime. Matysime, koks bus rezultatas“, – sako S. Skvernelis.

Jo teigimu, viena iš priemonių, kaip didinti konkurencija, būtų ir prekybos centrų darbo laiko ribojimas. Premjero nuomone, savaitgaliais ar švenčių dienomis, neveikiant didiesiems prekybos centrams, šią nišą galėtų užpildyti smulkusis verslas.

Ministras pirmininkas argumentuoja, kad tokia praktika taikoma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse: „Yra valstybės, kuriose sekmadieniais didieji prekybos centrai nedirba. Matyti, kad tada tikrai klesti vietinės parduotuvėlės, maži minimarketai, kuriuose, jeigu pamiršai, tikrai gali nusipirkti duonos, vaisvandenių, sviesto ar pieno.“

Jis patikslina – sustabdyti kainų augimo administracinis svertais tikrai nepavyks, tačiau nurodytomis priemonėmis siekiama sukurti vartotojams palankią situaciją: „Mes galvojame, kaip sukurti aplinką, situaciją, kad būtų apgintos vartotojų teisės ir kainos tiesiog neaugtų arba būtų konkurencingos ir priimtinos vartotojui, t. y. mažėtų. Ypač kalbame apie pirmo būtinumo prekes, t. y. maisto produktus.“

Premjeras pabrėžia – valstybė neketina pradėti savavališkai reguliuoti kainų: „Jeigu kas galvoja, kad valstybė pradės reguliuoti kainas, to tikrai nebus. [...] Kaip minėjau, tos kompleksinės priemonės, kurias mes taikysime, turėtų daryti įtaką ir tikrai galėtų ginti pirmiausia vartotojo interesus.“

SGD terminalas, BNS nuotr.

Išperkant SGD terminalą būtų išvengta dujų kainos kilimo

S. Skvernelio teigimu, Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą išpirkti svarbu, nes tai leistų užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę, išvengti kainų kilimo ir suteikia potencialią galimybę, kad šis terminalas taps regioniniu.

„Dabar mūsų uždavinys yra vienintelis – užtikrinti tolesnį stabilų gamtinių dujų tiekimą. Šiandien per terminalą tiekiama pusė visų suvartojamų gamtinių dujų Lietuvoje. Toliau labai svarbu, kad būtų išlaikytas spaudimas kainų monopolininkui, nes jeigu atsisakome terminalo ir jis išplaukia, tai „Gazprom“ kainos gali kilti iki 20 proc.“, – nurodo S. Skvernelis.

Jo aiškinimu, per metus tai lemtų 160 mln. eurų praradimą. Kaip trečią svarbią priežastį premjeras nurodo ir išlaikymo kaštų mažėjimą: „Priėmus sprendimą įsigyti terminalą ilgalaikėje perspektyvoje (kadangi padalintume tą naštą), terminalo išlaikymo kaštus galėtume kasmet sumažinti 23 mln. eurų. Dar noriu paminėti, kad yra sukurta priekrantės ir kranto infrastruktūra – investuoti 68 mln. eurų. Jeigu terminalas išplaukia, ta infrastruktūra lieka perteklinė ir niekam nereikalinga.“

Dėl šių priežasčių, teigia ministras pirmininkas, Lietuva priėmė sprendimą toliau užtikrinti energetinę nepriklausomybę, mažinti išlaikymo kaštus, daryti spaudimą kainoms, kad vartotojas gautų kuo pigesnes dujas.

„Žinoma, turime ir strateginį tikslą, kurio neatsisakome, – kad šis terminalas taptų regioniniu ir galėtų dalyvauti bent jau bendroje Baltijos jūros dujų rinkoje. Tą naudą galėtų pajausti ir kitų valstybių vartotojai“, – tvirtina S. Skvernelis.

BNS nuotr.

S. Skvernelis apie kalėjimų sistemą: visuomenė ne viską žino

Pirmadienį pasibaigė galimybė teikti paraiškas Kriminalinės žvalgybos ir Imuniteto skyrių vadovų pareigoms Kalėjimų departamente užimti. Anot S. Skvernelio, toks konkuresas tėra pirmas žingsnis, kuris turėtų padėti kalėjimų sistemoje sukurti daugiau skaidrumo.

„Tai tik viena iš mažyčių detalių. [...] Tai [kalėjimų sistemoje kylančios problemos – LRT.lt] yra sisteminiai dalykai, nespręsti ilgus dešimtmečius. Infrastruktūriniai pokyčiai, esminiai pokyčiai, pačios bausmių vykdymo sistemos pertvarka (kad kaliniai būtų izoliuoti, kad galėtų kalėti kamerose, kad būtų izoliuoti tie asmenys, kurie tą subkultūrą skatina ir išnaudoja kitus kalinius arba daro nusikalstamas veikas), užtruks tikrai pakankamai ilgą laiką“, –  tvirtina S. Skvernelis.

Premjero teigimu, pradėtas ryžtingas darbas: „Ministras mane nuolat informuoja. Ne viską ir visuomenė žino. Tikrai jau gana daug buvo paviešinta, tačiau žingsnių atgal nebus, nes, jeigu dabar stabtelsime, tai išvis neįsivaizduoju... Kalbame apie valstybės šimtmetį, nepriklausomą Lietuvą, o bausmių vykdymo sistemoje turime anos valstybės, okupacinės valstybės sistemą.“

B. Netanyahu, Reuters/Scanpix nuotr.

Premjeras: su Izraeliu turime įvairių ryšių

Ketvirtadienį istorinio vizito į Lietuvą atvykstant Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu, S. Skvernelis tvirtina, kad Lietuva ir Izraelis jau seniai turi įvairių tarpusavio ryšių: „Tikrai turime partnerį Rytuose [...], pradedant nuo istorinių (turiu omeny žydų bendruomenę Lietuvoje, kuri visada buvo gausi, stipri), baigiant saugumo klausimais, kur Izraelis yra ypač stiprus, kalbant apie sienų kontrolę, kibernetinį saugumą, gynybos klausimus.“

Anot premjero, pirmiausia bus galimybė susitikti dvišaliame sutikime. Vėliau vyks neformalus Baltijos valstybių ministrų pirmininkų susitikimas, todėl, prisijungus kitų šalių ministrams, bus bandoma spręsti dėl Baltijos valstybių ir Izraelio bendradarbiavimo.

Pagal LRT RADIJO laidą „Ryto garsai“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

E. Genio/LRT nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...