captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelis apie prognozuojamą kainų kilimą: vyriausybė gali imtis nestandartinių priemonių

Premjerui Sauliui Skverneliui prakalbus apie numatomus sprendimus ir diskusijas su verslininkais bei socialiniais partneriais, kaip neleisti smarkaus maisto ir paslaugų kainų augimo, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad valstybė neturi galimybių reguliuoti kainas. Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas sako, kad kainoms reguliuoti priemonių yra, bet jos ribotos.
S. Skvernelis, E. Genio/LRT nuotr.
S. Skvernelis, E. Genio/LRT nuotr.

Premjero teigimu, vyriausybė gali imtis ir nestandartinių priemonių, siekdama apginti vartotojų interesus bei užtikrinti pagrįstas būtiniausių maisto produktų ir paslaugų kainas.

„Prireikus būsime priversti ieškoti ir nestandartinių būdų apginti visuomenės ir vartotojų interesus. Ypač tais atvejais, kai kalbame apie būtiniausius maisto produktus ir paslaugas“, – rašo Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje.

Tai premjeras paskelbė reaguodamas į pastaruoju metu kai kurių verslininkų išsakomus nuogąstavimus, kad maisto produktų kainos artimiausiu metu gali drastiškai išaugti.

S. Skvernelis atkreipia dėmesį, kad, kylant įvairios žaliavos kainoms, kyla ir produktų kainos, tačiau, žaliavai atpigus, produktai taip smarkiai nepinga.

„Atskiri verslininkai jį (galimą kainų augimą – LRT.lt) įvardija net kaip „drastišką“. Esą brangs miltai, duona, mėsa, paukštiena, kiaušiniai. Esą to priežastis – brangstančios žaliavos, grūdai ir kitos. Tokiais atvejais norisi paklausti: o kodėl tuomet, kai žaliavų kainos pasiekia žemumas, jūs ne tik kad nekalbate, bet net nepagalvojate apie produkto kainos mažinimą?“ – socialiniame tinkle rašo premjeras.

Jis savo pasisakyme primena, kad valstybėje veikia daug priežiūros bei kontrolės institucijų, kurios privalo ne tik stebėti, bet ir proaktyviai veikti.

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas sako, kad apie kainų reguliavimą nekalbama. Anot jo, pirmiausia norima pažaboti prekybos centrų apetitą, kalbama ir apie galimą valstybės dalyvavimą kai kuriuose versluose. 

S. Malinauskas BNS sakė, jog vyriausybės pasiūlymai bus pristatyti artimiausiu metu. Jo teigimu, kad rizika dėl maisto ir paslaugų kainų galimo staigaus augimo atsirado, dar Seimo pavasario sesijoje priimant mokesčių reformą. 

„Mes matėme labai aiškias rizikas, kad tos liekančios pajamos (dėl mokesčių pertvarkos didėsiančios žmonių pajamos – BNS) turėtų didinti perkamąją galią ir skatinti vidaus vartojimą, bet jeigu bus taip, kai būdavo ne kartą Lietuvos istorijoje nesuvaldytos kainos, tai labai daug šansų, kad didžiąją dalį šių pinigų per išaugusias pelno maržas pasiims prekybos centrai“, – kalbėjo S. Malinauskas.

„Svarstoma iš tikrųjų, kokiomis priemonėmis būtų galima visa tai suvaldyti, tai yra prekybos centrų apetitus. Iš karto sakau, kad tai tikrai nėra joks valstybinis kainų reguliavimas“, – tvirtino jis.

S. Malinauskas kalbėjo, kad būsimos priemonės jau beveik suderintos, tačiau jų neatskleidė. 

„Kelios kryptys jau dabar aiškios. Iš tikrųjų darome analizę ir renkame duomenis dėl kainų dinamikos, kiek tai koreliuoja su objektyviais veiksniais kaip žaliavų kainos. Ar nėra taip, kad augant žaliavoms kainos auga greitai ir daug, o žaliavoms pingant, to pigimo staigaus ir greito nėra“, – kalbėjo premjero patarėjas.

Jis pridūrė, kad vyriausybė žiūrės, ar priežiūros institucijos turi pakankamai įrankių, be to, kai kuriuose versluose galbūt galėtų veikti valstybė. 

S. Malinauskas, BNS nuotr.

„Dar vienas dalykas, apie ką svarstoma, tai pasižiūrėti į ne kainos reguliavimą, bet bendrai į valstybės dalyvavimą tam tikruose sektoriuose, kur iki šiol dalyvavo tik privatus verslas“, – sakė S. Malinauskas.

Žiniasklaida skelbia, kad sausra brangina grūdus, dėl to kai kurie gamintojai jau svarsto kelti maisto produktų kainas. Tačiau grūdų augintojai ir žemės ūkio ministras tvirtina, kad grūdų kainos dalis duonos ir kitų produktų kainoje nedidelė, todėl kainos, jei ir didės, tai nedaug.

S. Jakeliūnas, E. Genio/LRT nuotr.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas mato kitus būdus kainoms pažaboti ir sako, kad jie įrašyti „valstiečių“ rinkimų programoje.

„Jeigu apie koncentracijos ribojimą, kas buvo įrašyta mūsų programoje, kad ne daugiau 15 proc. rinkos galėtų užimti vienas tinklas, tai vienas iš sprendimų šitas galėtų būti. Kitas, kas netiesiogiai galėtų paveikti elgseną stambiųjų tinklų, kurie vienas kitą stebėdami turi interesą didinti pelną, galima svarstyti, ir kai kuriose valstybėse tas padaryta, apmokestinti prekybos tinklus ir priklausomai nuo to mokesčio dydžio galima būtų kaip derybinį instrumentą naudoti kalbantis su jais dėl kainų“, – LRT TELEVIZIJAI komentavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas tikisi, kad premjeras šia tema su verslininkais surengs platesnius pasitarimus.

N. Mačiulis: vyriausybė neturi galimybių reguliuoti kainų

Banko „Swedbank“ vyriausias ekonomistas N. Mačiulis mano, kad vienintelė konkreti priemonė, kuria galėtų tiesiogiai pasinaudoti vyriausybė, yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas.

„Turbūt vienintelė tiesioginė priemonė yra PVM, kurį sumažinus maisto produktams, galėtų sumažėti maisto kainos, bet kitų tiesioginių svertų daryti įtakos rinkos kainoms rinkos ekonomikoje natūraliai nėra“, – BNS sakė N. Mačiulis.

N. Mačiulis, BNS nuotr.

„Tokie įstatymai, kurie reguliuotų antkainius, yra nežinoma praktika Europos Sąjungoje ir tikrai abejoju, ar vyriausybė imtųsi tokių priemonių“, – pridūrė jis.

Anot jo, vyriausybė taip pat galėtų skatinti naujų žaidėjų į rinką atėjimą.

„Manau, kad šioje situacijoje galima kalbėti nebent apie konkurencijos skatinimą, bet čia yra ilgalaikė priemonė. Užtikrinti galimybes steigtis naujiems verslams, kurie užtikrintų, kad nebūtų jokio piktnaudžiavimo“, – tvirtino N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, mažmeninės prekybos kainas šiuo metu veikia brangstantys grūdai, nafta ir didėjantys atlyginimai.

„Pirma, yra pabrangę javai visose pasaulinėse rinkose dėl sausrų, kitas veiksnys yra nuo praėjusių metų vidurio beveik dvigubai pabrangusi nafta. Brangesni energijos ištekliai kelia transportavimo sąnaudas ir trečias veiksnys, labiau būdingas Lietuvai, yra sparčiai didėjanti darbo užmokestis, kas irgi turi atsispindėti galutinėse kainose“, – sakė N. Mačiulis.

Jis šiuo metu rinkoje neįžvelgė didelių problemų.

„Matydamas 2,5 proc. infliaciją, trečdaliu pabrangusius grūdus, beveik dvigubai pabrangusią naftą ir 10 proc. augančius atlyginimus, tai nematau jokių problemų Lietuvoje ir jų ieškoma ten, kur jų nėra“, – kalbėjo ekonomistas.

G. Nausėda, BNS nuotr.

Ekonomistas Gitanas Nausėda, sako, kad premjeras turėtų ne institucijomis grūmoti, o skatinti smulkųjį verslą.

„Geriausiai apgintų vartotojų interesus šitoje šalyje ne kažkokie skambūs žodžiai ar institucijos, tiesa sakant, kaip vartotojas visai nenoriu, kad kažkokia institucija kažkam grūmotų. Geriausiai suvaldytų ir prekybininkus, ir gamintojus didesnė konkurencija, – LRT TELEVIZIJAI sakė G. Nausėda. – Bėda ta, kad per 20 metų mes praktiškai išnaikinome savo smulkųjį prekybos sektorių, ir tada tie didieji prekybos tinklai, jie eina savo keliu, tuo pačiu patogiausiu keliu didindami kainas. Ir labai sudėtinga įsivaizduoti, kodėl jie turėtų išsigąsti kažkieno piršto grūmojimo.“

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...