captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nedarbo šmėklai pančioti – deklaracijos

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos (SADM) par­eng­ta Užim­tu­mo di­di­ni­mo 2014–2020 me­tais prog­ra­ma ver­ti­na­ma ne­vie­na­reikš­miš­kai. Val­dan­tie­ji ma­no, kad ši stra­te­gi­ja nu­kreip­ta į pa­grin­di­nius iš­šū­kius, o opo­zi­ci­jos at­sto­vai jo­je ma­to tik bend­rų tei­gi­nių rin­ki­nį.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos (SADM) par­eng­ta Užim­tu­mo di­di­ni­mo 2014–2020 me­tais prog­ra­ma ver­ti­na­ma ne­vie­na­reikš­miš­kai. Val­dan­tie­ji ma­no, kad ši stra­te­gi­ja nu­kreip­ta į pa­grin­di­nius iš­šū­kius, o opo­zi­ci­jos at­sto­vai jo­je ma­to tik bend­rų tei­gi­nių rin­ki­nį, rašo „Lietuvos žinios“.

Su­dė­tin­ga pa­dė­tis mū­sų ša­lies dar­bo rin­ko­je. Di­de­lis ne­dar­bas, ypač jau­ni­mo, ir il­ga­lai­kiai be­dar­biai, su­nku­mai įsi­dar­bin­ti vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms ir ne­įga­lie­siems, ne­ma­žė­jan­tis ne­le­ga­laus dar­bo mas­tas, ne­pa­kan­ka­mos in­ves­ti­ci­jos į nau­jų dar­bo vie­tų kū­ri­mą.

Užim­tu­mo prog­ra­mo­je šias prob­le­mas įveik­ti siū­lo­ma ska­ti­nant vers­lo plė­trą, di­di­nant dar­bo jė­gos kva­li­fi­ka­ci­jos ati­tik­tį dar­bo rin­kos reik­mėms, mak­si­ma­liai pa­nau­do­jant dar­bo iš­tek­lių po­ten­cia­lą, už­ti­kri­nant užim­tu­mo po­li­ti­kos in­teg­ra­lu­mą.

Iki­kri­zi­nis ly­gis nepasiektas

SADM par­eng­ta­me do­ku­men­te nu­ro­do­ma, kad stra­te­gi­nis prog­ra­mos tiks­las – ku­riant nau­jas dar­bo vie­tas kiek­vie­nam ša­lies gy­ven­to­jui su­da­ry­ti ga­li­my­bes bet ku­riuo gy­ve­ni­mo eta­pu už­si­dirb­ti pra­gy­ve­ni­mui lais­vai pa­si­ren­ka­mu dar­bu.

Pa­žy­mi­ma, kad nors Lie­tu­vos eko­no­mi­ka nuo 2010 me­tų spar­čiai au­go, ne­su­kur­ta tiek dar­bo vie­tų, jog bū­tų ga­li­ma spar­čiai ir tva­riai lais­vus dar­bo iš­tek­lius įtrauk­ti į dar­bo rin­ką. 2012 me­tais užim­tų­jų bu­vo 241,5 tūkst. ma­žiau ne­gu iki kri­zės 2008 me­tais. Dėl ne itin veiks­min­gai kon­tro­liuo­ja­mo ne­le­ga­laus dar­bo ne­ma­ža da­lis dar­bo vie­tų yra še­šė­ly­je.

Pro­jek­te tei­gia­ma, kad vers­lo ap­lin­ka to­liau tu­rė­tų bū­ti ge­ri­na­ma: su­da­ro­mos pa­lan­kes­nės są­ly­gos in­ves­ti­ci­joms, vers­lo plė­trai ir nau­joms dar­bo vie­toms kur­ti. Esą ša­lies eko­no­mi­ka au­ga lė­čiau dėl ne­pa­kan­ka­mų in­ves­ti­ci­jų. Tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas pa­sta­rai­siais me­tais bu­vo ri­bo­tas. Šiuo me­tu bend­ras su­kaup­tų tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų ro­dik­lis yra vie­nas ma­žiau­sių Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Be to, dau­giau­sia šių in­ves­ti­ci­jų lie­ka di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se.

Bū­ti­na pa­lan­ki mo­kes­čių sistema

Aiš­ki­na­ma, kad vers­lui steig­ti ir plės­ti yra bū­ti­na pa­lan­ki mo­kes­čių sis­te­ma, ku­ri bū­tų sta­bi­li, pa­pras­ta ir aiš­ki. Esą rei­kia ma­žin­ti dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mą, bend­rą vers­lo re­gu­lia­vi­mo naš­tą, ša­lin­ti biu­ro­kra­ti­nes kliū­tis, su­da­ry­ti pa­lan­kias tei­si­nes są­ly­gas lanks­tiems dar­bo su­si­ta­ri­mams, ska­tin­ti in­ves­ti­ci­jas vi­so­je ša­lies te­ri­to­ri­jo­je, įtvir­tin­ti aiš­kų ir skaid­rų te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo pro­ce­są.

Vers­lu­mą ir sa­va­ran­kiš­ku­mą siū­lo­ma ska­tin­ti di­di­nant vie­šų­jų vers­lo pa­slau­gų (in­for­ma­vi­mo, kon­sul­ta­vi­mo, mo­ky­mo) prie­ina­mu­mą pra­de­dan­tie­siems vers­li­nin­kams re­gio­nuo­se, už­ti­kri­nant fi­nan­si­nių šal­ti­nių prie­ina­mu­mą vers­lo pra­džiai, ra­gi­nant kur­ti so­cia­li­nės eko­no­mi­kos įmo­nes, koo­pe­ra­ty­vus, sa­vid­rau­dos įmo­nes ir la­bai ma­žas įmo­nes.

Men­kas našumas

Anot SADM, nors ša­lies gy­ven­to­jai yra pa­ly­gin­ti iš­si­la­vi­nę, vis la­biau ryš­kė­ja jų kva­li­fi­ka­ci­jos ne­ati­tik­tis dar­bo rin­kos po­rei­kiams, o vis di­dė­jan­tis kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos trū­ku­mas ar­ti­miau­siu me­tu ga­li tap­ti pa­grin­di­niu ūkio plė­tros stab­džiu. Dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos prob­le­mą iš da­lies ro­do ir tai, kad dar­bo na­šu­mas Lie­tu­vo­je yra vie­nas men­kiau­sių ES.

Nu­ro­do­ma, kad iš­si­la­vi­ni­mo ko­ky­bė ir įgy­ta kom­pe­ten­ci­ja ne­pa­kan­ka­mai ati­tin­ka vers­lo ir vi­suo­me­nės po­rei­kius. Mo­ky­mo prog­ra­mo­se per ma­žai dė­me­sio ski­ria­ma spe­ci­fi­nių ūkio sek­to­rių ge­bė­ji­mams ug­dy­ti, pra­kti­niams įgū­džiams la­vin­ti. Mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ni­mą sis­te­ma yra frag­men­tiš­ka, o ro­dik­liai yra vie­ni pra­sčiau­sių ES. Sie­kiant iš­spręs­ti šias prob­le­mas no­ri­ma ge­rin­ti pro­fe­si­nio orien­ta­vi­mo pa­slau­gų prie­ina­mu­mą ir ko­ky­bę, už­ti­krin­ti ko­ky­biš­kų įgū­džių įgi­ji­mą švie­ti­mo ir mo­ky­mo sis­te­mo­je: už­ti­krin­ti aukš­to­jo moks­lo stu­di­jų ati­tik­tį dar­bo rin­kos po­rei­kiams, plė­to­ti stu­di­jų įvai­ro­vę, įskai­tant in­di­vi­dua­lų mo­ky­mo­si tu­ri­nio ir pro­ce­so pri­tai­ky­mą, mo­der­ni­zuo­ti pro­fe­si­nį mo­ky­mą, už­ti­krin­ti jo ati­tik­tį dar­bo rin­kos po­rei­kiams bei po­pu­lia­rin­ti pro­fe­si­nį mo­ky­mą.

Dar­bo iš­tek­lių po­ten­cia­lą ne­ga­ty­viai vei­kia vi­suo­me­nės se­nė­ji­mas ir emig­ra­ci­ja, ypač spar­čiai si­tua­ci­ja pra­stė­ja kai­mo vie­to­vė­se. Ma­žė­jant dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų, ky­la grės­mė eko­no­mi­kos au­gi­mui ir ūkio kon­ku­ren­cin­gu­mui, taip pat so­cia­li­nės ap­sau­gos, svei­ka­tos ir švie­ti­mo sis­te­mų tva­ru­mui, nes di­dė­jant so­cia­li­nių, svei­ka­tos prie­žiū­ros ir ki­tų pa­slau­gų vy­res­nie­siems po­rei­kiui ma­žė­ja ga­li­my­bių iš­lai­ky­ti mi­nė­tas sis­te­mas. To­dėl esą bū­ti­na ska­tin­ti vi­sus dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jus da­ly­vau­ti dar­bo rin­ko­je – įtrauk­ti jau­ni­mą, be­dar­bius ir ne­ak­ty­vius gy­ven­to­jus, o vy­res­nio am­žiaus dar­buo­to­jus – il­giau iš­lai­ky­ti.

Dė­me­sys il­ga­lai­kiams bedarbiams

Kaip di­de­lė prob­le­ma mi­ni­mas il­ga­lai­kis ne­dar­bas, jo ly­gis 2012 me­tais sie­kė 6,5 pro­cen­to. Tarp per­nai re­gis­truo­tų be­dar­bių be­veik pu­sė dar­bo ne­tu­rė­jo dau­giau kaip vie­nus me­tus, kas ket­vir­tas – dau­giau kaip dve­jus me­tus. Su su­nku­mais dar­bo rin­ko­je su­si­du­ria men­ką iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys as­me­nys, ypač kai­mo gy­ven­to­jai, ku­riems su­nku ras­ti ge­bė­ji­mus ati­tin­kan­tį dar­bą.

Šias prob­le­mas siū­lo­ma spręs­ti stip­ri­nant jau­ni­mo mo­ty­va­ci­ją mo­ky­tis ir dirb­ti, plė­to­ti sa­va­ran­kiš­ko užim­tu­mo ga­li­my­bes, už­ti­kri­nant vy­res­nio am­žiaus dar­buo­to­jams kar­je­ros ga­li­my­bes, už­ker­tant ke­lią dis­kri­mi­na­ci­jai dėl am­žiaus, tai­kant pa­ska­tas įdar­bin­ti vy­res­nio am­žiaus dar­buo­to­jus, vyk­dant il­ga­lai­kių be­dar­bių ak­ty­vi­ni­mo prie­mo­nes.

Gy­ven­to­jų užim­tu­mo di­di­ni­mo po­li­ti­ka esą yra frag­men­tiš­ka. Pa­dė­tį ža­da­ma keis­ti de­ri­nant eko­no­mi­kos, vers­lo plė­tros, švie­ti­mo, dar­bo rin­kos ir ki­tų vie­šų­jų po­li­ti­kų spren­di­mus, ku­riais da­ro­ma įta­ka gy­ven­to­jų užim­tu­mui, įtrau­kiant so­cia­li­nius par­tne­rius į užim­tu­mo po­li­ti­kos for­ma­vi­mą ir įgy­ven­di­ni­mą.

Rei­kia strategijos

Sei­mo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to (SRDK) pir­mi­nin­kės Kris­ti­nos Miš­ki­nie­nės tei­gi­mu, par­eng­ta ir de­rin­ti pa­teik­ta Užim­tu­mo prog­ra­ma – il­ga­lai­kis stra­te­gi­nis do­ku­men­tas. Ji pa­žy­mė­jo, kad vals­ty­bei bū­ti­na tu­rė­ti to­kią stra­te­gi­ją, no­rint už­ti­krin­ti eko­no­mi­kos au­gi­mą, pa­ge­rin­ti užim­tu­mą, su­sig­rą­žin­ti emig­ra­vu­sius as­me­nis.

Pa­sak K. Miš­ki­nie­nės, iš pir­mo žvilgs­nio ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad tai yra dek­la­ra­ty­vus do­ku­men­tas. Ta­čiau tai esą tik prog­ra­ma, o ne veiks­mų ir kon­kre­čių prie­mo­nių pla­nas. Šis dar tik ren­gia­mas. „Rei­kia pri­si­min­ti, kad šią prog­ra­mą ren­gė ne tik vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, bet ir vers­lo, darb­da­vių, moks­lo, jau­ni­mo, prof­są­jun­gų, ki­tų so­cia­li­nių par­tne­rių at­sto­vai. At­lik­tas di­džiu­lis dar­bas ver­ti­nant esa­mą si­tua­ci­ją ir for­muo­jant ke­tu­ris pri­ori­te­ti­nius tiks­lus“, – aiš­ki­no so­cial­de­mo­kra­tė.

K. Miš­ki­nie­nės nuo­mo­ne, prog­ra­ma pa­si­tei­sins, jei­gu bus par­eng­tos tiks­lios ir veiks­min­gos prie­mo­nės tiks­lams pa­siek­ti, bus ge­ras jų koor­di­na­vi­mas, už­ti­krin­ta ste­bė­se­na, kon­tro­lė.

Pa­si­ge­do konkretumo

Sei­mo SRDK pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­jas Ri­man­tas Da­gys pro­jek­tui ne­gai­li kri­ti­kos. Pir­miau­sia jam užk­liu­vo, kad siū­lo­mo­je prog­ra­mo­je la­bai daug bend­rų tei­gi­nių, ne­nu­ma­ty­ta kon­kre­čių spren­di­mų. „Prie­mo­nės yra abs­trak­čios, ne­aiš­ku, kas tu­ri­ma gal­vo­je. Ne­dar­bo ma­ži­ni­mas nuo da­bar­ti­nio ly­gio iki 7 proc. 2020 me­tais nė­ra am­bi­cin­ga prog­ra­ma. Jei­gu eko­no­mi­kos nie­kas ne­su­krės, re­zul­ta­tai tu­rė­tų bū­ti dar ge­res­ni, ko­kių nors spe­cia­lių pa­stan­gų tam ne­rei­kia“, – pa­žy­mė­jo jis.

R. Da­gys pa­si­džiau­gė tik tuo, kad da­bar­ti­niai val­dan­tie­ji pra­dė­jo kal­bė­ti apie lanks­čius dar­bo san­ty­kius. Ta­čiau prog­ra­mos tei­gi­niai apie in­ves­ti­ci­nę po­li­ti­ką yra kri­ti­kuo­ti­ni iš es­mės. „A­pie ko­kias in­ves­ti­ci­jas ga­li­ma kal­bė­ti, kai Vy­riau­sy­bė iki šiol ne­prii­ma spren­di­mo dėl 17 mlrd. li­tų in­ves­ti­ci­jos į Lie­tu­vą – at­omi­nės elek­tri­nės? Vi­sa, kas kal­ba­ma, yra šiaip pa­šne­kė­ji­mas apie bend­rus pri­nci­pus“, – įsi­ti­ki­nęs kon­ser­va­to­rius.

R.Da­gys siū­ly­tų kon­kre­ti­zuo­ti prog­ra­mą. Jo tei­gi­mu, bū­ti­na nu­ma­ty­ti aiš­kias prob­le­mų spren­di­mo prie­mo­nes, tiks­lias jų įgy­ven­di­ni­mo da­tas.

Ti­ki­si tei­gia­mo poveikio

Do­ku­men­tą ren­gu­sios dar­bo gru­pės na­rio so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ro Teo­do­ro Me­dais­kio nuo­mo­ne, prog­ra­ma yra ne­blo­ga. „Ją ver­ti­nu po­zi­ty­viai, lai­kau reikš­min­gu prog­ra­mi­niu do­ku­men­tu ir ma­nau, kad jos po­vei­kis ne­dar­bui ma­žin­ti ir užim­tu­mui di­din­ti ga­li bū­ti tei­gia­mas. Kaip ir vi­sų prog­ra­mų, jos sėk­min­gu­mas pri­klau­sys nuo to, kaip nuo­sek­liai bus vyk­do­ma, ar bus pa­kan­ka­mas fi­nan­sa­vi­mas jo­je nu­ma­ty­toms prie­mo­nėms ir ar pa­kaks po­li­ti­nės va­lios pri­im­ti kai ku­riems siū­lo­miems spren­di­mams“, – tei­gė jis.

T. Me­dais­kis pla­čiau pa­ko­men­ta­vo vie­ną as­pek­tą, lie­čian­tį švie­ti­mo, pro­fe­si­nio mo­ky­mo ir užim­tu­mo san­ty­kį. Jis pa­žy­mė­jo, jog ne vi­sai tei­sin­ga įsi­vaiz­duo­ti, kad mo­kyk­la, pro­fe­si­nio mo­ky­mo sis­te­ma ar uni­ver­si­te­tai tik „ga­mi­na“ kva­li­fi­kuo­tą dar­buo­to­ją, o vers­las jį jau pa­ga­min­tą „var­to­ja“. „Ši­taip mąs­tant, ne­si­liau­ja vers­lo vir­ka­vi­mai, kad mo­ky­mo sis­te­ma „ga­mi­na“ ne tą, ką rei­kia, su­tei­kia ne tas kva­li­fi­ka­ci­jas, ku­rių rei­kia, ir pan. Ta­čiau jo­kia mo­ky­mo sis­te­ma ne­pa­jė­gi par­eng­ti dar­buo­to­jo vi­soms įma­no­moms dar­bo vie­toms, ku­rios, be­je, la­bai grei­tai kin­ta. Jos už­duo­tis – su­teik­ti ba­zi­nių ži­nių ir par­eng­ti im­lų, pa­jė­gian­tį to­liau mo­ky­tis bei adap­tuo­tis prie kon­kre­čios dar­bo vie­tos dar­buo­to­ją“, – tvir­ti­no T. Me­dais­kis.

To­dėl, anot jo, pro­tin­gas darb­da­vys tu­rė­tų ne tiek ieš­ko­ti jau „ga­ta­vo“ spe­cia­lis­to, kiek pri­siim­ti par­ei­gą to­liau ug­dy­ti jam rei­ka­lin­gas pri­im­to dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­jas, o pro­tin­ga val­džia tu­rė­tų vi­so­ke­rio­pai ska­tin­ti to­kias darb­da­vio pa­stan­gas. „Man at­ro­do, kad prog­ra­mo­je to­kiam darb­da­vio ska­ti­ni­mui tu­rė­tų bū­ti skir­ta dau­giau dė­me­sio“, – kal­bė­jo T. Me­dais­kis.

 

Šaltinis www.lzinios.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...