captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bankroto istorija: liko su minimalia alga ir 362 tūkst. Lt skola

Lietuvoje daugėja asmenų, kurie tiesia sau kelią į bankrotą. Klaipėdos apylinkės teismas skolų prispaustai pajūrio gyventojai sutiko iškelti bankroto bylą. Moteris bankrotui ryžosi po nesėkmingo santuokinio gyvenimo bei nuvertėjus už skolintus pinigus pirktam būstui.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Lietuvoje daugėja asmenų, kurie tiesia sau kelią į bankrotą. Klaipėdos apylinkės teismas skolų prispaustai pajūrio gyventojai sutiko iškelti bankroto bylą. Moteris bankrotui ryžosi po nesėkmingo santuokinio gyvenimo bei nuvertėjus už skolintus pinigus pirktam būstui.

Dar 2008 m. rupgpjūtį moteris su dabar jau buvusiu sutuoktiniu iš banko „Nordea“ pasiskolino 97891,56 eurų (338 tūkst. Lt). Už pinigus buvo pirktas soduose esantis namas, kur šeima ir įsikūrė.

Vyras dirbo užsienyje, tad šeima iš pradžių tvarkingai mokėjo paskolos įmokas bankui. Tačiau jau 2010 m. gegužę finansinė institucija kreipėsi į įmonę „Būsto paskolų draudimas“, kur paskolą buvo apdraudusi šeima, su pranešimu apie nutraukiamą sutartį – nebuvo tinkamai vykdomi finansiniai įsipareigojimai, tad įmonei teko padengti būsto paskolą.

Moteris jau teisme aiškino, kad sutuoktinis pradėjo išgėrinėti, pasikeitė jo gyvenimo būdas, todėl jie ir išsiskyrė. Turtas buvo padalintas, o įsipareigojimai liko. Po skyrybų moteriai liko pusė sodo namelio, taip pat kartu su buvusiu vyru – 361 tūkst. Lt skola. Dar 1,5 tūkst. Lt ji yra asmeniškai skolinga vartojimo kreditų bendrovei „General financing“.

Skolų prispausta moteris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – pasak jos, gaudama 823,39 Lt algą per mėnesį ji jau penkerius metus neišgali padengti turimų finansinių įsipareigojimų. Turimą nekilnojamąjį turtą ji vertina 100 tūkst. Lt, tačiau nepateikė dokumentų dėl tikrosios jo vertės.

Moteris teismo prašė pripažinti, kad jai būtinosioms išlaidoms reikia bent 1100 Lt: už buto nuomą mokanti 300 Lt, dar 300 Lt atseikėja už komunalines paslaugas, kurios vasarą yra mažesnės. Kiekvieną mėnesį 95 Lt moka už mėnesinį bilietą, važinėja autobusu. Išlaidos maistui – 200 Lt. Išlaidos higienai, vaistams sudaro tik tiek, kieksugeba nusipirkti.

Kreditoriai kėlė klausimą, kodėl moteris negyvena sodo namelio dalyje, kuris jai priklauso ir dalinosi įtarimais, kad gauna neoficialias nuomos pajamas. Moteris pripažino, kad šiuo metu namas tuščias, o sklypas apleistas – esą ji bijo buvusio vyro, tad ten vengia rodytis.

Pasak jos, su buvusiu sutuoktiniu nebendrauja, paskutinį kartą jį matė kažkur prieš penkerius metus, jo finansinė padėtis jai nežinoma.

Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad moters turto vertė pagal Registro turto duomenų išrašą laikytina 101958 Lt, o tai reiškia, kad net kartu su buvusio sutuoktinio turto dalimi (iš viso 203916 Lt), nesugebama padengti kreditorinių įsipareigojimų.

Turtą pardavus varžytinėse buvę sutuoktiniai vis tiek liks skolingi daugiau nei 150 tūkst. Lt, o gaunamos pajamos neleistų padengti skirtumo. Todėl nutartimi teismas pripažino moterį nemokia ir pradėjo bankroto procedūrą, bankroto administratoriumi paskiriant įmonę „Principo reikalas”.

Moteris sutiko su mažesne – 823,39 Lt – suma būtiniems poreikiams tenkinti.

Teismo nutartis gali būti apskųsta aukštesnės instancijos teismui per septynias dienas.

Viešai skelbiamame Bankroto departamento registre šiuo metu yra penki fiziniai asmenys, kuriems pradėtos bankroto procedūros.

DELFI primena, kad Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado maždaug prieš metus. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 tūkst. Lt (25 minimalias mėnesines algas).

Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių. Fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.

Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.

Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo iš Lietuvos buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close