captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į verslu tik kvepiančias idėjas – dešimtys milijonų

Nors pasaulinė praktika rodo, jog apie 90 proc. startuolių (ankstyvosios stadijos verslų) patiria nesėkmę, per pastaruosius metus į Lietuvos startuolių idėjas rizikos kapitalo fondai, įmonės bei verslo angelai investavo apie 44 mln. litų. Anot VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktoriaus Dovydo Varkulevičiaus, investicijų būtų dar daugiau, tačiau kol kas jas stabdo investuotojų žinių trūkumas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nors pasaulinė praktika rodo, jog apie 90 proc. startuolių (ankstyvosios stadijos verslų) patiria nesėkmę, per pastaruosius metus į Lietuvos startuolių idėjas rizikos kapitalo fondai, įmonės bei verslo angelai investavo apie 44 mln. litų. Anot VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktoriaus Dovydo Varkulevičiaus, investicijų būtų dar daugiau, tačiau kol kas jas stabdo investuotojų žinių trūkumas.

VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, į pradedantįjį lietuvaičių verslą investuota apie 44 mln. litų, o iki metų pabaigos rizikos kapitalo fondas „Practica Capital“, verslo akseleratorius „StartupHighway“ planuoja skirti ne mažiau nei dar 3 mln. litų.

Į tris startuolių bendroves investavęs daugiau nei 6 mln. litų verslininkas Ilja Laursas sako tikintis, jog Lietuvos jaunimas turi labai daug potencialo, o atpažinus tikrai perspektyvų startuolį, investuotojas gali tikėtis itin didelės investicijų grąžos: „Jau investavau į tris ir planuoju investuoti dar į 5 įmones. Sėkmingai pasirinkus pradedančiąją įmonę, grąža gali būti 1000 kartų didesnė už investiciją“.

Tačiau paanalizavus duomenis tampa akivaizdu, jog šalies investuotojai kol kas prisibijo rizikuoti savo finansais. Vien lietuvių sukurta „Yplan“ renginių paieškos Londone programėlė pritraukė 35,6 mln. litų užsienio kapitalo. Per panašų laikotarpį Lietuvos investuotojai savo startuoliams atseikėjo apie 8,5 mln. Lt.

„Šiandieną daugelis Lietuvos investuotojų dar nedrįsta investuoti į startuolius dėl žinių stokos. Reikia išmanyti, kaip atpažinti sėkmingą startuolį, kaip struktūrizuoti investicijas, pamatuoti rezultatus ir kaip išeiti iš įmonės kapitalo. To dar labai trūksta, bet atsiranda gerųjų pavyzdžių, kurie tikrai įneš pokyčių“, – teigia Dovydas Varkulevičius.

Kurti verslą tampa nebemadinga

Pašnekovai teigia, jog didžiausia startuolių kūrimo banga jau prasirito, juntamas sumažėjęs aktyvumas, tačiau kiekybę keičia kokybė.

„Anksčiau svarbiausias startuolių tikslas buvo pritraukti investicijas, kartais turint tik neišbaigtą idėją, – sako „Verslo angelų fondo I“ įkūrėjas Arvydas Strumskis. – Dabar tenka pastebėti, jog tai kinta. Į rinką žengia brandesnės idėjos bei atsakingesnis jaunimo požiūris į verslo pradžią“.

Pasak verslo akseleratoriaus „StartupHighway“ įkūrėjo Roko Tamošiūno, visose Baltijos valstybėse ir žemyn link Balkanų yra juntamas startuolių augimo atoslūgis.

 „Startuoliai pamažu išeina iš mados. Lietuvoje praėjusiais metais buvo populiaru veikti principu „pinigų užsidirbti nemoku, nieko apie verslą nesuprantu, bet noriu būti nepriklausomas ir madingas, tad turiu startuolį, – ironizuoja R. Tamošiūnas. – Jų ekosistema, kurią sudaro investuotojai, mentoriai bei verslo idėjas sukūrusios komandos, gryninasi. Ir tai nėra blogai, nes augimas vyksta kokybės, o ne kiekybės kaina“.

Lietuva regione – viena pirmaujančiųjų

Nors startuolių ekosistemos augimo apimtys Lietuvoje mažėja, jų kokybe Lietuva lenkia kai kurias kaimynines šalis. „Latvijoje startuolių bendruomenė šiuo metu neaktyvi, valstybinės paramos jie negauna visai, o privačios iniciatyvos tik pradeda rastis. Tačiau inovatyviais verslais besidomintys latviai išnaudoja Lietuvos startuolių ekosistemos teikiamas paslaugas ir privalumus“, – pasakoja D. Varkulevičius.

„Versli Lietuva“ duomenimis, kur kas didesnėje už Lietuvą Lenkijoje tarptautiniu mastu žinomų startuolių sėkmės istorijų nėra.

„Regione kiek labiau išsiskiria Estija, išauginusi visame pasaulyje pripažintą produktą „Skype“, o labiausiai Lietuvos sekamas sėkmingas pavyzdys yra Suomija, – sako D. Varkulevičius. – Tačiau su suomiais lygintis mums – sudėtinga. Ten valstybė į startuolių ekosistemą kasmet investuoja apie 700 mln. eurų, valstybės investicijos Lietuvoje geriausiu atveju siekia šimtąją to dalį“.

Verslininko Ilja Laurso teigimu, Lietuvos startuolių ekosistema turi labai daug potencialo, tačiau dar nėra pakankamai išvysto rizikos kapitalo modelio, taip pat stinga rimtesnių vadinamųjų verslo angelų iniciatyvų. „Pažangiose visuomenėse startuolių ekosistemos sudaro didelę dalį ekonomikos. Jose jaunimas pats susikuria sau darbo vietas. Tokia praktika labai reikalinga ir mūsų šalyje“, – sako I. Laursas.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...