captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Varanauskienė. Kuo reikėjo dirbti, kad pajamos per metus padidėtų 1 tūkst. eurų? (komentaras)

Beveik 13 tūkst. gyventojų atlyginimai pirmuosius penkis šių metų mėnesius buvo vidutiniškai bent 1  tūkst. eurų didesni negu atitinkamą laikotarpį pernai. Kas lėmė šį atlyginimų šuolį?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Sodros“ duomenimis, 80 proc. asmenų, kurių šių metų pirmų penkių mėnesių vidutinės mėnesio darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, per metus padidėjo tūkstančiu eurų ir daugiau, gyveno penkių didžiųjų miestų ir jų rajonų savivaldybėse.

Kas ketvirto tokį augimą pajutusio darbuotojo amžius – 30–35 metai.

Analizuojant šių asmenų grupę pagal jų darbdavius, matyti, kad palyginus dažnai šie žmonės dirbo ne vien bankuose, kompiuterių programavimo ar duomenų apdorojimo veikla užsiimančiose įmonėse, bet ir universitetuose, didžiosiose šalies ligoninėse.

Šis gana reikšmingas pajamų didėjimas susijęs su augančia įtampa didmiesčių darbo rinkoje, kuri juntama ne tik privačiajame, bet ir viešajame sektoriuje. Taip pat galima įžvelgti ir šešėlio mažėjimo ženklų.

Įtampa darbo rinkoje

Viena vertus, darbo vietos kuriamos ten, kur gyvena daugiau žmonių. Kita vertus, ir žmonės turėtų judėti į tas vietoves, kur yra daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Vis dėlto nedarbo lygio ir pajamų skirtumai tarp regionų išlieka.

Įtakos tam gali turėti ne tik didmiesčiams nepakankama regionų gyventojų profesinė kvalifikacija, bet ir per didelės gyvenamos vietos keitimo arba kelionių į darbą ir namo sąnaudos.

Reikia pastebėti, jog darbuotojų trūkumas ir dėl to atsirandanti įtampa darbo rinkoje juntama ne tik privačiajame, bet ir viešajame sektoriuje. Tarp patyrusių šį reikšmingą pajamų padidėjimą žmonių palyginti nemažai dirba aukštojo universitetinio mokslo, sveikatos priežiūros veikla užsiimančiose įstaigose, ligoninėse.

Iš privačiajam sektoriui būdingų ekonominės veiklos rūšių labiausiai tikėtina, kad 1 tūkst. ir daugiau eurų padidėjo žmonių, dirbusių piniginio tarpininkavimo, kompiuterių programavimo, duomenų apdorojimo, konsultacine verslo ir valdymo, krovinių gabenimo veikla užsiimančiose įmonėse, pajamos.

Pagal profesijas tarp šios grupės asmenų daugiausia įmonių ir organizacijų vadovų bei įvairių padalinių (pardavimo ir reklamos, finansų srities, gamybos ir pan.) vadovų. Palyginti gausu populiarių ir paklausių profesijų – reklamos ir rinkodaros specialistų, vadybos ir organizavimo analitikų, buhalterių, programinės įrangos kūrėjų.

Taip pat į populiariausių šios grupės asmenų profesijų dešimtuką patenka jau anksčiau minėtos viešajam sektoriui būdingos profesijos: gydytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, politikos ir administravimo specialistai.

Aukso amžius – 30–35 metai

Daugiausia tarp žmonių, kurių pajamos padidėjo daugiau negu 1 tūkst. eurų, 3035 m. amžiaus atstovų. Jie sudaro maždaug ketvirtadalį (27 proc.) visų į šią grupę patekusių asmenų: 28 proc. vyrų ir 26 proc. moterų.

Nors ir moterims, ir vyrams tikimybė, kad pajamos reikšmingai padidės, šiame amžiaus tarpsnyje yra didžiausia, vis dėlto iki 35 m. amžiaus moterų ir vyrų skaičiaus santykis tarp asmenų, kurių pajamos padidėjo daugiau negu 1 tūkst. eurų, yra mažesnis negu vyresnių.  

Tai neturėtų stebinti, nes šis gyvenimo tarpsnis – tai laikas, kai moterys dažnai išeina gimdymo ir motinystės atostogų.

Visgi mažai tikėtina, kad šio amžiaus vyrų pajamos išauga todėl, kad jie pradeda daugiau dirbti, nes perima iš darbo rinkos laikinai pasitraukusių moterų darbus. Veikiau jau kai kurios moterys dėl šeimyninių aplinkybių tiesiog turi praleisti tą laiką, kai šansai kopti karjeros ir atlyginimo augimo kopėčiomis, turint tinkamą kvalifikaciją, bene didžiausi. 

Vis mažiau vietos šešėliui

Pusės į šią grupę patekusių žmonių darbo pajamos per metus padidėjo 1 000–1 320 eurų. Daugiau nei 3 tūkst. eurų alga padidėjo maždaug 800 žmonių.

Įdomu tai, jog šioje grupėje randame ir maždaug 2 tūkst. asmenų, kurių pajamos pernai nesiekė minimalios mėnesio algos, o per metus padidėjo daugiau nei 1 tūkst. eurų.

Nors reikšmingam pajamų padidėjimui įtakos galėjo turėti ir bendras ekonomikos augimas, ir dėl įtampos darbo rinkoje padidėjusi darbuotojų derybinė galia, ir didėjantis darbuotojų produktyvumas ar kvalifikacija, tačiau nereikėtų atmesti ir didėjančios netolerancijos šešėliui prielaidos.

Komentaro autorė Julita Varanauskienė – „Sodros“ vyriausioji patarėja.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close