captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nori dvigubai didesnio atlyginimo

Pa­sta­ruo­ju me­tu pa­ste­bi­mas mil­ži­niš­kas at­otrū­kis tarp to, kaip au­ga rea­lus dar­bo už­mo­kes­tis ir kaip di­dė­ja dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mo lū­kes­čiai. Ta­čiau spe­cia­lis­tai su­tin­ka, jog tai vei­kiau tei­gia­ma ten­den­ci­ja nei pa­vo­jaus ženk­las, jog darb­da­viai „ne­įpirks“ nau­jų dar­buo­to­jų ar iš­au­gę lū­kes­čiai iš­ba­lan­suos įmo­nių at­ly­gi­ni­mų po­li­ti­ką.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pa­sta­ruo­ju me­tu pa­ste­bi­mas mil­ži­niš­kas at­otrū­kis tarp to, kaip au­ga rea­lus dar­bo už­mo­kes­tis ir kaip di­dė­ja dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mo lū­kes­čiai. Ta­čiau spe­cia­lis­tai su­tin­ka, jog tai vei­kiau tei­gia­ma ten­den­ci­ja nei pa­vo­jaus ženk­las, jog darb­da­viai „ne­įpirks“ nau­jų dar­buo­to­jų ar iš­au­gę lū­kes­čiai iš­ba­lan­suos įmo­nių at­ly­gi­ni­mų po­li­ti­ką, rašo „Lietuvos žinios“.

Bu­vu­sio su­si­sie­ki­mo mi­nis­tro po­li­ti­ko Eli­gi­jaus Ma­siu­lio prieš po­rą me­tų vie­šai iš­tar­ti žo­džiai, kad vals­ty­bi­nia­me sek­to­riu­je už 5000 li­tų ga­li dirb­ti ar­ba bep­ro­čiai, ar­ba va­gys, iki šiol ne­pa­mirš­ti, bet dar ne­vir­to kū­nu, tik sie­kia­my­be – pi­lie­čių troš­ki­mas gau­ti di­des­nes al­gas spar­čiai di­dė­ja, nors po­li­ti­ko užb­rėž­tos aukš­tos ri­bos kol kas ne­sie­kia.

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je ieš­kan­tys dar­bo žmo­nės nau­jo­je vie­to­je su­tik­tų dirb­ti tik už dvi­gu­bai di­des­nį nei da­bar­ti­nis mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas – gau­da­mi apie 2000 li­tų (nu­ro­do 53 proc. apk­lau­sų res­pon­den­tų) į ran­kas ar­ba apie 3000 li­tų (21 proc. apk­laus­tų­jų) sie­kian­tį at­ly­gi­ni­mą at­skai­čius mo­kes­čius. Dar 15 proc. dirb­tų tik tuo at­ve­ju, jei at­ly­gi­ni­mas į ran­kas bū­tų di­des­nis nei 3000 li­tų. To­kius re­zul­ta­tus at­li­kęs apk­lau­są pri­sta­tė por­ta­las cvban­kas.lt.

Jei pa­ly­gin­si­me šiuo me­tu pa­gei­dau­ja­mą at­ly­gi­ni­mą su tuo, kiek dar­buo­to­jai no­rė­jo už­dirb­ti prieš me­tus ar pu­san­trų, aki­vaiz­du, kad jų lū­kes­čiai ir sa­vi­ver­tė ge­ro­kai iš­au­go. Mat prieš pu­san­trų me­tų dau­gu­ma dar­buo­to­jų bū­tų su­ti­kę dirb­ti už mi­ni­ma­lų ar­ba šiek tiek di­des­nį at­ly­gi­ni­mą ir aps­kri­tai bū­tų džiau­gę­si ga­vę dar­bą.

Is­to­ri­ja ne­pa­si­kar­tos

Ban­ko „Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis įsi­ti­ki­nęs, kad apk­lau­sos re­zul­ta­tai tie­siog at­spin­di daug ge­res­nę dar­bo rin­kos si­tua­ci­ją, ma­žes­nę bai­mę pra­ras­ti dar­bą ir bend­rą at­ly­gi­ni­mų au­gi­mo lū­kes­tį.

Anot jo, vi­du­ti­nis ne­to dar­bo už­mo­kes­tis 2012 me­tais ki­lo 3,6 proc. ir tai tik šiek tiek pra­len­kė kai­nų au­gi­mą. Tai­gi rea­lus dar­bo už­mo­kes­tis be­veik ne­di­dė­jo, o dar­buo­to­jų per­ka­mo­ji ga­lia ne­si­kei­tė.

Tuo tar­pu šių me­tų pra­džio­je vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mas jau pa­spar­tė­jo iki 4,2 proc. ir bu­vo ge­ro­kai grei­tes­nis nei inf­lia­ci­ja, to­dėl vi­du­ti­nė per­ka­mo­ji ga­lia iš­au­go 2,1 pro­cen­to. Tie­sa, be­veik pu­sę šio au­gi­mo lė­mė pa­di­din­tas mi­ni­ma­lus mė­ne­si­nis at­ly­gi­ni­mas, ku­rį bent jau ofi­cia­liai gau­na apie penk­ta­da­lis ša­lies gy­ven­to­jų. To­dėl, kaip pa­ste­bė­jo eko­no­mis­tas, ir šiuo at­ve­ju ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad vi­sų gy­ven­to­jų rea­laus dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mas bu­vo tei­gia­mas.

Vis dėl­to, kaip pa­brė­žė N. Ma­čiu­lis, bir­že­lio mė­ne­sį ne­dar­bo au­gi­mo be­si­ti­kin­čių gy­ven­to­jų bu­vo ma­žiau­siai per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus. Be to, pa­sta­ruo­ju me­tu dar­bo bir­žo­je re­gis­truo­tų lais­vų dar­bo vie­tų skai­čius pa­sie­kė vi­sų lai­kų re­kor­dą – vir­ši­jo 35 tūks­tan­čius. „Dėl šių prie­žas­čių ir for­muo­ja­si dar­buo­to­jų di­des­nio dar­bo už­mo­kes­čio lū­kes­čiai“, – pa­aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

N. Ma­čiu­lis pa­nei­gė, jog rin­ko­je ga­li kil­ti prob­le­mų dėl to, kad lū­kes­čiai au­go ge­ro­kai spar­čiau nei rin­kos ga­li­my­bės pa­ten­kin­ti dar­buo­to­jų lū­kes­čius. Eko­no­mis­tas sa­kė ne­ma­nąs, kad dau­gu­ma dar­buo­to­jų ti­ki­si ke­lis kar­tus di­des­nio dar­bo už­mo­kes­čio – iš­im­ti­nais at­ve­jais to­kį at­ly­gi­ni­mą bū­tų įma­no­ma gau­ti ne­bent kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos sto­ko­jan­čio­se sri­ty­se.

„A­to­trū­kis tarp dir­ban­čių žmo­nių lū­kes­čių ir darb­da­vių ga­li­my­bių Lie­tu­vo­je jau kar­tą bu­vo – 2006–2007 me­tais. Tuo­met at­ly­gi­ni­mai au­go dvi­gu­bai spar­čiau nei dar­bo na­šu­mas, dėl to įmo­nės il­gai­niui pra­ra­do kon­ku­ren­cin­gu­mą ir vi­si pui­kiai at­si­me­na­me, kuo tai bai­gė­si. Ta­čiau tuo­met si­tua­ci­ja bu­vo ki­to­kia: ne­dar­bas bu­vo pa­sie­kęs is­to­ri­nes že­mu­mas ir dėl to dar­buo­to­jai tu­rė­jo la­bai di­de­lę de­ry­bi­nę ga­lią. Šiuo me­tu di­de­lio at­otrū­kio tarp at­ly­gi­ni­mų ir dar­bo na­šu­mo au­gi­mo ri­zi­ka yra ma­ža - ne­dar­bas iš­lie­ka di­de­lis, o dar­buo­to­jų trūks­ta tik kai ku­riuo­se sek­to­riuo­se“, – pa­brė­žė N. Ma­čiu­lis.

Pa­ska­tins dirb­ti našiau

Vis dėl­to Kos­tas Za­la­to­ris, por­ta­lo cvmar­ket.lt or­ga­ni­za­ci­jų psi­cho­lo­gas, ste­bė­jo­si to­kiu res­pon­den­tų fi­nan­si­nių lū­kes­čių ir po­rei­kių au­gi­mu. Mat Lie­tu­vos eko­no­mi­kai žen­giant ma­žais žings­ne­liais 2008–2009 me­tų ly­gio link ne­bu­vo jo­kio pa­ste­bi­mo spe­cia­lis­tų pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos šuo­lio ar ga­my­bos pa­jė­gu­mų spro­gi­mo. Ma­ža to, ne­pad­vi­gu­bė­jo ir pra­gy­ve­ni­mo in­dek­sas – tik šok­te­lė­jo būs­to šil­dy­mo ir kai ku­rių ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų iš­lai­dos.

Pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, ne­pa­ki­to ir įmo­nių vi­di­nė or­ga­ni­za­ci­nė erd­vė – dau­gu­ma darb­da­vių te­be­si­lai­ko sa­vo po­zi­ci­jos ras­ti efek­ty­vų dar­buo­to­ją už ma­žes­nę kai­ną. Iš­im­ti­mis, anot jo, ga­li­ma va­din­ti tik tarp­tau­ti­nio vers­lo tink­lo įmo­nes, ku­rių spe­cia­lis­tai bent Lie­tu­vos at­ly­gi­ni­mų kon­teks­te gau­na ga­na di­de­lius at­ly­gi­ni­mus.

„Ga­li bū­ti, kad res­pon­den­tai taip iš­reiš­kė sa­vo fi­nan­si­nius lū­kes­čius aps­kri­tai. Iš vie­nos pu­sės, ge­ro vi­sa­da no­ri­si dau­giau ir daž­niau. Iš ki­tos pu­sės, ver­tin­ki­me tai kaip tei­gia­mą ten­den­ci­ją tu­rė­ti di­des­nį po­rei­kį to, kas tu­ri­ma da­bar. No­ri­si ti­kė­ti, kad tai grei­čiau su­kels di­des­nes dar­buo­to­jų in­te­lek­ti­nes ir fi­zi­nes pa­stan­gas, sie­kiant rea­li­zuo­ti lū­kes­čius, nei de­mo­ty­vuos juos ne­sant grei­tų re­zul­ta­tų“, – sa­kė cvmar­ket.lt or­ga­ni­za­ci­jų psi­cho­lo­gas.

Ne­nus­kriaus se­nų­jų darbuotojų

K. Za­la­to­ris ne­at­me­tė ti­ki­my­bės, kad smar­kiai pa­di­dė­ję lū­kes­čiai ga­li su­for­muo­ti si­tua­ci­ją, kai nau­ji dar­buo­to­jai už­dir­ba dau­giau už se­nuo­sius. Ta­čiau pa­žy­mė­jo, kad Lie­tu­vos or­ga­ni­za­ci­jų darb­da­viai pa­pras­tai lai­ko­si vie­no­dų at­ly­gi­ni­mo už dar­bą są­ly­gų tiek sen­bu­viams, tiek nau­jo­kams.

Pa­šne­ko­vas pa­brė­žė, kad at­ly­gi­ni­mą rei­kia mo­kė­ti už dar­buo­to­jo dar­bo re­zul­ta­tus ar pa­stan­gas. „Lo­giš­ka ma­ny­ti, kad kiek­vie­nas spe­cia­lis­tas il­gai­niui kaž­ką da­rys ar tu­rė­tų da­ry­ti efek­ty­viau. To­dėl ky­la klau­si­mas, ko­dėl at­ly­gi­ni­mas, kin­tant ap­lin­ky­bėms, tu­rė­tų lik­ti toks pat?“ – svars­tė jis. Ir pri­dū­rė, kad kai ku­rio­se Lie­tu­vos įmo­nė­se vyk­do­mi pus­me­čio ar me­ti­niai dar­bo ver­ti­ni­mo po­kal­biai tarp darb­da­vio ir dar­buo­to­jo, įver­ti­na­ma, kaip ir kiek pa­ki­to dar­buo­to­jo dar­bo re­zul­ta­tai, pro­fe­si­nės bei as­me­ni­nės kom­pe­ten­ci­jos.

Bend­ro­vės „Glo­ba­lios idė­jos“ di­rek­to­rė Ra­sa Ži­lio­nė pa­brė­žė, jog kiek­vie­nas dar­buo­to­jas tu­ri jaus­ti, kad jam už dar­bą at­ly­gi­na­ma tin­ka­mai. Ji ap­gai­les­ta­vo, kad Lie­tu­vo­je darb­da­viai daž­nai ne­tu­ri aiš­kios dar­bo už­mo­kes­čio po­li­ti­kos. „Tai le­mia ke­le­tas prie­žas­čių. Pir­miau­sia ne­sta­bi­li dar­bo rin­kos si­tua­ci­ja: esant di­de­lei emig­ra­ci­jai daž­nai stin­ga rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų, an­tra, dar­bo už­mo­kes­čio po­li­ti­ka tie­sio­giai ne­ge­ne­ruo­ja pa­ja­mų, to­dėl ji, esant su­dė­tin­gai eko­no­mi­nei si­tua­ci­jai, su­pran­ta­ma kaip per di­de­lė naš­ta or­ga­ni­za­ci­jai“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė.

Ji pri­pa­ži­no, jog kar­tais anks­čiau įmo­nė­je dir­ban­tiems dar­buo­to­jams at­ro­do, kad nau­jai pri­im­ti dar­buo­to­jai už­dir­ba dau­giau už juos. Ta­čiau to­kio­je si­tua­ci­jo­je, anot R. Ži­lio­nės, rei­kė­tų įver­tin­ti ne tik mo­ka­mą at­ly­gi­ni­mą nau­jam dar­buo­to­jui, bet ir šio tu­ri­mą pa­tir­tį bei kom­pe­ten­ci­jas.

Šaltinis www.lzinios.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...