captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nemokus tapo dėl 30 centų skolos

Vilnietis Tadas (vardas ir pavardė DELFI žinomi) buvo priblokštas, kai bankas atsisakė jam išduoti kreditinę kortelę ir pareiškė, kad jis yra nemokus. Dar labiau vyras nustebo, kai prisijungęs prie Lietuvos banko administruojamos sistemos pamatė, kad jis turi dvi paskolas, kurių vertė ir įsiskolinimas – 0,00 litų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vilnietis Tadas (vardas ir pavardė DELFI žinomi) buvo priblokštas, kai bankas atsisakė jam išduoti kreditinę kortelę ir pareiškė, kad jis yra nemokus. Dar labiau vyras nustebo, kai prisijungęs prie Lietuvos banko administruojamos sistemos pamatė, kad jis turi dvi paskolas, kurių vertė ir įsiskolinimas – 0,00 litų.

„Liepos pradžioje paprašiau SEB banko išduoti man kreditinę kortelę, po kelių dienų su manimi susisiekė SEB vadybininkė ir pasakė, kad esu Lietuvos banko pripažintas nemokiu. Informacijos, kodėl esu pripažintas nemokiu, vadybininkė nematė, todėl pasiūlė Lietuvos banko pasiteirauti priežasčių. Kreipiausi į Lietuvos banką telefonu, jie pasiūlė pasitikrinti informaciją elektroninių paslaugų sistemoje. Pasitikrinęs atsispausdinau pažymą, kurioje nurodyta, kad turiu dvi paskolas po 0,00 Lt, vėluojamas grąžinti daugiau kaip 90 dienų. Tai yra mano pripažinimu nemokiu priežastis“, – absurdišką situaciją prisimena Tadas.

Sulaukęs patarimo kreiptis į informaciją pateikusį banką, jis taip ir padarė: nuvyko į „Nordea Bank Lietuva“ padalinį.

„Atvykus į banko skyrių klientų konsultantė mane nuvedė pas poskyrio vadovę, kuri pasiūlė parašyti skundą. Ji išsiaiškino, kad aš anksčiau turėjau sąskaitos likutį „Nordea“ banke, kurį padengiau, bet kitą mėnesį įvyko perskaičiavimas ir jie priskaičiavo 30 centų palūkanų, tačiau manęs neinformavo, o informaciją perdavė Lietuvos bankui. Lietuvos bankas rodo, kad aš turiu skolas 0,00 litų. Kai aš įnešiau tuos centus, man buvo pranešta, kad mano skundą turi išnagrinėti banko skundų komisija per dvi savaites, o aš, neturėdamas jokių finansinių įsipareigojimų, nors esu mokus, esu pripažintas nemokiu. Tiesa, man pažadėjo pasirūpinti, kad skundui bus suteiktas prioritetas“, – pasakoja Tadas.

Vyras sako tiek Lietuvos banko konsultanto, tiek „Nordea“ poskyrio vadovės klausė, ar tokia situacija yra logiška ir galbūt ją galima paprasčiau išspręsti, tačiau, nors abiejų bankų atstovai sutiko, kad situacija – juokinga, Tadas turėjo jos sprendimo reikalauti raštu.

Iš tokio atvejo žada pasimokyti

„Nordea Bank Lietuva” komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas teigė, kad bankas su tokia situacija susiduria pirmą kartą ir žada imtis korekcijų, kad ateityje panašių nutikimų neįvyktų.

„Banke viskas yra automatizuota ir mūsų sistemoje nėra nustatyta jokia suma, nuo kurios būtų skaičiuojamas įsiskolinimas, tad jis skaičiuojamas nepriklausomai nuo to, ar tai 1 centas, ar 30 centų, ar litas. Po šio atvejo situacija bus peržiūrėta ir išrinkta suma, nuo kurios bus skaičiuojamas pradelstas įsipareigojimas. Informacija apie jį bus siunčiama Lietuvos bankui ir kitoms finansų institucijoms“, – dėstė V. Cucėnas.

Pasak jo, ši suma turėtų būti apskaičiuota specialiai sudarytos darbo grupės ir būti pakankamai didele, pavyzdžiui, 100 litų.

„Šiuo konkrečiu atveju bėda yra ta, kad informacija per lėtai suvaikščiojo: sistemoje rodyta, kad įsiskolinimas yra nulis, nors iš tiesų buvo nedidelė skola. Skola yra žmogiškai juokinga, bet procedūrine prasme tai yra skola“, – dėl nesusipratimo apgailestavo jis.

V. Cucėnas paaiškino, kad nesusipratimas įvyko dėl to, kad bankas klientus informuoja apie įsiskolinimus, jei jie yra didesni nei 1 litas.

„Dabar žmogus skolą yra padengęs ir mes išsiuntėme duomenis, kad asmuo yra atsiskaitęs“, – patikino jis.

Lietuvos bankas: už pateikiamus duomenis atsakingi jų teikėjai

Lietuvos banko Statistikos departamento direktorius Rytis Likša DELFI paaiškino, jog pagal Paskolų rizikos duomenų bazės taisykles į šią bazę duomenis apie paskolas teikia visos kredito įstaigos, pavyzdžiui, Lietuvoje veikiantys bankai ir jų filialai, kredito unijos.

„Bazę administruoja Lietuvos bankas, o už teisingą duomenų pateikimą laiku yra atsakingos kredito įstaigos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad duomenų bazei kredito įstaigos teikia duomenis tik apie paskolos sumą ir jos grąžinimus, o informacija apie sumokėtas palūkanas, delspinigius ir panašiai nėra teikiama. Taigi gali būti taip, kad tam tikru konkrečiu momentu negrąžintos paskolos suma gali būti lygi 0 litų, bet klientui nesumokėjus kredito įstaigai delspinigių, paskolos sandoris kredito įstaigos sistemoje nėra užbaigtas, o tai ir atsispindi Paskolų rizikos duomenų bazėje“, – dėsto jis.

Taip greičiausiai nutiko ir šiuo atveju: žmogus turėjo sąskaitą, kuri nebuvo uždaryta, o perskaičiavus palūkanas, atsirado skola.

Nemokūs galite tapti ir dėl 1 cento

Paskolų rizikos duomenų bazėje nėra nustatytos žemutinės įsiskolinimo kredito įstaigai ribos, nuo kurios paskolos gavėjas įvertinamas kaip skolininkas. Bankai ir kitos kredito įstaigos šią sumą nustato savarankiškai.

„Taisyklėse numatyta, kad paskolos gavėjas pripažįstamas neįvykdančiu įsipareigojimų, tai yra, skolininku, jei jis vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus kredito įstaigai daugiau kaip 60 kalendorinių dienų, išskyrus tuos atvejus, kai paskolos likutis neviršija 100 litų arba kitos, duomenų teikėjo nuomone, nereikšmingos sumos. Taigi, nėra nurodymo įvertinti paskolos gavėją kaip skolininką pradedant skola nuo 1 cento – žemutinę ribą nusistato kiekviena kredito įstaiga pati. Lygiai taip pat nėra įpareigojimo kredito įstaigų klientus informuoti apie skolas tik didesnes nei 1 Lt. Kredito įstaigos klientų informavimo politiką formuoja pačios“, – paaiškina Lietuvos banko atstovas.

Lietuvos bankas primena, kad klientui sumokėjus priskaičiuotus delspinigius, kredito įstaiga šį sandorį užbaigs ir atnaujintus duomenis atsiųs į Paskolų rizikos duomenų bazę.

„Jei klientas jau sumokėjo delspinigius, siūlytume jam vėl pasitikrinti informaciją duomenų bazėje. Tiesa, tarp sumokėjimo ir duomenų atnaujinimo gali praeiti tam tikras laikas, bet ne daugiau kaip kelios dienos“, – patvirtino Lietuvos bankas.

DELFI susisiekus su Tadu, jis nurodė, kad šiuo metu duomenų bazėje mato, kad jo įsiskolinimai yra padengti, tačiau jis piktinasi, kad įrašas nebuvo visiškai panaikintas ir informacija apie anksčiau turėtą nemokumą gadina jo mokumo istoriją.

Lietuvos bankas primena, kad jei klientas kredito įstaigai vėlavo grąžinti paskolą, kredito įstaiga turi pateikti duomenų bazėje visą vėlavimų vykdyti įsipareigojimus istoriją. Ši vėlavimų istorija yra pateikiama ir kitoms kredito įstaigoms, kurioms tokia informacija svarbi vertinant kliento mokumą.



 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close