captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ženklai, kad stoja Lietuvos eksportas

Lietuvoje pastebimas bankrutuojančių transportų įmonių augimo tendencija, kuri jau greitai bus matoma ir eksporto statistikoje. Tuo tiki banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė.
R. Vilimo (BFL) nuotr.
R. Vilimo (BFL) nuotr.

Lietuvoje pastebimas bankrutuojančių transportų įmonių augimo tendencija, kuri jau greitai bus matoma ir eksporto statistikoje. Tuo tiki banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė.

„Gausėja bankrutuojančių transporto įmonių. Bendraujant su transportininkais, jie užsimena, kad tikrai mažėja eksportas ir transportui yra sudėtingas metas. Jų sąnaudų pusė išaugo, keliai Europoje pabrango, o situacija nelengvėja“, – kalbėjo R. Medaiskytė.

Vis dėlto Lietuvos eksportuotojai neturėtų visiškai nuleisti rankų. Juos gelbėja tai, kad pagrindinėse Lietuvos užsienio prekybos partnerėse situacija nėra pati blogiausia.

„Padėtį gelbsti tai, kad nei viena iš pagrindinių Baltijos šalių užsienio prekybos partnerių šiemet nepatirs recesijos. Tačiau Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos ekonomikos šiemet augs lėčiau nei 2012 m., atitinkamai sunkiau tikėtis, kad eksporto augimas išsilaikytų nepakitęs“, – svarstė ekonomistė.

Kainos turėtų nustoti kristi

Banko „Finasta“ analitikų skaičiavimu, šiemet Lietuvos ekonomika turėtų augti apie 3 proc., 2014 – 4 proc. Latvijai prognozuojamas 3 proc. augimas (padidinta prognozė nuo 2,8 proc.) šiemet ir 2014 m. Tuo metu Estijos ekonomikos augimą šiais metais „Finasta“ ekonomistai vertina atsargiau, augimo prognozė nuo 3,3 proc. sumažinta iki 2 proc. (2014 m. – 3,2 proc.).

Apžvelgdama Lietuvos ekonomikos tendencijas R. Medaiskytė taip pat pabrėžė, kad labiau, nei tikėtasi, prilėtėjo kainų augimas, todėl infliacijos prognozė šiems metams sumažinta iki 1,5 proc. (nuo 2,3 proc.). 2014 m. ekonomistai tikisi 3 proc. infliacijos.

R. Medaiskytė įžvelgė, kad kainų augimo sulėtėjimo dugnas jau pasiektas ir turėtų greitu metu pradėti grįžti į aukštesnį lygį. Prie to gali prisidėti ir prognozės, kad nuo 2014 m. turėtų atsigauti JAV ekonomika, kuri pabrangintų naftos kainas visame pasaulyje.

Euras – kokybės ženklas Lietuvai

Būtent infliacija ir kelia didžiausią grėsmę dėl Lietuvos ryžto 2015 m. įsivesti eurą. Vis dėlto R. Medaiskytė teigė, kad misija „euras 2015 m.) – įmanoma, tačiau reikėtų pasistengti.

„Latvijai nuo 2014 m. jungiantis prie euro zonos, Lietuva lieka vienintelė iš Baltijos šalių dar nepasiekusi šio užsibrėžto tikslo. Lietuva neatitiko biudžeto deficito kriterijaus – 2012 m. jis siekė 3,2 proc. BVP. Tačiau ne viešieji finansai šiuo metu būtų didžiausia kliūtis, o vidutinė metinė infliacija, kuri jau senokai balansuoja ant ribos“, – kalbėjo ekonomistė.

Analitikė priminė, kad biudžeto deficito kriterijų galima kontroliuoti tiesioginėmis priemonėmis, tuo metu infliaciją reguliuoti daug sunkiau.

„Galimybė Lietuvai įsivesti eurą yra, bet vėl galime nepraeiti pro infliacijos kriterijų. Viešieji finansai yra be didesnių kliūčių sutvarkomas komponentas, tereikia norėti. Daugiau rizikos matome infliacijoje, nes ją yra daug sunkiau paveikti nei biudžetą“, – argumentavo ekonomistė.

Banko „Finasta“ atstovė visgi prasitarė, kad, jos nuomone, euras Lietuvai yra labiau reikalingas nei nereikalingas. Kaip pliusus R. Medaiskytė vardijo geresnį rizikos vertinimą, lengviau pritraukiamą kapitalą, mažesnę sandorių kainą, dalyvavimą euro zonos sprendimų priėmime. Tačiau kartu specialistė priminė, kad euras neapsaugo nuo ekonominės disciplinos trūkumo, pinigų politikos ir tolimesnio neturėjimo bei daug kainuojančio paties euro įsivedimo.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...