captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus skolos artėja prie milijardo

Šių metų pirmąjį pusmetį Vilniaus miesto biudžeto pajamų planas viršytas beveik 14 mln. litų. Tačiau miesto skola nuo metų pradžios dar padidėjo 73 mln. litų ir šiuo metu siekia 969 mln. litų, iš kurių 381 mln. litų Vilnius skolingas komerciniams bankams.    
Vytenio Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
Vytenio Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

 

Šių metų pirmąjį pusmetį Vilniaus miesto biudžeto pajamų planas viršytas beveik 14 mln. litų. Tačiau miesto skola nuo metų pradžios dar padidėjo 73 mln. litų ir šiuo metu siekia 969 mln. litų, iš kurių 381 mln. litų Vilnius skolingas komerciniams bankams.

Vilniaus miesto savivaldybė vietinių rinkliavų surinko 221,6 tūkst. litų daugiau, žemės realizavimo pajamų – 671,3 tūkst. litų, nuomos mokesčio už valstybės žemę – 221 tūkst. litų, baudų – 1400,5 tūkst. litų, palūkanų už depozitus – 46,4 tūkst. litų, pajamų už savivaldybės pastatų realizavimą – 390,7 tūkst. litų, dividendų – 89,4 tūkst. litų daugiau nei planavo. Trečiadienį šiuos skaičius per spaudos konferenciją pristatė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Mokesčių pajamų planą daugiausiai – 444,9 proc. – viršijo pajamos iš dividendų, baudų (411,7 proc.) ir pajamos už savivaldybės pastatų realizavimą (259,2 proc.).

Didžiąją dalį viršplaninių pajamų sudaro gyventojų pajamų mokestis – 9,82 mln. litų. Be to, vykdant savivaldybės struktūros ir jos įmonių pertvarką per metus sutaupyta 13,75 mln. litų.

Vienintelė neįvykdyto pajamų plano eilutė – nekilnojamo turto mokestis. Per pirmąjį pusmetį šio mokesčio buvo planuota surinkti 76,6 mln. litų, o surinkta 74,2 mln. litų. Tai esą lėmė 2011 m. masinio vertinimo metu nustatyta apie 20 proc. mažesnė nekilnojamo turto vertė, nauja tvarka, pagal kurią nuo 2011 metų neapmokestinamas lizingo bendrovių turtas, pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai arba išperkamosios nuomos sutartis parduotas fiziniams asmenims, bei mažėjančios pajamos iš neparduotų butų.

A. Zuoko teigimu, Vyriausybė savo sprendimais iki šiol tik blogino miesto finansinę situaciją. Tai esą pažymima ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtoje ataskaitoje, kur teigiama, kad per keletą pastarųjų metų didėjantis valstybės pajamų nesurinkimas buvo lokalizuotas iš valstybės į savivaldybių lygmenį, pirmiausia dėl biudžeto dokumentuose pervertinto gyventojų pajamų mokesčio surinkimo.

„Toks valstybės pajamų nesurinkimas lėmė esminį savivaldybių įsiskolinimų didėjimą“, – kalbėjo politikas.

A. Zuokas teigė, kad Vilnius ir toliau išlieka miestu, kuriame vienam gyventojui tenka mažiausia savivaldybės biudžeto dalis tiek tarp Baltijos sostinių, tiek lyginant su Kaunu. Vilniuje vienam gyventojui tenka 1865,6 litų.         

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...