captcha

Jūsų klausimas priimtas

Švedų verslininkai kopijuoja lietuviškas mokesčių vengimo schemas

Švedijoje savo verslą plėtojančios lietuviškos įmonės turėtų suklusti. Nuo liepos 1 d. šalyje akyliau bus stebimos į Švediją darbuotojus siunčiančios bendrovės. Apskaitos įmonių grupės „Contus“ direktorius Marius Buivydas įspėja, kad sunerimusi dėl nesurenkamų mokesčių Švedija stiprina darbo rinkos priežiūrą, o rytų europiečių pamėgtas mokestinis darbo „stilius“ verčia net pačius švedus galvoti apie verslo vystymą per Lietuvą.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Švedijoje savo verslą plėtojančios lietuviškos įmonės turėtų suklusti. Nuo liepos 1 d. šalyje akyliau bus stebimos į Švediją darbuotojus siunčiančios bendrovės. Apskaitos įmonių grupės „Contus“ direktorius Marius Buivydas įspėja, kad sunerimusi dėl nesurenkamų mokesčių Švedija stiprina darbo rinkos priežiūrą, o rytų europiečių pamėgtas mokestinis darbo „stilius“ verčia net pačius švedus galvoti apie verslo vystymą per Lietuvą.

Dalis Švedijoje verslą plėtojančių lietuviškų įmonių darbuotojams didžiąją dalį atlyginimo išmoka komandiruotpinigių pavidalu, besiremdamos lietuviška tvarka ir taip jos išvengia didelių mokesčių Švedijoje.

Nepranešus gresia bauda

Nuo liepos 1 d. į Švediją darbuotojus komandiruojančios įmonės privalo vietos darbo inspekciją informuoti apie komandiruotus darbuotojus.

Darbo inspekcijai privaloma pranešti apie kiekvieną komandiruotę Švedijoje, kuri užtrunka ilgiau nei 5 dienas (informuoti reikia per 3 dienas nuo komandiruotės pradžios).

„Jei komandiruotė Švedijoje yra trumpesnė nei 5 dienos, tuomet pranešti nereikia, tačiau, jei komandiruotė pratęsiama, privaloma pranešti nuo 6 dienos per 3 dienas. To nepadarius laiku, gresia 20 tūkst. Švedijos kronų dydžio bauda (apie 8 tūkst. Lt)“, – aiškina „Contus“ vadovas.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką Švedijoje, mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) Švedijai reikia, jei darbuotojas šalyje dirba ilgiau nei pusę metų. Ši taisyklė užtvirtinta Švedijos-Lietuvos mokesčių sutartyje. Laisvai pasirinkti apmokestinimo šalies negalima.

„Nemalonus patyrimas lietuviams būtų tas faktas, jei lietuviški komandiruotpinigiai būtų laikomi darbuotojo pajamomis, kuriems galioja kitokios išmokėjimo taisyklės ir normos“, – įžvelgia M. Buivydas.

Mokesčiai Švedijai ir nedirbant daugiau nei dvejus metus

Vis dėlto iki pusės metų dirbti Švedijoje nemokant šiai šaliai mokesčių galima ne visada. Yra keletas išimčių.

Pavyzdžiui, mokėti mokesčius Švedijai reikia, jei Švedija pripažįstama nuolatine įmonės buveine. Kaip teigia M. Buivydas, vienas iš pagrindinių kriterijų, kada šalis pripažįstama nuolatine buveine, yra įmonės vadovo buvimas šalyje bei įmonės būstinė šalyje.

„Mūsų supratimu, didžioji dauguma Švedijoje dirbančių lietuvių įmonių turėtų būti laikomos nuolatinėmis buveinėmis, remiantis šiais dviem paminėtais kriterijais“, – teigė jis.

Įmonei su nuolatine buveine Švedijoje mokesčius pagal švedų tvarką reikia mokėti nuo pirmos darbuotojo įdarbinimo dienos, nebent yra pasirūpinta pažyma iš Lietuvos apie tai, kad asmeniui jo komandiravimo į užsienį metu toliau bus taikomi Lietuvos socialinės apsaugos įstatymai (E-101 LT).

„Jei ši forma yra negaunama, reiškia, kad visa veikla yra Švedijoje ir tikėtina, kad įmonė bus laikoma nuolatinė buveinė Švedijoje, - prideda apskaitos specialistas. – Kaip jau minėta anksčiau, kadangi lietuviški komandiruotpinigiai laikomi darbuotojo pajamomis, nes jie nėra mokami laikantis Švedijos mokesčių įstatymo, tai švediški „Sodros“ mokesčiai turėtų būti skaičiuojami ir nuo jų“.

Jei įmonė sugeba savo darbuotojams gauti minėtą formą, švediški „Sodros“ mokesčiai negresia porą metų, tačiau vėliau tenka persikelti į švedišką sistemą.

Sistema susidomėję ir patys švedų verslininkai

Galimybė išvengti švediškų socialinės apsaugos mokesčių vilioja ir pačius švedus.

M. Buivydas pripažino, kad yra gavęs užklausų iš Švedijos verslininkų dėl lietuvių pamėgtos metodikos.

„Ne paslaptis, kad paskutinius penkerius metus praktiškai visos rytų europiečių įmonės veža darbuotojus į Švediją, mokėdamos joms komadiruotpinigus – nemokėdamos jokių mokesčių Švedijos valstybei. Tas „mokesčių rojus“ yra įgavęs tokias apimtis, kad mūsų lietuviška apskaitos įmonė yra gavusi paklausimų iš Švedijos verslininkų, valdančių statybines įmones apie galimybę įkurti įmonę Lietuvoje ir tuo būdų išvengti mokesčių, kaip tai daro Rytų Europos šalių įmonės“, – sako jis.

Vis dėlto M. Buivydas įspėja, kad vengimas mokėti mokesčius prisidengiant komandiruotpinigiais yra neteisėtas: „Švedijos mokesčių inspekcija laikas nuo laiko pagauna kokią nors lietuvišką įmonę ir priskaičiuoja jiems milijonus nesumokėtų švediškos „Sodros“ ir švediško GPM mokesčių. Tačiau nesant efektyvios raportavimo ir tikrinimo sistemos bei pirkėjo atsakomybės už užsieniečio nesumokėtus mokesčius, kokią, tarkime, turi norvegai, praktiškai visos lietuvių ir kitų Rytų Europos šalių įmonės išlikdavo nepastebėtos ir toliau tęsė savo veiklą“.

Švedijos mokestine sistema besidomintis „Contus“ vadovas spėja, kad atsiradusi prievolė nuo liepos 1 d. informuoti apie visus komandiruojamus darbuotojus – pirmas Švedijos žingsnis kontroliuojant Rytų Europos šalių darbdavių pamėgtą metodą.

„Pranešimas apie komandiruotes Švedijos darbo inspekcijai yra žingsnis tokios kontrolės sistemos sukūrimo link. Todėl tikėtina, kad patikrinimų bus daugiau ir jie bus tikslingesni ir gali būti, kad per kokius metus ar porą kontrolės sistema sugriežtės iki norvegiško lygio, kai bus praktiškai neįmanoma nemokėti mokesčių Švedijoje“, – spėja M. Buivydas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close