captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žadėto 25 proc. šilumos pigimo teks laukti dar penkerius metus?

Antradienį Seimas skubos tvarka priėmė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios turėtų nubrėžti tolesnes Lietuvos šilumos ūkio reformos gaires. Premjeras Algirdas Butkevičius ne kartą žadėjo, kad ES lėšų pritraukimas leis šilumą didžiuosiuose Lietuvos miestuose atpiginti 25 proc. Energetikos specialistai tikina, kad reformai prireiks mažiausiai penkerių metų, todėl greito pigimo tikėtis neverta. Be to, jiems nerimą kelią vyriausybės užmojai perimti šilumos ūkį iš reformą netinkamai vykdančių savivaldybių.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Antradienį Seimas skubos tvarka priėmė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios turėtų nubrėžti tolesnes Lietuvos šilumos ūkio reformos gaires. Premjeras Algirdas Butkevičius ne kartą žadėjo, kad ES lėšų pritraukimas leis šilumą didžiuosiuose Lietuvos miestuose atpiginti 25 proc. Energetikos specialistai tikina, kad reformai prireiks mažiausiai penkerių metų, todėl greito pigimo tikėtis neverta. Be to, jiems nerimą kelią vyriausybės užmojai perimti šilumos ūkį iš reformą netinkamai vykdančių savivaldybių.

„Bijau, kad reforma truks kokius penkerius metus. Tam bus naudojami europiniai pinigai, nes biudžete papildomų lėšų greičiausiai neatsiras. Priemonės iš naujos finansinės perspektyvos pradės veikti ne anksčiau kaip 2015 m. pradžioje. Iki to laiko didelių pakeitimų padaryti nebus įmanoma, o pasirašius sutartis prireiks dar kokių dvejų metų, kol jos bus įgyvendintos“, – prognozavo Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos vadovas, „Kauno energijos“ valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius.

Investicijų kaina

Pasak V.Lukoševičiaus, vienintelis būdas mažinti šilumos kainas yra investicijos į biokuro katilus. Kitos priemonės lemia nežymius kainų pokyčius. Iki šiol investuoti galėjo tik mažieji miestai. Tai lėmė kainodara. Šilumos kainos ribas didiesiems gamintojams nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Dėl kainų reguliavimo principo didiesiems šilumos gamintojams tokie projektai neatsiperka. „Atmetus nusidėvėjimą, amortizacinius atskaitymus ir kitas išlaidas pelno nelieka bankams grąžinti paskolas, o motyvacija, kad taip mažėtų šilumos kainos, bankų nejaudina“, – sakė V.Lukoševičius.

Energetikos specialistas nurodė, kad didžiųjų miestų šilumos ūkio turtas yra neperkainotas. Jo nusidėvėjimo sąnaudos yra labai mažos. Visos investicijos daromos tik iš paskolų, prie jų prisideda palūkanos, todėl šilumos kaina, net ir įsigijus biokuro katilus, nemažėja.

„Lieka kitas kelias – mažinti investicines sumas. Tai galima daryti tik pritraukiant investicines dotacijas. Tai ES pinigai, kurie buvo skiriami ir iki šiol. Pusė mažesnių projektų įgyvendinta naudojantis ES dotacijomis. Bet parama iki šiol buvo skiriama labai riboto dydžio – iki 6 mln. litų. Tokia suma reikšminga tik mažoms savivaldybėms“, – dėstė pašnekovas.

Parama pasinaudojusių įmonių mažiesiems miestams tiekiama šiluma kainuoja trečdaliu pigiau. „Didžiuosiuose miestuose iki šiol deginamos dujos ir kyla klausimas, ką daryti. Vyriausybė bandė skaidyti šilumos ūkius, tačiau visi suprato, kad tai nieko neišspręs. Reikia realių finansavimo sprendimų, kad atsirastų didieji biokuro katilai. Įstatymo priėmimas teikia vilčių, kad šie klausimai spręsis. Ar per kainodarą, ar per šilumos ūkio programą bus skiriama pakankamai pinigų, kurie leistų pastatyti didžiuosius objektus ir sumažinti šilumos kainą Lietuvos didmiesčiuose“, – sakė asociacijos vadovas.

Konkurencijos neatlaikys

Iki šiol tikėtasi, kad šilumos kaina sumažės dėl didesnės konkurencijos šilumos ūkyje, tačiau siūloma reforma gali rimtai komplikuoti šiuo metu veikiančių nepriklausomų šilumos tiekėjų padėtį. „Visi suprato, kad nepriklausomi šilumos gamintojai čia ateina tik dėl pelno. Kol šiluma bus gaminama iš dujų, tol kaina juos tenkins. Įgyvendinus reformą nepriklausomi šilumos tiekėjai konkuruoti tikrai nepajėgs ir nežinia, kiek reikės laiko, kad situacija radikaliai pasikeistų. Jie gerai gyvena tada, kai šilumos tiekėjas degina brangias dujas. Tuomet valstybė tą kainą moka ne „Gazprom“, o nepriklausomiems šilumos tiekėjams. Jei didieji šilumos tiekėjai patys pereis prie biokuro ir gaus 30 proc. dotaciją, konkurencija taps reali“, – sakė V.Lukoševičius.

Tam, kad didieji miestai pereitų prieš biokuro, šilumos gamybai reikia apie milijardo litų. Jei bus priimtas sprendimas statyti kogeneracines elektrines šilumai gaminti, reikėtų apie 3 mlrd. litų.

Nors Lietuvos įstatymuose įtvirtinta, jog šilumos ūkio klausimus sprendžia municipalinė valdžia, priimtos pataisos numato, kad savivaldybės turės paklusti vyriausybės vykdomai šilumos ūkio reformai. Kraštutiniais atvejais vyriausybė galės net perimti šilumos ūkį į savo rankas. „Nuosavybės teisė būtų keičiama tik kraštutiniu atveju. Dabar svarbiausia yra sustiprinti finansinį aprūpinimą. Savivaldybės nepajėgia finansuoti, o privataus kapitalo jau bijoma“, – sakė V.Lukoševičius.

Žingsnis atgal

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas 15min.lt sakė, kad valstybės noras kištis į savivaldybių tvarkomą šilumos ūkį reikštų grįžimą prie tvarkos, kuri galiojo prieš 15 metų: „Iki 1997 m. visas Lietuvos šilumos ūkis buvo valdomas valstybės. Remiantis ES rekomendacijomis ir pasiūlytu modeliu, šilumos ūkis buvo perduotas savivaldybėms. Visos 60 savivaldybių atliko daug darbų tvarkant šilumos tiekimo sistemas. Kiekviena savivaldybė gali pasilyginti su kitomis savibaldybėmis, pamatyti, ką reikia daryti. Šilumos nuostoliai buvo sumažinti nuo 32 proc. iki 15 proc. Biokuro dalis šilumos ūkyje pasiekta iki 30 proc. Gyventojai kasmet moka 530 mln. litų mažiau lyginant su tuo, kas buvo. Numatyta galimybė, kad, susiklosčius tam tikrai situacijai, valstybė šilumos ūkį gali perimti iš savivaldybių, yra žingsnis atgal.“

Pašnekovo teigimu, šiuo metu kyla daug klausimų dėl šilumos punktų nuosavybės ir investicijų grąžos, karšto vandens tiekimo, nuotolinės šildymo sistemos valdymo, tačiau šie klausymai įstatymų pakete neliečiami.

Pasak V.Stasiūno, įstatymas parengtas skubotai. Jo rengime nedalyvavo energetikos ekspertai. „Yra įsisenėjusių problemų, kurias iš tiesų reikia spręsti. Didžiausia problema yra šilumos vartojimas, tačiau apie tai nieko įstatymų pakete nekalbama. Buvo paskelbti dideli renovacijos planai, o dabar kas žino, kas ten vyksta?“ – klausė asociacijos vadovas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close