captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sukritikavo siūlomas reformas: viena ranka duodama, o kita – atimama

Tai, kaip vyriausybė siūlo pertvarkyti pensijų sistemą, primena situaciją, kai viena ranka duodama, o kita atimama, LRT RADIJUI sako ekonomistas Romas Lazutka. Anot jo, siūlomos reformos naudingos ir pensijų fondų valdytojams – jiems nebereikės skirti lėšų reklamai, nes klientus atves naujoji reforma. Vis dėlto banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad reforma turi pliusų – žmonės taps labiau atsakingi už savo ateitį.
Christian Langballe/Unsplash nuotr.
Christian Langballe/Unsplash nuotr.

Pertvarkant pensijų sistemą, vyriausybė siūlo, kad į privačius fondus nebebūtų pervedamos „Sodros“ 2 proc. įmokos, o šias lėšas dengtų patys kaupiantieji. Tai reiškia, kad vietoj 2 proc. jie skirs 4 proc. savo užmokesčio. Anot Vilniaus universiteto socialinės politikos profesoriaus R. Lazutkos, tokia reforma primena vadinamąją vaiko pinigų reformą.

„Viena ranka duodama, o kita – atimama. Žmonės, kurie dabar į pensijų fondus moka 2 proc., mokės 4 proc. Vadinasi, 2 proc. daugiau, bet į „Sodrą“ jie mokės mažiau. Tai iš tikrųjų yra tas pats. Tik tiek, kad ten kalbama apie dalyvaujančiųjų išplėtimą – tie, kurie dabar nemokėjo į privačius fondus, jiems „Sodros“ įmoka irgi bus sumažinama“, – nurodo R. Lazutka.

Jo teigimu, pagrindinis rūpestis – „Sodros“ biudžetas. Kaip aiškina ekonomistas, kartu nurodoma ir tai, kad 30 proc. pensininkų skursta, kad pensijos nemažės, ir tai, kad sumažinama įmoka į „Sodros“ biudžetą ir įvedamos lubos. Tokiu atveju, tvirtina R. Lazutka, kyla klausimas, iš ko bus finansuojamos didėjančios pensijos.

„Gal jis [„Sodros“ biudžetas – LRT.lt] dabar ir nėra kiauras, bet kai 30 proc. pensininkų skursta, tai [...] reikia vis dėlto tas pensijas didinti“, – sako R. Lazutka.

Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė I. Genytė-Pikčienė vis dėlto laikosi pozityvesnės nuomonės. Anot jos, naujoji pensijų sistema visai patraukli jau vien tuo, kad padaugėja galimybių pačiam žmogui rūpintis savo ateitimi.

„Tas automatinis įtraukimas [į pensijų kaupimo sistemą automatiškai bus įtraukti gyventojai iki 40 metų, tačiau jie turės galimybę atsisakyti tai daryti – LRT.lt] yra su teise atsisakyti dalyvauti. Iš tikrųjų tai pats žmogus labiau atsakingas už savo ateitį ir labiau gali spręsti, kokia situacija jam palanki. Mano akimis, tai tikrai patrauklus momentas“, – tvirtina I. Genytė-Pikčienė.

Pasak R. Lazutkos, tai, kad žmonės automatiškai įtraukiami į sistemą, naudinga pensijų fondų valdytojams: „Jiems nebereikės tiek rinkodaros išlaidų. Dabar pensijų fondai turi reklamuoti, vilioti tuos klientus. Tai kainuoja. Jeigu bus padaryta taip – žmogus pradėjo dirbti, įsiregistravo „Sodroje“ kaip apdraustasis ir automatiškai pateko privatų pensijų fondą, tai reiškia, kad tos rinkodaros išlaidos, reklamos išlaidos pensijų fondų valdytojams sumažėja.“

Konkurencingumo ragina siekti naujomis technologijomis

Vertindamas siūlomas mokesčių reformas Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas teigė, kad jas galima pagirti – pagaliau žiūrima ne į vieną mokestį, o mokesčių visumą. Anot A. Izgorodino, tai gali padėti pritraukti talentų.

„Pritraukti talentų, manyčiau, be „Sodros“ lubų būtų gana sunku. Yra tam tikri teigiami teoriniai pokyčiai. Kokios įtakos praktiškai tai turės ekonomikai ir kiek nurodomi skaičiai yra realūs, šią sekundę pasakyti gana sunku, nes tai labai šviežia informacija“, – sako pašnekovas.

Vis dėlto R. Lazutka įsitikinęs, kad ne visi siūlomi pokyčiai teigiami. Kaip teigia ekonomistas, buvo skelbiama, kad bus mažinama mokestinė našta darbui. Tokiu būdu atpiginant darbo jėgą siekiama ekonomikos konkurencingumo, tačiau, tvirtina R. Lazutka, tai nėra gera kryptis.

„Konkurencingumo reikėtų siekti su naujomis technologijomis, su investicijomis į mokslą. Jeigu atpiginame darbo jėgą netgi ne atlyginimų, o mokesčių sąskaita, tai reiškia, kad viešasis sektorius gaus mažiau lėšų“, – sako R. Lazutka.

R. Lazutka akcentuoja, kad jau dabar kas trečias vaikams papildomai moka už mokslą, o papildomai už sveikatos apsaugą Lietuva moka daugiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių: „Tai reiškia, kad mokesčiai darbo jėgai bus mažesni, valstybė surinks mažiau, liks daugiau pinigų darbuotojams, bet jie daugiau pinigų privalės išleisti paslaugoms, kurias teikia viešasis sektorius, o jis labai skurdus.“

Ekonomisto nuomone, reformos turėtų būti orientuotos į pajamų padidinimą, kad žmonėms būtų geriau finansuojamos viešojo sektoriaus paslaugos.

Tarp planuojamų pokyčių vyriausybė paminėjo ir nekilnojamo turto mokesčio bazės išplėtimą. Šį mokestį turėtų mokėti tie, kurie turi daugiau nekilnojamo turto, nei vieną pagrindinį gyvenamąjį būstą. Anot I. Genytės-Pikčienės, nors mokestis nebūtų didelis, tai vis tiek reikštų papildomą mokestį.

„Tai reiškia, kad mokesčių daugėja. Tai iš vienos pusės nėra palanki tendencija. Iš kitos pusės, reikėtų pagalvoti, ar tą mokestį tikrai reikėtų taip aklai visiems taikyti. Turime didžiulę skaidrumo problemą nuomos rinkoje. Galbūt vertėtų pagalvoti apie paskatas šviesiai ir skaidriai dirbti nuomos rinkoje, netaikant nekilnojamo turto mokesčio“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

Jos nuomone, panaudojus šį mokestį, būtų galima mažinti šešėlį. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...