captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kiaulių augintojų atstovas A. Baravykas: kiaulių maras žmonėms nepavojingas

Baltarusijoje siaučiantis kiaulių maras rimtai išgąsdino Lietuvos kiaulių augintojus. Imamasi skubių apsaugos priemonių. Pasienyje su Baltarusija turėtų atsirasti dezinfekciniai aparatai. Augintojai siūlo mažinti šernų populiaciją ir imtis priemonių prieš neregistruotus kiaulių ūkius šalyje.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Baltarusijoje siaučiantis kiaulių maras rimtai išgąsdino Lietuvos kiaulių augintojus. Imamasi skubių apsaugos priemonių. Pasienyje su Baltarusija turėtų atsirasti dezinfekciniai aparatai. Augintojai siūlo mažinti šernų populiaciją ir imtis priemonių prieš neregistruotus kiaulių ūkius šalyje.

– Šiuo metu kalbama apie afrikietiško kiaulių maro protrūkį Baltarusijoje. Lietuva uždraudė mėsos ir kitos gyvulinės kilmės produkcijos importą iš šios šalies. Ar daug baltarusiškos kiaulienos pasiekdavo Lietuva?

– Iš Baltarusijos į Lietuvą įvežami kiaulienos kiekiai nėra dideli. Daugiausia tai turguose atsirandantys gaminiai Druskininkuose, Rudaminoje, kituose pasienio ruožo miesteliuose. Tačiau ir šiuos kiekius reikia eliminuoti iš rinkos.

– Kokių apsaugos priemonių imsis Lietuva?

– Turime mažinti šernų populiaciją. Jų medžioklės ribojimas jau panaikintas, bet reiktų bent jau pasienio ruože su Baltarusija šernų populiaciją pamažinti gerokai. Šernai nėra įrašyti į Raudonąją knygą. Jeigu užkrėstas šernas ateitų iš Baltarusijos, tai populiacija sumažėtų natūraliai nuo maro. Tai geriau dalį populiacijos sunaikinti patiems ir negauti sankcijų.

Nuspręsta statyti dezinfekcijos postus, bet reikia suprasti, kad afrikietiško maro protrūkis nėra staigus ir greitai nepasibaigs. Afrikietiškas kiaulių maras po truputį slinko link Europos. Dabar jis atsidūrė ant mūsų sienos. Mes manome, kad reiktų kreiptis ir į ES institucijas paramos.

– Kaip su liga kovoja mūsų kaimynai?

– Rusijos veterinarijos tarnyba pateikia informaciją, kad Baltarusijoje buvo daugiau židinių. Užkrėstos pakankamai didelės fermos ir laukinė fauna. Yra ne tik afrikietiškas, bet ir klasikinis maras. Toks vaizdas, kad Baltarusijoje situacija sunkiai suvaldoma.

Reikia ruoštis šaltam metų laikų, kuomet virusai konservuojasi ir yra išnešiojami dar lengviau. Turi būti įrengtos stacionarios sunkvežimių plovyklos, kurias būtų galima naudoti ir šaltuoju matų laiku. Reikia sutvarkyti ir Lietuvoje esančių skerdyklų plovyklas.

– Ar Lietuvos ūkininkų auginamos kiaulės šiuo metu apsaugotos nuo maro?

– Reikia suregistruoti visus kiaulių laikymo ūkius. Smulkiuosius augintojus priversti registruoti kiaulių įsigijimus ir kitokį judėjimą. Reik ieškoti sprendimų, kaip ateityje tos smulkiosios kiaulininkystės atsisakyti. Galbūt, galėtų būti mokamos išmokos už pasitraukimą iš šios veiklos.

Užfiksavus ligos židinius nukentėtų visos Lietuvos gyvulininkystės eksportas. Didieji ūkiai yra įsirengę bioapsaugos priemones, juos dažnai lanko veterinarijos gydytojai, ima mėginius.

Lietuvoje yra 5 tūkst. registruotų smulkiųjų kiaulių ūkių ir dar tiek pat neregistruotų. Tokie kiaulių augintojai nesigilina į veterinarines taisykles, gyvulius šeria maisto atliekos, per kurias gali pakliūti infekcijas. Jei vartojama užkrėsta kiaulių mėsa ar tarp maisto atliekų yra subrakonieriauto šerno liekanos.

– Kiek Lietuvai kainuotų tokia epidemija?

– Pakanka užfiksuoti vieną užkrėstą kiaulę ir visai valstybei gali būti pradėti taikyti eksporto apribojimai. Valstybės užsidaro nuo visų gyvūninės kilmės produktų. Tokios produkcijos apyvarta sudaro 2,5 mlrd. litų. Nuostoliai būtų didžiuliai.

– Dėl kiaulių maro Lietuvos augintojams užsivėrė Rusijos rinka. Kaip sekasi į ją grįžti?

– Jau praėjo du metai nuo to, kai Lietuvoje buvo užfiksuotas klasikinis kiaulių maras. Iki šiol Rusijos federacija mums taikytų apribojimų neatšaukė. Gegužės pabaigoje Muitų sąjunga buvo atsiuntusi ekspertų grupė įvertinti Lietuvos veterinarijos tarnybos veiklą. Dabar laukia jų atsakymo, kuris turėtų pasirodyti rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje.

– Ar taip Rusija saugo savo augintojus?

– Taip, tai yra rinkos apsaugos priemonė. Pagal tarptautinius standartus klasikiniam kiaulių marui maksimalus produkcijos importo ribojimas yra vieneri metai. Jei valstybė susitvarkė su problema, atliko visus tyrimus, ribojimai turi būti nutraukiami. Su Rusija esame sugaišę du metus ir neaišku, kaip bus ateityje.

– Kiek žmogui pavojingas kiaulių maras? Ar šiuo metu saugu pirkti kiaulieną?

– Žmogui virusinės kiaulių ligos nekenkia. Jomis serga kiaulės ir šernai. Palietus tokią mėsą ar net ją suvalgius žmogui nieko neatsitiks. Tačiau tokios ligos yra didelė ekonominė problema saugant pačius gyvūnus ir valstybės galimybes parduoti jų mėsą.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Afrikinio kiaulių maro protrūkis

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...