captcha

Jūsų klausimas priimtas

SEB klientams už dalį paslaugų teks mokėti daugiau

SEB, didžiausias komercinis bankas Lietuvoje, nuo liepos 1 d. padidino dalį bankinių paslaugų įkainių. Brangiau klientams kainuos ne tik išsiimti grynuosius pinigus ar banko sąskaitos tvarkymas, bet ir sumokėti mokesčius valstybinėms institucijoms.      
BFL nuotr.
BFL nuotr.

SEB, didžiausias komercinis bankas Lietuvoje, nuo liepos 1 d. padidino dalį bankinių paslaugų įkainių. Brangiau klientams kainuos ne tik išsiimti grynuosius pinigus ar banko sąskaitos tvarkymas, bet ir sumokėti mokesčius valstybinėms institucijoms.

Nuo liepos 1 d. privatiems klientams, turintiems banko sąskaitas, nesusietas su mokėjimo kortele, bus taikomas 1 Lt mėnesinis mokestis.

Daugiau iš privačių klientų SEB bankas susirinks ir dėl grynųjų pinigų paėmimo iš SEB ir DNB bankomatų. Iki šiol už pinigų išgryninimą buvo taikomas 1 Lt mokestis (iki 30 tūkst. Lt per mėnesį). Jei bankomate per mėnesį buvo išimama daugiau nei 30 tūkst. Lt, taikytas 0,6 proc. mokestis nuo sumos. Papildomo 1000 Lt nuėmimas pareikalaudavo 6 Lt. 

Brangsta grynųjų išėmimas

Nuo šiol SEB klientai, norėdami išsigryninti per mėnesį iki 30 tūkst. Lt, turės mokėti 0,4 proc. (mažiausiai 1 Lt) mokestį nuo sumos. Pavyzdžiui, norint iš bankomato išsiimti 1000 Lt, teks bankui sumokėti 4 Lt. 

Jei per mėnesį išgryninama daugiau nei 30 tūkst. Lt, nuo šiol taikomas 0,8 proc. mokestis nuo sumos. Peržengus 30 tūkst. ribą per mėnesį už išgrynintus papildomus 1000 Lt, bankas pasiims 8 Lt. 

Primenama, kad jei kortelės turėtojas dirba įmonėje, kuri yra su SEB banku sudariusi darbo užmokesčio pervedimo į SEB banko mokėjimo kortelių sąskaitas sutartį ir klientas atlyginimą gauna į šios kortelės sąskaitą, pinigų išėmimas bankomatuose yra nemokamas iki 3,5 tūkst. Lt. Jei grynųjų paimama daugiau, taikomas 0,4 proc. mokestis nuo sumos. 

Daugiau SEB banko klientams teks susimokėti ir už mokesčių, administruojamų valstybės įstaigų, pervedimą. Iki šiol mokant tokius mokesčius SEB banko kortele buvo taikomas 3 Lt mokestis. Nuo liepos 1 d. be 3 Lt bus taikomas ir papildomas 1 proc. nuo sumos mokestis. Taigi nuo šiol 100 Lt dydžio mokestis į valstybines įstaigas SEB banko kortele kainuos nebe 3 Lt, o 4 Lt; 200 Lt mokestis – 5 Lt ir t.t. 

Didinamas privatiems klientams ir vertybinių popierių saugojimo mokestis. Mažiausias mokestis iki liepos 1 d. buvo 5 Lt, dabar bus taikomas minimalus 7 Lt mokestis už ketvirtį.

Brangiau kainuos ir SEB platinamų trečiųjų šalių fondų ir kitų trečiųjų šalių fondų investicinių vienetų saugojimas. Vietoj 0,03 proc. taikomo ketvirčio mokesčio, taikomas 0,04 proc. mokestis. 

Įkainių mažinimus nuo liepos 1 d. pajus tik banko klientai – ne Lietuvos rezidentai. Jiems sąskaitos tvarkymo mokestis nuo 40 Lt per metus mažinamas iki 1 Lt per mėnesį (12 Lt per metus). 

Verslo klientai įkainių didinimą pajus mokėdami mokesčius valstybei

Didesnius banko paslaugų įkainius pajus ne tik privatūs, bet ir SEB verslo klientai. Nuo liepos 1 d. jiems bus taikomas 2 Lt mėnesinis (24 Lt per metus) mokestis už sąskaitų (išskyrus terminuotų indėlių sąskaitas ir sąskaitas, susietas su mokėjimo kortelėmis) tvarkymą. 

Verslo klientams grynųjų pinigų išėmimas iš SEB ir DNB bankomatų kainuos tiek pat, tik jei per mėnesį išgryninama iki 30 tūkst. Lt (0,5 proc. – mažiausiai 2 Lt). Jei per mėnesį išgryninamų pinigų suma viršys 30 tūkst. Lt nuo liepos 1 d. taikomas 0,8 proc. mokestis nuo sumos (nuo papildomo 1000 Lt – 8 Lt). 

Ypač įmonės turėtų pajusti valstybės įstaigų administruojamų mokesčių pervedimo mokant kortele įkainio padidėjimą. Vietoj anksčiau taikyto 3 Lt mokant SEB kortele mokesčio bus dar papildomai taikomas 1 proc. mokestis nuo sumos. 

Verslo klientams, kaip ir privatiems, auga ir minimalus mokestis už vertybinių popierių saugojimą. Nuo liepos 1 d. vietoj 5 Lt, jis tampa 7 Lt. SEB banko platinamų trečiųjų šalių fondų ir kitų trečiųjų šalių fondų investicinių vienetų saugojimas vietoj 0,03 proc. per ketvirtį brangsta iki 0,04 proc. vertės. 

Skatina naudotis elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis

SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas teigė, kad bankas kasmet peržiūri paslaugų įkainius, atsižvelgdamas į konkurencinę aplinką, patiriamas sąnaudas ir ekonomišką pagrįstumą bankui teikti konkrečias paslaugas. 

„Peržiūrėdamas paslaugų ir operacijų kainodarą, bankas laikosi nuostatos skatinti klientus pirmiausia naudotis elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis. Todėl banke ir toliau išlieka pigesnės ne banko skyriuje atliekamos operacijos, o tos, kuriomis klientai gali naudotis patys“, – aiškino banko atstovas. 

SEB specialistas teigia, kad banko kainodaroje atsispindi banko strategija – būti pagrindiniu banku savo klientams: dažniau besinaudojantys SEB banko paslaugomis klientai (pavyzdžiui, pasirinkę paslaugų planus arba sudarę su banku darbo užmokesčio pervedimo į banko sąskaitą sutartį) naudojasi mažesniais kasdieninių finansinių paslaugų įkainiais. 

A. Žilinsko teigė, kad branginamos ne visos banko paslaugos. Pavyzdžiui, prekybos vertybiniais popieriais mokestis sumažėjo. 

Komentuodamas grynųjų pinigų paėmimo iš bankomatų įkainių didinimą SEB banko atstovas spaudai teigė, kad šį mokesčio ūgtelėjimą nulėmė noras, kad klientai dažniau atsiskaitytų mokėjimo kortelėmis. „Daugumoje prekybos ir paslaugų vietų galima atsiskaityti kortelėmis net ir mažomis sumomis. „Maxima“, „Iki” ir kitose prekybos vietose klientai gali nemokamai pasiimti grynųjų pinigų atsiskaitydami už prekes mokėjimo kortele, o ne imti grynuosius pinigus iš bankomatų: dėl to bankas patiria daugiau grynųjų pinigų tvarkymo ir logistikos kaštų“, - tvirtino pašnekovas. 

Šių metų pirmo ketvirčio pabaigoje SEB turėjo daugiau nei milijoną klientų (1 mln. 47 tūkst. fizinių ir 46 tūkst. juridinių asmenų). 

Lietuvos bankas atlieka tyrimą

Lietuvos banko, atsakingo už kredito įstaigų priežiūrą, atstovai nesiryžta vertinti komercinio banko didinamų paslaugų įkainių, tačiau pabrėžia, jog šiuo metu kaip tik atliekamas tyrimas apie bankų paslaugų kainų pagrįstumą ir priežastis. Tačiau tyrimo rezultatų teks palaukti iki rudens. 

„Centriniai bankai paprastai tiesiogiai nereguliuoja mokėjimo paslaugų teikėjų įkainių, tačiau kai kurių įkainių „lubos“ jau dabar nustatytos įstatymuose, – komentavo Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Šarūnas Grigas. – Mokėjimų įstatyme numatytas ne vienas atvejis, kada mokėjimo paslaugų teikėjams draudžiama taikyti įkainius. Pavyzdžiui, už informacijos klientui apie paslaugos teikimo sąlygas pateikimą, už reguliarų sąskaitos išrašą, už daugiau nei metus galiojusios sutarties nutraukimą, už informavimo pareigų vykdymą, už taisomąsias ir prevencines priemones“. 

Taip pat komercinių bankų Lietuvoje įkainius reguliuoja Europos Parlamento ir Tarybos dokumentai, kuriuose nurodoma, kad už tarptautinius mokėjimus eurais turi būti imamas toks pat įkainis, kaip už tokios pačios vertės atitinkamus nacionalinius mokėjimus eurais. 

„Mokėjimų įstatyme nustatyta, kad įkainiai nustatomi nepiktnaudžiaujant ir taip, kad jie atitiktų teikiamos mokėjimo paslaugos pobūdį, būtų ekonomiškai pagrįsti ir teisingi. Kalbant apie ekonominį pagrįstumą, svarbu įvertinti bankų patiriamas sąnaudas ir nustatyti jų sąsają su paslaugų įkainiais. Kaip tik šiuo metu Lietuvos bankas atlieka specialų tyrimą, kurio rezultatai padės objektyviai įvertinti bankų sąnaudų atliekant mokėjimus dinamiką, nustatyti įkainių kitimo priežastis. Tyrimo rezultatai turėtų paaiškėti jau rudenį“, – pasakojo Lietuvos banko atstovas. Pasak Š. Grigo, kelerius metus besitęsianti bankų mokėjimų paslaugų įkainių kitimo stebėsena atskleidžia, kad vienos mokėjimo paslaugos, kaip vietiniai pervedimai litais, pabrango, o kitos paslaugos, kaip įmokų priėmimas ar pinigų pervedimas eurais, palaipsniui pigo. „Pastebima, kad bankų sektoriui vis didesnę konkurenciją mokėjimų srityje sudaro kitos mokėjimo įstaigos. Manome, kad ši tendencija turėtų ir toliau stiprėti. Tai savo ruožtu vers pasispausti bankus“, – tikino specialistas. 

Pagal Mokėjimų įstatymą, visi mokėjimo paslaugų teikėjai turi ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų pranešti apie įkainių padidėjimą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...