captcha

Jūsų klausimas priimtas

Laukia naujas mokestis dujoms – jį pajus visi

Finansų ministerija šiuo metu suka galvą, kaip lanksčiai įgyvendinti ES direktyvą, pagal kurią Lietuva nuo kitų metų gegužės 1 d. turi įsivesti akcizą visoms gamtinėms dujoms. Kol kas konkrečių skaičių, kokio dydžio akcizas galėtų būti taikomas ar kiek šiuo akcizu pavyktų surinkti pajamų į biudžetą, ministerija neskelbia.
 BFL nuotr.
BFL nuotr.

Finansų ministerija šiuo metu suka galvą, kaip lanksčiai įgyvendinti ES direktyvą, pagal kurią Lietuva nuo kitų metų gegužės 1 d. turi įsivesti akcizą visoms gamtinėms dujoms. Kol kas konkrečių skaičių, kokio dydžio akcizas galėtų būti taikomas ar kiek šiuo akcizu pavyktų surinkti pajamų į biudžetą, ministerija neskelbia.

Tačiau DELFI kalbinti specialistai įspėja, kad šio naujo mokesčio poveikį pajus visi, mat tai brangintų ir šildymą, ir duoną.

Finansų viceministras „tvarkietis“ Vytautas Galvonas prasitarė, kad Lietuvai beveik nėra galimybių išvengti akcizo gamtinėms dujoms įsivedimo.

„Bet bandysime ieškoti visų galimybių, nes jei gamtinės dujos pabrangs, tai mums labai atsilieps“, – sakė jis.

Lietuva įsivesti gamtinėms dujoms akcizą turi pagal 2003 m. įsigaliojusią direktyvą, kurioje buvo išlyga, jog akcizo gamtinėms dujoms surinkimą galima atidėti dešimčiai metų. Šis terminas kaip tik ir sukanka kitais metais.

„Dabar vyksta dairymasis ir žiūrima, kaip gausis. Jeigu įvestume akcizą gamtinėms dujoms, tai automatiškai pakils šildymo kaina. Yra išlygos, jei vartotojas tiesiogiai perka dujas, kas Lietuvoje labai reta, nes perkama per įmones. Tad įmonėms nuolaidų daryti negalima“, – aiškino V. Galvonas.

Ministerijos atstovas teigė, kad jei akcizo įvedimo atidėjimo jokiais būdais nepavyks pasiekti, bus bandoma įsivesti bent minimalius tarifus.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius tiki, kad šis akcizas būtų puikus būdas papildomam biudžeto pajamų šaltiniui. Tačiau kartu neužsimena, kad tai būtų dar vienas „žaliasis“ mokestis, pasitarnaujantis biokuro gamintojams.

Kaip teigia M. Nagevičius, Lietuva įsivesti akcizą gamtinėms dujoms turės pagal ES direktyvą, pagal kurią numatytas minimalus mokestis 20 Lt/tūkst. kub. m verslo klientams, 40 Lt/tūkst. kub. m privatiems klientams. Jei Lietuva nuspręstų įsivesti būtent tokio dydžio akcizą, jis sudarytų apie 2 proc. dujų kainos.

M. Nagevičius skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, jei toks akcizas būtų taikytas 2011 m. į valstybės biudžetą būtų įplaukę papildomi 45 mln. Lt.

Visgi šis akcizas paliestų kiekvieną gyventoją, o sunkiausia būtų tiems, kurie savo didžiąją dalį pajamų būtent ir išleidžia šildymui, elektrai (gaminamai iš dujų) bei pačioms dujoms.

N. Mačiulis: akcizą pajustume per visus galus

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja, kad, jo manymu, toks naujas mokestis naudos šalies ekonomikai neatneštų, atvirkščiai – būtų skausmingas.

„Toks mokestis būtų labai naudingas biokuro gamintojams, nes tuomet gamtinės dujos taptų brangesnės ir tai būtų netiesioginė subsidija biokuro gamintojams. Dėl to vartotojas nukentėtų, nes pabrangtų tiek tiesiogiai vartojamos dujos, tiek šildymas daugelyje savivaldybių, tiek elektra“, – kalbėjo pašnekovas.

N. Mačiulis įsitikinęs, kad akcizas gamtinėms dujoms būtų tikrai nenaudingas Lietuvai: jis keltų vartotojų kainų indeksą, smukdytų įmones, kurių konkurencingumas priklauso nuo gamtinių dujų kainos.

„Per visus galus poveikis būtų neigiamas ir siūlyčiau Lietuvai siekti, kad būtų galima gauti išimtį ir tokio mokesčio neįsivesti“, – kalbėjo jis.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas taip pat mano, kad akcizas gamtinėms dujoms galėtų nutolinti Lietuvos planus įsivesti eurą 2015 m.

„Tai būtų viena iš dedamųjų, kuri paveiktų infliaciją. Poveikis nebūtų labai didelis, nes akcizas nebūtų labai ženklus, bet Lietuvai yra svarbi kiekviena procento dešimtoji, – komentavo jis. – Tai galėtų būti dar viena vinis į svajonę įsigyti eurą 2015 m.“

N. Mačiulio nuomone, akcizas gamtinėms dujoms labiausiai paveiktų mažiausias pajamas gaunančius gyventojus, nes jie didžiąją dalį pajamų išleidžia dujoms, elektrai ir šildymui.

„Nereikėtų skubėti su tokiais mokesčiais, nes jie mažina ir šalies konkurencingumą, ir kelia energetinių išteklių kainas“, – nuomonę išsakė ekonomistas.

Mokesčių ekspertė: lengviausiai surenkamas ir pigiausiai administruojamas mokestis

Su N. Mačiuliu nesutinka „Fiexperta“ mokesčių specialistė Rūta Bilkštytė. Jos manymu, akcizas gamtinėms dujoms būtų pats racionaliausias būdas surinkti papildomų pajamų į biudžetą, kurių prireiks padidinus neapmokestinamą pajamų dydį (NPD). Primename, kad Vyriausybė nusprendė NPD didinti nuo 470 Lt iki 570 Lt.

Kartu mokesčių ekspertė pripažįsta, kad naują mokestį pajustų visi gyventojai.

„Reikėtų žiūrėti, kas daugiausia dujų vartoja. Pavyzdžiui, duonos kepyklos daug energijos naudoja, tai duonos kaina kiltų“, – sakė ji.

Tačiau R. Bilkštytė pabrėžia, kad akcizas yra vienas iš lengviausiai ir pigiausiai surenkamų mokesčių.

„Mokesčių mokėtojų ratas pakankamai mažas, tai būtų lengva reguliuoti“, – teigė ji.

Taip pat, ekspertės nuomone, toks akcizas lengvai garantuotų papildomas pajamas biudžetui. Uždėjus akcizą kitoms prekėms kyla rizika, kad nebus surinkta pakankamai pajamų, nes sumažės prekės vartojimas, tačiau šiuo atveju tokio pasirinkimo vartotojai neturės.

Pavyzdžiui, jei didinamas akcizas prabangoms prekėms ar su sveikata susijusiems produktams (alkoholis, tabakas) gyventojai gali šių prekių pirkti mažiau, tačiau kalbant apie gamtines dujas, gyventojai pasirinkimo neturi.

Akcizų įvedimas ar didinimas neretai siejamas su šešėlinės ekonomikos augimu. Tačiau šiuo atveju šis argumentas vėl atkristų.

„Kalbant apie biudžeto pajamų surinkimą, manau, kad tai būtų vienas paprasčiausių ir iš Vyriausybės pusės teisingiausių sprendimų“, – kalbėjo specialistė.

Akcizas galėtų išauginti ir biokuro kainą

 

Kad visa Lietuva pajustų akcizo gamtinėms dujoms įvedimą tiki ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

„Poveikis būtų ženklus, nes, galima sakyti, kad visa Lietuvos energetika pastatyta ant dujų. Didžiąja dalimi šiluma gaminama iš dujų, beveik 80 proc. Trečdalį elektros energijos gaminame patys ir ten beveik viskas paremta dujomis, – kalbėjo pašnekovas. – Visas akcizas persikels į galutinę kainą.“

Kartu pašnekovas priminė, kad šis akcizas neturėtų įtakos importuojamai elektros energijai.

„Žinoma, tai bus dar vienas motyvas atsisakyti dujų ir dar greičiau pereiti prie biokuro, bet čia jau viskas priklauso nuo darbo reguliavimo aplinkos. Šiandien didžiosios šilumos įmonės sunkiai gali pereiti prie biokuro, o mažosios jau beveik perėję, todėl joms tai neaktualu“, – šnekėjo energetikos specialistas.

Kartu V. Lukoševičius pastebėjo, kad akcizas gamtinėms dujoms galėtų netiesiogiai turėti įtakos ir biokuro kainai. Kaip pastebi pašnekovas, biokuro kainos koreliuoja su dujų kainomis. Todėl pabrangus gamtinėms dujoms dėl akcizo, galėtų šiek tiek pabrangti ir biokuras.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Jankausko, sunku prognozuoti, kaip gamintojus paveiktų įvestas gamtinių dujų akcizas.

„Viskas priklausys nuo dydžio. Žinoma, kiekvienas padidėjimas yra nemalonus, bet visos viltys yra į tai, kad pati dujų kaina mažėja“, – sakė jis.

DELFI primena, kad Lietuva už rusiškas dujas moka vieną didžiausių kainų Europos Sąjungoje. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skelbia, kad šį pavasarį dujos kainavo apie 1280 Lt už tūkstantį kubinių metrų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...