captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trys ekonomistai susivienijo: nuskambėjo data, kada pasivysime Vakarų Europą

Iniciatyva „Idėja Lietuvai“ suvienijo ne tik visuomenę, žiniasklaidą, bet ir garsius Lietuvos ekonomistus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Skirtingų komercinių bankų, veikiančių Lietuvoje, ekonomistai idėjų ir pokyčių konferencijoje parengė jungtinį pranešimą, kuriame pateikė pavyzdžių, kaip kitos šalys pasiekė proveržį, ir apžvelgė idėjas, sulaukusias didžiausio populiarumo ir profesionalų palaikymo.

DELFI primena, kad Lietuva pasirinko šias idėjas: dvigubos pilietybės įteisinimas, mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m., pagalba jaunoms šeimos įsigyjant būstus ir biurokratijos mažinimas skaitmenizuojant valstybės paslaugas.

Tikino, kad 2030 galime pasivyti Vakarų Europą

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasakojo, ko Lietuva turėtų pasimokyti iš kitų šalių, kad jas pasivytų.

„Iš tikrųjų per nepriklausomybės laikotarpį pasiekėm labai daug, prieš 20 metų mūsų ekonomika sudarė tik 30 proc. Vakarų Europos vidurkio, o dabar net 70 proc. Galime paploti sau. Būtent mūsų dėka mums pavyko šitą proveržį pasiekti.

Jeigu išlaikysime pagreitį, tai 2030 m. pasivysime Vakarų Europą“, – teigė jis.

BNS nuotr.

Tačiau tam, anot Ž. Maurico, reikia susitelkti. Jis teigė, kad viduramžiais Vakarų Europa gyveno netgi prasčiau nei Rytų Europa ir gerokai atsiliko nuo Kinijos bei Indijos, tačiau jai pavyko išsiveržti.

„Klausimas, kaip mėgstančiam istoriją, kokios priežastys lėmė, kad pati Europa pakilo ir kai kurios šalys išsiveržė. Pavyzdžiui 15 a. Italija tapo turtingiausia valstybe pasaulyje. Tos priežastys – laisvė, konkurencija ir pasitikėjimas. Kodėl nepavyko to Indijai? Ji neturėjo laisvės, ten buvo kastų sistema.

Mes turime kiekvienas susimąstyti. kiek mes ko turime Lietuvoje ir ko neturime“, – ragino jis.

Tuo metu 16 a. verslumas, mokslas, ir gimusios technologijos leido sukonstruoti laivus ir navigacijos sistemas, leidusias užkariauti Europai visą pasaulį. 19 a. buvo pramonės revoliucija, kuria geriausia pasinaudojo britai.

„Kai Vakarų Europa atsiplėšdavo – tai visada buvo susiję būtent su kažkokiomis revoliucijomis – pramonės, paslaugų ekonomikos revoliucija. Ir dabar turime trečiąją – žinių revoliuciją. Klausimas, kas ja labiau pasinaudos, ar Lietuva, turinti sparčiausią internetą, išsilavinusius žmones, ar Afrika, kur 50 proc. žmonių net neturi elektros ar nemoka skaityti.

Būtent tie pokyčiai suteikia labai dideles galimybes, dėl to labai džiaugiuosi, kad galiu šitoje konferencijoje pasisakyti ir įkvėpti jus. Tai yra galimybės, kurių Lietuva neturi teisės nepasinaudoti“, – teigė jis.

Kaip sektiną pavyzdį Lietuvai jis pateikė Airiją.

„Nėra niekas tokio didelio šuolio pakartojęs kaip Airija. 1987 m. ji turėjo didelę skolą, didelius mokesčius, emigraciją, tai buvo Europos periferija.

Realiai daug lūkesčių dėl šios valstybės nebuvo. Tačiau per 20 metų Airija kardinaliai pasikeitė. Dabar ji turi mažą skolą, mokesčius, imigraciją, politinį stabilumą.

Kaip jai tai pavyko pasiekti. 1987 m. ji priėmė partijų Susitarimą netrukdyti vienai kitai vykdyti svarbias ekonomines reformas.

Be to, Airijos institucijos veda aktyvią, netgi agresyvią veiklą siekiant pritraukti tiesiogines užsienio investicijas“, – pasakojo jis.

G. Nausėda: valdžia negalės ignoruoti to, kas pasiūlyta

SEB banko prezidento patarėjas, vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda aptarė 30 iš 1500 siūlytų atrinktų idėjų

Jis džiaugėsi, kad iniciatyva „Idėja Lietuva“ suvienijo žmones, o valdžios atstovai negalės ignoruoti to, kas buvo pasiūlyta, nes tauta parodė, kad nori ir sugeba dalyvauti valstybės valdyme.

„Mes nerasime vienos stebuklingos idėjos, nėra vienos idėjos, kuri išgelbėtų Lietuvą ir suteiktų didžiulį konkurencinį pranašumą, idėjų yra daugybė“, – sakė jis.

BNS nuotr.

Jis suskirstė visas siūlomas idėjas, parodžiusias, ko nori ir siekia lietuviai, į kelias grupes.

„Pirma grupė susijusi su draudimų šalinimu – tiek asmens gyvenime, tiek ekonominėje veikloje. Tai mokyklos be namų: dviguba pilietybė, kanapių įteisinimas rekreacijai, mokyklos be namų darbų.

Kita sritis – Lietuva, kuri būti patraukliausia investuoti ir dirbti. Pirmiausia pasiūlymai susiję su švietimo sistema, kuri tampa kertiniu veiksniu, kita idėja – 50 profesorių iš TOP 50 universitetų, kuri yra superinė, bet pirma reikia pasirūpinti mūsų dėstytojais.

Taip pat premijos už investuotojų pritraukimą idėja, kad 20 proc. studentų turėtų būti užsieniečiai. Manau, kad tai ne kosmosas, o tikrai pasiekiamas tikslas, kurio reikia, kad būtume daugiau žinomi ir galėtume parodyti, kad Lietuvoje ne tik galima gyventi, bet ir mokytis.

Trečia – politikų kokybės standartas – egzaminuoti kandidatus į Seimą. Jeigu pasižiūri šiandien į Seimą, supranti, kad nemažai politikų to egzamino neišlaikys, – juokavo ekonomistas.

Ketvirta susijusi su Lietuvos grožiu, tai 3 mln. turistų per metus, Lituania vietoje Lithuania, dviračių takai per visą Lietuvą.

Paskutinė grupė – elektroninė Lietuva, inžinerinės stovyklos, virtualus gydytojas, pasaulinė premija už IT “, – suskirstė jis.

Dėl daugybės diskusijų ir populiarumo sulaukusios idėjos keisti anglišką Lietuvos pavadinimas, G. Nausėda sakė, kad vokiečiai praėjusiame amžiuje patys išėmė h raidę iš Lietuvos pavadinimo.

„Noriu lenkti link to, kad tai buvo pačių vokiečių pasirinkimas, todėl ar keisti tą pavadinimą pasirinkimas mums, ar tai pasiūlymas anglams? Žinoma, mes galime prisidėti prie to, kad anglai jį pakeistų“, – sakė jis.

G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad ekonomika buvo viena populiariausių temų tarp siūlomų idėjų.

Vis dėlto jis pažėrė kritikos populiariai idėjai atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio, didinant pridėtinės vertės mokestį ir įvedant automobilių mokestį.

„Pati idėja gera, bet klausimas, kaip mes tą kompensuosime – kiek reikia padidinti PVM, kad šita sistema pati save finansuotų. Tačiau tada kyla klausimas, kaip reaguos pirkėjai, kurie gali važiuoti apsipirkti už sienos. Be to, kaip bus su pensininkais, kurie negautų jokios naudos, tačiau dėl didesnio PVM ir automobilių mokesčio būtų priversti mokėti daugiau. Vadinasi, turėtų būti ir pensijų padidinimas“, – sakė jis.

N. Mačiulis įvertino populiariausias ekonomines idėjas: už dvi iš jų – nebalsuočiau

Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis juokėsi, kad jam teko maloniausia ir sunkiausia užduotis, nes turintis pristatyti tris daugiausia balsų gavusias, populiariausias ekonomines idėjas.

„Sunkiausia, nes už dvi aš nebalsuočiau, bet čia tik mano nuomonė, – šmaikštavo ekonomistas. – Tiesą sakant, dvi iš tų idėjų yra kontraversiškos.“

Apie idėją remti jaunas šeimas parama būstui įsigyti, ekonomistas teigė, kad būstas lietuviui yra labai svarbus prioritetas, galintis galėtų prislopinti emigraciją, galbūt sumažinti socialinę atskirtį.

„Nuo 2006 iki 2009 metų mes jau turėjome tokią paramą, nors laikas buvo nedėkingas, būsto rinka buvo gerokai perkaitusi, todėl tik buvo šliūkštelėta benzino ant tų namų, ir žinome, kuo tai baigėsi.

Dabar parama tikslinė – remti jaunas šeimas įsigyti būstą regionuose. Bet tikrai reikėtų daug daugiau, kad gyventojai norėtų gyventi ne tik didmiesčiuose.

Kalbant apie idėją nugalėtoją, kyla klausimų, kas turi gauti paramą, pavyzdžiui, jeigu iš emigracijos grįžta nelabai jauna šeima – ji jau negali paramos gauti. Taigi ši idėja dar reikalauja daug diskusijų“, – pripažino N. Mačiulis.

Antras kontraversiškas pasiūlymas – įteisinti elektroninį balsavimą.

„Estijoje tai galioja jau daugiau nei 10 metų. Aišku, tai ne ekonominė idėja, todėl kaip ji čia įsispraudė, nežinau, – svarstė N. Mačiulis. – Sutaupymų nebūtų, bet, be jokios abejones, būtų įtakos pilietiškumui, įsitraukimui į polinį gyvenimą, nes jeigu Lietuvos parlamento rinkimuose balsuoja apie 50 proc., Estijoje – apie 65 proc.

Iš dalies dėl to, nes daugiau nei 30 proc. balsuojančių balsuoja elektroniniu būdu.

Taigi tai labiau politinis, technologinis klausimas“, – sakė jis.

Trečioji idėja, kuri taip pat pateko tarp trijų geriausių – skaitmenizuoti valstybės paslaugas.

„Skaitmenizacijos fronte Lietuva pažengusi visai nemažai. Mes patenkame tarp geriausių Europos valstybių, kaip elektroniniais kanalais valdžia bendrauja su savo piliečiais.

Baudas gauname elektroniniu būdu, mokesčius sumokėti galime niekur neidami, yra vis mažiau sričių, kur santykis su valdžia negali vykti per elektroninius ryšius.

Bet mes turime problemą, susijusią su tuo, kad Lietuvos viešajame sektoriuje dirba nepadori dalis visų užimtųjų – apie 400 tūkst darbuotojų. Tai daugiau nei Švedijoje, Estijoje. Galima sakyti – na ir ką – Danijoje viešajame sektoriuje dirba dar daugiau žmonių, bet turime suvokti, kad surinkdami mažiausia mokesčių, bet nenorėdami jų didinti, turime galvoti, kaip bent dalį šių darbuotojų galime išlaisvinti.

Vienas baisiausių klausimų, kas bus su tais darbuotojais. Tačiau privačiame sektoriuje darbuotojų trūksta, ir darbdaviai sako, kad labiausia jų plėtrą riboja darbuotojų trūkumas“, – teigia jis.

N. Mačiulis pripažino, kad šią idėją labai palaiko pats, o tam, kad Lietuva taptų sėkminga valstybe, pradėti optimizuoti valstybės valdymą būtina jau dabar.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Idėja Lietuvai

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...