captcha

Jūsų klausimas priimtas

I. Šimonytė: „Tai ne mokesčių reforma, o Čiapajevo kojinė“

„Daroma tik tam, kad būtų daroma“, – taip trumpai ir aiškiai buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, ekonomikos paslapčių mokanti nebe politikus, o studentus, apibūdina dabartinės Vyriausybės siūlymus reformuoti mokesčių sistemą.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

„Daroma tik tam, kad būtų daroma“, – taip trumpai ir aiškiai buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, ekonomikos paslapčių mokanti nebe politikus, o studentus, apibūdina dabartinės Vyriausybės siūlymus reformuoti mokesčių sistemą.

Pasak jos, mokesčių reformos siūlymai neatsako į esminius klausimus, kai kurie jų apskritai yra nesuprantami.

2009 m. Finansų ministerijos vadovo kėdėje Algirdą Šemetą pakeitusi I. Šimonytė dabar susitelkusi į kitą darbą – Vilniaus universiteto studentams dėsto makroekonomiką. Dabar ji iš šalies stebi socialdemokratų vadovaujamos koalicijos bandymus reformuoti mūsų šalies mokesčių sistemą ir negaili kritikos.

„Kol mes sugalvosime, ką darysime toliau su savo 70 proc. išteklių suvartojančiais trimis sektoriais, vardu socialinė apsauga, švietimas ir sveikatos apsauga, tol visi stumdymai mokesčių srityje ir bus tik stumdymai, kaip Čiapajevo kojinė – nuo kairės ant dešinės. Tai nėra reforma“, – atvirauja ji.

Su buvusia ministre susitinkame Vilniaus universitete. Ji atsisėda taip, kad matytų egzaminą laikančius studentus ir per pokalbį vis žvilgteli į studentų pilną salę.

– Jei dabar turėtumėte reformuoti mūsų šalies finansų sistemą, kokių sprendimų imtumėtės?

– Dabartiniai valdžios sprendimai pradedami ne nuo to galo. Atrodo, kad mokesčių reforma savaime yra tikslas: reikia kažkaip pakeisti mokesčius, nes jie Lietuvoje pagrindinė problema. Bet problema kita – reikia sugalvoti paradigmą, kaip mes vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu ketiname finansuoti savo viešuosius sektorius ir tik atsakę į šitą klausimą galime galvoti, kaip perskirstyti viešųjų finansų pyragą.

Taip, jeigu imi vien pliką mokesčių struktūrą, akivaizdu, kad darbo apmokestinimas yra problema – vidutiniokui ir mažesnes pajamas gaunančiam darbuotojui tenkanti mokesčių našta yra neproporcinga. Bet problemos sprendimas susijęs ne su mokesčių sistema. Gerai, sumažinkime mokesčius, o kaip mes po trejų metų finansuosime sveikatos apsaugą? Ar mes tam turėsime išteklių? Pagal dabartinius įsipareigojimus sveikatos apsaugos finansavimo poreikiai augs labai sparčiai, žmonės serga, įsipareigojimai dideli, valstybės lėšomis draudžiamų asmenų yra daug, vaistai vis efektyvesni, bet brangesni ir tai veikia viešąją kišenę, panašiai švietimo ir kitų sektorių situacija.

Mokesčių sistemą perbalansuoti sveika, bet kai kalbame apie kažkokį perbalansavimą, bandome tame pačiame prūde stumdytis ir nieko nepakeičiame. Padidinsime neapmokestinamą pajamų dydį? Tvarka, o kas iš to? Toliau didinsime dar daugiau? Gerai, bet ilguoju laikotarpiu nei darbo jėga dėl to neatpigs, nei žmogaus perkamoji galia nepadidės.

Plačiau skaitykite savaitraštyje „15min“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...