captcha

Jūsų klausimas priimtas

Biudžeto skylė gąsdina ne juokais

Finansų ministerijoje sudaryta nauja komisija, kuri premjero pavedimu aiškinsis, kodėl prastai surenkami kai kurie mokesčiai. Regis, šiai komisijai teks aiškintis akivaizdžius dalykus.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Finansų ministerijoje sudaryta nauja komisija, kuri premjero pavedimu aiškinsis, kodėl prastai surenkami kai kurie mokesčiai. Regis, šiai komisijai teks aiškintis akivaizdžius dalykus.

Sudarė komisiją

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį įpareigojo Finansų ministeriją išsiaiškinti, kodėl šalyje surenkama mažiau mokesčių, nei planuota. Ministerija iki liepos 15 d. turės atlikti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) mokesčių administravimo veiklos efektyvumo analizę ir pateikti pasiūlymus dėl mokesčių administravimo gerinimo.

„Kai kurių mokesčių surinkimas kelia nerimą, todėl noriu žinoti aiškias tokio mokesčių nesurinkimo priežastis. Gavus specialistų analizę, bus galima daryti konkrečias išvadas ir tolesnius veiksmus“, – teigė A. Butkevičius.

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas BNS vakar teigė, kad šiam Vyriausybės vadovo nurodymui vykdyti ministerijoje bus suformuota speciali komisija, kuri ir aiškinsis mokesčių nesurinkimo priežastis.

Finansų ministerijos duomenimis, į nacionalinį biudžetą šiemet per penkis mėnesius neįplaukė 77,4 mln. litų, o į valstybės biudžetą – 169,4 mln. litų planuotų pajamų.

Mažiau, nei prognozuota, surinkta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų. PVM šiemet surinkta 3,688 mlrd. litų – 350,4 mln. litų (8,7 proc.) mažiau, nei planuota, akcizų surinkta 1,266 mlrd. litų – 100,8 mln. litų (7,4 proc.) mažiau, nei prognozuota.

Tačiau būtent PVM ir akcizų mokesčių nesurinkimą ir yra lengviausia paaiškinti. Ir tam visai nereikia laukti liepos 15-osios, kai savo išvadas pateiks Finansų ministerijos komisija.

Priežastis paaiškino

PVM įplaukų atsilikimui nuo plano didžiausią įtaką padarė šiemet pasikeitusi importo PVM tvarka: anksčiau importuotojai PVM privalėdavo sumokėti iškart, dabar – tik po tam tikro laiko.

Tai pačiai Finansų ministerijai pavaldžios VMI teigimu, dėl to biudžeto pajamos „pasislinko“ į priekį. Mažiau PVM į biudžetą pateko ir dėl to, kad dėl augančio eksporto metų pradžioje sparčiai didėjo grąžintinas PVM, kurio faktiškai vien per 2013 m. sausį–balandį grąžinta 279 mln. litų daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Akcizo mokėjimui didžiausią įtaką turi mažėjantis akcizo prekių pardavimas: dyzelinių degalų šiemet parduota 2 proc., benzino – 17 proc., cigarečių – 2,5 proc. mažiau nei praėjusiais metais.

Tiesa, tai tikrai nereiškia, kad lietuviai pradėjo mažiau važinėti automobiliais, vartoti alkoholinių gėrimų ir rūkyti. VMI nuomone, didžiausia akcizo surinkimo problema – iš trečiųjų šalių įvežami degalai ir alkoholio bei cigarečių kontrabanda.

Be to, uždraudus pardavinėti alų didesnėje nei vieno litro talpos taroje, šiais metais daugiau parduodama stipriųjų alkoholinių gėrimų ir vyno, ypač spirituoto. O alaus pardavimas krito apie 13 proc.

Tiesa, VMI teigimu, tiek PVM, tiek akcizo surinkimo atotrūkis nuo plano palaipsniui mažėja, gegužę biudžeto pajamos iš mokesčių šiek tiek viršijo planą – gauta 100,4 proc. planuotų pajamų.

VMI skelbia, kad PVM mokėjimo tendencijoms nemažą įtaką daro vis dar stagnuojanti vidaus rinka: didžiųjų mokesčių mokėtojų duomenys rodo, kad pardavimas Lietuvoje, apmokestinamas PVM, per keturis pirmus šių metų mėnesius didėjo tik 0,9 proc.

Grėsmė eurui

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė šiek tiek nustebo sužinojusi apie premjero iniciatyvą aiškintis mokesčių nesurinkimo priežastis.

„Kiek pamenu, panašų nurodymą dar balandžio mėnesį buvo davęs ir finansų ministras R. Šadžius. Manau, kad per tą laiką priežastis jau buvo galima išsiaiškinti“, – dienraščiui teigė V. Tauraitė.

Pasak jos, stebina ir Vyriausybės užmojai didinti akcizą – tai gali užkirsti kelią įsivesti eurą, nes toks žingsnis garantuotai didins infliaciją. Be to, didesni mokesčiai nebūtinai reiškia didesnes biudžeto pajamas, nes padidinus mokesčius gyventojams atsiranda daugiau noro jų išvengti.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius vakar taip pat teigė, kad atsilikdama nuo pajamų surinkimo plano Lietuvai rizikuoja nepasiekti išsikeltų tikslų dėl rodiklių įsivedant eurą.

„Gana stambus pajamų atsilikimas nuo plano gresia ir tuo, kad metų pabaigoje galime pamatyti, jog Vyriausybės planai pasiekti per šiuos metus, kad mūsų valstybės finansinė padėtis atitiktų Mastrichto kriterijus, gali būti sunkiai pasiekiami“, – spaudos konferencijoje Seime sakė A. Kubilius.

Opozicijos lyderis spaudos konferencijoje teigė, kad sumažėjęs mokesčių surinkimas gali būti susijęs ir su minimalios algos padidinimu iki 1000 litų metų pradžioje.

„To priežasčių reikia ieškot šios valdžios veiksmuose, kurie buvo atlikti, tas pats minimalios algos padidinimas, mano manymu, įnešė gana daug sumaišties į Lietuvos verslo veiklą, į tai, kaip jie prognozuoja savo perspektyvą, matome gerokai sulėtėjusį nedarbo mažėjimą, ir aš manau, kad tai viena priežasčių, kodėl mokesčių surinkimas atsilieka nuo planų, kurie buvo patvirtinti praėjusių metų pabaigoje“, – apie galimas mokesčių nesurinkimo priežastis kalbėjo A. Kubilius.

Vykdo prevenciją

VMI skelbia, kad reaguodama į įtemptą PVM mokėjimą šiemet daugiausia dėmesio skiria šio mokesčio prievolių vykdymui. Kaip ir planuota, VMI vykdo projektus „Ar moki PVM?“, „Ar pagrįsta PVM permoka?“, be to, įvertinusi įtemptą situaciją dėl PVM įplaukų, atliko išsamią analizę dėl PVM prievolių vykdymo ir, atsirinkusi apie 1000 didžiųjų įmonių, vykdo tikslinius jų vizitavimus. Per apsilankymus inspektoriai aiškinasi, kodėl pasirinktose įmonėse mažėja pardavimas šalies viduje ir taikant 0 proc. PVM tarifą, bet kartu didėja atskaita, kodėl kitose įmonėse auga PVM atskaita; ar pagrįstai įmonės taiko 0 proc. PVM tarifą; kodėl kai kuriose įmonėse PVM prievolė sumažėjo daugiau nei 2 mln. litų, o kitos įmonės nemažina savo PVM skolų. Taip pat aiškinamasi, ar įmonės teisingai apskaičiuoja ir deklaruoja importo PVM.

Per keletą savaičių VMI inspektoriai dėl PVM nemokėjimo rizikos jau aplankė apie 800 mokesčių mokėtojų. Surinkta informacija rodo, kad didžioji dalis mokėtojų tinkamai vykdo savo mokestines PVM prievoles, tačiau daro klaidų pildydami deklaracijas. Mokesčių mokėtojų, kurie patikslino PVM deklaracijas, buvo 304.

Dažniausiai buvo nustatoma nepagrįsta PVM atskaita – 85 atvejai, 45 atvejais nustatyti nedeklaruoti PVM apmokestinami tiekimai, taip pat buvo 42 „privačių poreikių“ atvejai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...