captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didesnių mokesčių už žemę išvengti galima iki liepos

Žemės sklypų savininkai, manantys, kad jų turtas nepagrįstai buvo priskirtas prie apleistos žemės, turi mažiau nei mėnesį išvengti didesnių mokesčių. Šiek tiek lengviau turėtų atsipūsti tie, kurių sklypai – gyvenamosios paskirties, arba turintys mažiau nei 10 arų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Žemės sklypų savininkai, manantys, kad jų turtas nepagrįstai buvo priskirtas prie apleistos žemės, turi mažiau nei mėnesį išvengti didesnių mokesčių. Šiek tiek lengviau turėtų atsipūsti tie, kurių sklypai – gyvenamosios paskirties, arba turintys mažiau nei 10 arų.

„Liepos 1 d. baigiasi terminas, kai žmonės gali teikti pretenzijas dėl žemės sklypų priskyrimo prie apleistų teritorijų“, – sako Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijos planavimo skyriaus projektų vadovas Nerijus Misiūnas.

Kol kas Valstybės žemės fondas yra sulaukęs šiek tiek daugiau nei 100 užklausų pakeisti sklypo statusą.

„Manau, dabar yra tik proceso pradžia, tačiau užklausų turėtų būti daugiau. Kaip praktika rodo, daugiausiai prašymų peržiūrėti sklypų statusą sulauksiu paskutinėmis birželio dienomis“, – prognozuoja N. Misiūnas.

Jis primena, kad žmonės gali pateikti pretenzijas dėl jų sklypo priskyrimo apleistai žemei internetu, per tinklalapį Geoportal.lt. Tuomet turto savininkai neturi nurodyti sklypo koordinačių – sistemoje jos automatiškai pažymimos pagal kitus nurodytus turto duomenis. Kitu atveju, sklypų savininkams reikės susirasti turto koordinates pagal Lietuvos koordinačių sistemą – paprastai jos yra nurodytos geodeziškai matuotų sklypų dokumentuose.

Anot N. Misiūno, gyventojų prašymai nagrinėjami iškart, kai gaunami, tačiau jei mėnesio pabaigoje bus sulaukta daug besikreipiančiųjų, susidarys prašymų eilė.

Medžiai – pagrindinis rodiklis, ar sklypas apleistas

Skelbta, kad Lietuvos sklypų būklė vertinta pasinaudojus palydovine informacija, todėl galėjo įsivelti netikslumų, pavyzdžiui, miško šešėlis galėjo būti interpretuotas kaip miškas. Būtent medžiai ir tapo pagrindiniu veiksniu nustatant, ar žemė yra apleista.

„Prie apleistų sklypų priskiriami sumedėjusia augmenija apaugę žemės plotai“, – patvirtino N. Misiūnas.

Tačiau, pasak jo, kai buvo sudaromas Registrų centrų centro sklypų žemėlapis, kurį galima pamatyti tinklalapyje Regia.lt, apleistais sklypais pažymėtos tik tos žemės, kurių paskirtis yra žemės ūkio.

„Plotai, kurie nėra žemės ūkio paskirties, nors ir yra su medžiais, prie apleistos žemės nepriskiriami“, – paaiškina N. Misiūnas.

Tai reiškia, kad jei žmogus gyvenamosios paskirties žemėje pasistato namą, o likusiame plote pasisodina beržų, nors dėl medžių jo žemė gali būti priskirta apleistai, vien dėl to, kad ji yra gyvenamosios paskirties, jai nebus suteiktas apleisto sklypo statusas. Atitinkamai, nebus taikomi ir didesni mokesčiai.

Specialisto teigimu, jei žemėlapyje sklypas yra pažymėtas kaip apleista žemė, reikėtų išbandyti papildomas funkcijas ir su pele pasitikrinti, ar nepasirodo užrašas, kad apleistos žemės nėra.

Be to, prie apleistų sklypų nėra priskiriama ta žemės ūkio paskirties žemė, kuri yra mažesnė nei 10 arų. Tai reiškia, kad medžius auginančių nedidelių plotų savininkams didesni mokesčiai taip pat negresia.

Pagal pasikeitusią tvarką mokesčius už žemę nustato savivaldybės, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė yra nustačiusi, kad 2013 m. komercinei, pramoninei ir sandėliavimo paskirties žemei nustatytas 0,4 proc. jos mokestinės vertės tarifas, kitos paskirties žemei taikomas 0,3 proc. tarifas, tačiau nenaudojamai žemei – 3 proc.

Atitinkamai, Vilniaus rajone žemės ūkio paskirties žemei nustatytas 0,6 proc. tarifas, kitos paskirties žemei – 0,3 proc., o apleistai žemės ūkio paskirties žemei – 2 proc. jos mokestinės vertės.

DELFI skelbė, kad apie 7 proc. Lietuvos žemės ūkio naudmenų yra apleista ir nedirbama. Planuojama, kad iki 2016 metų apleistos žemės plotas sumažėtų 100 tūkst. ha ir 2016 m. būtų ne didesnis kaip 187 tūkst. ha.

Šiemet įsigaliojo nauja Žemės mokesčio redakcija, pagal kurią savivaldybių tarybų sprendimu gali būti taikomas didesnis žemės mokesčio tarifas apleistoms žemės ūkio naudmenoms. Žemės ūkio ministerija parengė tvarką, kaip nustatyti kiekviename žemės sklype esančias apleistas žemės ūkio naudmenas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...