captcha

Jūsų klausimas priimtas

Per kitą V. Putino kadenciją Rusijos kryptis spręsis kovojant dviem stovykloms

2017 metais iš recesijos išėjusi Rusijos ekonomika 2018-uosius pasitinka laukdama prezidento rinkimų, kuriuos beveik neabejotinai laimės Vladimiras Putinas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kokia kryptimi šalis kryps po to – paaiškės kovoje tarp dvi skirtingas vizijas turinčių stovyklų: vadinamųjų strategų ir taktikų.

V. Putinas: recesija baigėsi

Gruodį V. Putinas pareiškė, kad Rusijos ekonomika įveikė kritimą, o šalies bendrasis vidaus produktas 2017 metų sausį–gruodį paaugo 1,4 proc. „Akivaizdu, kad recesijos periodas ekonomikoje baigėsi, tai matome visi. Nors paskutinį metų ketvirtį nusimato tam tikras augimo sulėtėjimas, tačiau kryptis – akivaizdi – į priekį“, – Rusijos prezidentą cituoja naujienų agentūra TASS. V. Putinas taip pat atkreipė dėmesį, kad prekybos ir vartojimo augimas pastaruoju metu siekia 3 proc.

„Tai akivaizdūs požymiai, kad ekonomika įveikė kritimą“, – teigė jis.

Rusijos vadovas toliau dėstė, kad norint užtikrinti tolimesnį augimą, „reikia kelti darbo produktyvumą ir įtraukti strateginius veiksnius“. Esą tai yra svarbiausia užduotis vidutiniu laikotarpiu. V. Putinas dar žadėjo kitais metais daugiau dėmesio skirti Rusijos ekonomikos konkurencingumo didinimui.

Dvigubas šokas

Pastaruosius dvejus metus stebėta Rusijos ūkio nuosmukį buvo lėmusios dvi sutapusios priežastys: kritusios naftos kainos ir Vakarų sankcijos.

Tačiau naujausios Pasaulio banko prognozės numato atsigavimą. Šiemet Rusijos BVP turėtų padidėti 1,3 proc., o 2018 ir 2019 metais – 1,4 proc. Pastaruoju metu Rusijos centriniam bankui yra pavykę suvaldyti infliaciją, kuri nukrito iki 4 proc. Kai 2015 metais buvo pasiekusi net 16 proc. lygį. Vis dėlto, kaip pastebi konsultacijų bendrovės „Macro-Advisory“ atstovas Chrisas Weaferis, numatomas Rusijos ekonomikos augimas Kremliui kelia nerimą.

„Pirmos ir antros V. Putino kadencijos metu ekonomika augo po vidutiniškai 7 proc. kasmet. Tai paklojo pamatą jo populiarumui“, – jį cituoja „The Economist“. Šiandien rusų su V. Putinu siejamas gerovės augimas nevyksta. Galimai dėl to šalies valdžia stengiasi gyventojų dėmesį nukreipti agresyvia užsienio politika. Turbūt nesutapimas, kad prezidento rinkimai vyks kovo 18 dieną, t. y. per Krymo aneksijos metines.

Dvi stovyklos

Vyriausioji „Alfa Bank“ ekonomistė Natalija Orlova sako, kad dauguma Rusijos politikos formuotojų sutinka, jog šaliai reikia reformų. „Tačiau yra strategai ir yra taktikai“, – ją cituoja „The Economist“. Strategai nori gilių institucinių reformų. Jie kalba apie teisėsaugos pažabojimą, nori dabar gynybai skiriamas lėšas nukreipti į švietimą ir sveikatos apsaugą, pakelti pensinį amžių, mažinti valstybės dalyvavimą ekonomikoje. Vienas pagrindinių strategams priskiriamų asmenų – buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas.

Tuo metu taktikai akcentuoja laipsnišką institucijų veiklos tobulinimą. Jie nenori radikalių pokyčių ir sako, kad verčiau po truputį didinti efektyvumą, gerinti verslo sąlygas, pritraukti investicijų ir t.t. Rusijos ekonominės plėtros ministras Maksimas Oreškinas laikomas vienu pagrindinių taktikų. A. Kudrinas neseniai pranešė, kad kitam Rusijos prezidentui ruošia 6 metų šalies vystymo strategiją.

„Tikiuosi, kad jei V. Putinas kandidatuos, pasinaudos šiuo dokumentu“, – sakė jis TASS. Apie tai A. Kudrinas kalbėjo Visuomeninio civilinio forumo metu, po kurio priimtoje rezoliucijoje suformuluotos pagrindinės šiuolaikinės Rusijos problemos. „Nėra teisingų teismų, žodžio laisvės ir nuosavybės teisių garantijų; ribojama politinė ir visuomeninė veikla; perteklinė biurokratija; piktnaudžiaujama valdžia – tai dalis veiksnių, kurie neleidžia atsiskleisti pilnam šalies potencialui“, – rašoma joje. Savo ruožtu M. Oreškinas akcentuoja konkurencingumo didinimą. Jo teigimu Rusijoje reikia naikinti regioninį protekcionizmą.

„Susiduriame su vyriausybės dominavimu, ypač viduriniame lygyje. Kalbu apie tai vienur, tai kitur atsirandančias įmones, kurios labai riboja konkurenciją“, – radijo stočiai „Business FM“ sakė jis. Ministro teigimu, išsprendus šią problemą, būtų galima pritraukti investicijų, o ne jas atbaidyti, kaip yra dabar.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close