captcha

Jūsų klausimas priimtas

Neapsigaukite – kaip butus mėgina parduoti viešbučius, kūrybines dirbtuves

Vilniuje, kur nekilnojamojo turto rinka keletą metų buvo aktyviausia, nuolat kyla skandalai, nes paaiškėja, kad kaip gyvenami butai reklamuojami ir parduodami objektai formaliai yra viešbučiai, kūrybinės dirbtuvės ar poilsinės.
Breather/Unsplash nuotr.
Breather/Unsplash nuotr.

Tokios statybos kartais stabdomos, kartais už klaidinančią reklamą skiriamos baudos, tačiau bandymai taip „prasisukti“ vis nesibaigia.

„Jau metų pradžioje pradėjome viešinimo kampaniją ir aiškinome, kad pirkti tokius vadinamus „apsimestinius“ būstus yra blogai. Pirmiausia, tokie butai parduodami vietose, kur jų neturėtų būti pagal Teritorijų planavimo įstatymą. Pavyzdžiui, objektas stovi komercinės paskirties žemėje“, – aiškina Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.

Pigiau statyti

Architektas sako, vystytojams ne gyvenamoji, o viešbučių, svečių namų, poilsio, kūrybinių dirbtuvių ar panaši paskirtis patraukli dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai keliolika ar net keliasdešimt procentų pigina pačias statybas. Viešbučiui, kuris po to bus išparduotas butais, reikia mažesnio kiemo, mažiau automobilių stovėjimo vietų, nereikia vaikų žaidimo aikštelės. Tuo pačiu sklype galima pastatyti kur kas daugiau butų nei laikantis būstui taikomų reikalavimų.

Paskirtis „poilsiui“ dažnai renkamasi ten, kur objektą norima statyti rekreacinėje zonoje. Teoriškai šie pastatai skirti tik poilsiui, tačiau realiai žmonės ten gyvena nuolat. „Poilsio paskirties patalpų neturime. Arba gyvenamosios paskirties, arba komercinės. Kiti vystytojai šias patalpas imasi statyti dėl sklypo paskirties. Jei jis komercinis, gali statyti iki 50 proc. gyvenamosios paskirties, kita – komercinės. Tačiau tokio sklypo užstatymo leidžiamas intensyvumas kur kas didesnis nei gyvenamosios paskirties“, – verslo niuansus aiškina Mindaugas Vanagas, „Citus“ vadovas.

Jis pateikia ir pavyzdį. Jei gyvenamosios paskirties 10 arų sklype galima pastatyti 1200 kvadratinių metrų ploto pastatą, tokio pat dydžio komercinės paskirties jau 1600 kvadratų. Be to nereikia žaidimo aikštelių, mažiau parkavimo vietų. Paprastesni techniniai reikalavimai pačiam pastatui. Tarkime, ne tokia sudėtinga elektros instaliacija, kaip būstui. „Taip vystytojas sutaupo, o žmonės įsigyja būstą, kuris neatitinka kokybiško gyvenimo kokybės. Ne kartą teko susidurti su tuo, kad žmogus, kuris perka butą, gavęs paskolą tik pasirašant sutartį dokumentuose pamato, kad perka ne būstą, bet komercines patalpas ar kūrybines dirbtuves“, – aiškina M. Pakalnis.

Užmerktos mokesčių rinkėjų akys

Architektas pabrėžia, kad nors teoriškai žmogus, įsigijęs ne gyvenamosios paskirties objektą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, tačiau Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaravus, kad tai yra gyvenamasis objektas šis mokestis nerenkamas. Tačiau niekas nežino, kiek ilgai nereikės už tokias patalpas mokėti kaip už komercinį nekilnojamąjį turtą.

„Mes tokių statybų nebetoleruojame ir nuo 2016 m. vidurio tokių leidimų neišduodame. Jei vystytojai pastato ne tai, kas buvo deklaruota, stengiamės tokius leidimus naikinti. Be to, matome, kad žmonės tiesiog nustojo pirkti ne gyvenamosios paskirties butus“, – aiškina M. Pakalnis. Jis pateikia ir pavyzdį – vienas daugiabutis, kurio paskirtis „svečių namai“ planuotas statyti Perkūnkiemyje. Savivaldybė šiam projektui nepritarė ir dabar vystytojai perdarinėja projektą, kad jis atitiktų gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus.

Kitas atvejis, kai buvo mėginama parduoti butus, nors patalpų paskirtis kita – Pilaitėje. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą dėl šiurkščių pažeidimų keičiant statinio paskirtį adresu, J. Bobrovskio g. 11, Vilniuje. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą, prašydama, panaikinti rašytinį pritarimą statinio projektui, kurį išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei panaikinti deklaracijas apie statybos užbaigimą ir paskirties keitimą, kurias surašė „Pilaitės kotedžai“ ir „Exvero“. 2017 m. gruodžio 6 d. teismas nusprendė tenkinti inspekcijos prašymą, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui. Butai šiame projekte buvo parduodami mažiau nei po 1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Tačiau ne viskas vien juoda ar balta.

„Bėda ta, kad pagal miesto planavimo dokumentus teritorijos griežtai atskirtos. Vienur tik gyvenamosios paskirties namai, kitur komercinės. Pasaulyje jas jau pradeda maišyti. Pavyzdžiui, aplinkos neteršiantys gamybiniai objektai statomi gyvenamuosiuose kvartaluose. Taip žmonėms paprasčiau, mažiau kamščių, nes nereikia važinėti į darbą“, – aiškina M. Vanagas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close