captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didesni akcizai: ėmė pirkti daugiau degtinės, Latvijoje pardavimai „putoja“

Lietuviai degtinės neatsisakė – priešingai, jos ėmė pirkti netgi daugiau nei prieš metus. Kol akcizų pakėlimas kirto aludariams ir vyno pardavėjams, Latvijos alkoholio rinka „putoja“ – šiemet pardavimai 12,2 proc. didesni nei prieš metus. Tačiau kitąmet alaus į Latviją važiuoti nebeapsimokės.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Lietuvoje alkoholio rinkos smukimas stabilizuojasi – lapkričio mėnesį deklaruoti stipriųjų gėrimų pardavimai jau buvo 10 proc. didesni nei prieš metus, o vyno pardavimai – 4,7 proc. didesni. Tik alaus pardavimai lapkritį buvo sumenkę 0,7 proc., lyginant su praėjusiais metais.

Apskritai šie metai alkoholio rinkai Lietuvoje pažymėti minuso ženklu: per 11 mėnesių alaus pardavimai išlieka kritę daugiausiai – 13,2 proc., vyno parduota 12,1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, o stipriųjų gėrimų pardavimai sumenko 1,4 proc.

Tačiau priešingas vaizdas – Latvijoje. Ten kone visų rūšių alkoholio pardavimai šiemet gerokai didesni nei prieš metus. Per 10 mėnesių latviai ir šalies lankytojai išgėrė 12,2 proc. daugiau alkoholinių gėrimų be alaus, ir 5 proc. daugiau alaus, lyginant su ankstesniais metais.

Labiausiai Latvijoje augo fermentuotų gėrimų pardavimai vidaus rinkoje – 26,2 proc., taip pat likerių pardavimai pasistiebė 21,5 proc., viskio – 17 proc., stipriųjų vynų – 15 proc., rodo šalies mokesčių administratoriaus turimi duomenys.

Blogiausios prognozės neišsipildė

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas pripažįsta, kad pesimistiškiausios pardavimų prognozės neišsipildė, tačiau jis neigiamai vertina pasiekimą, kad lietuviai padidino stipriųjų alkoholinių gėrimų dalį savo racione.

„Panašu, kad sustosim – neišsipildė pačios blogiausios prognozės. Mes įsivaizdavome, kad gali rinka kristi net 20 proc., o kritimas yra 13 proc. Bet žinote, jūs įsivaizduokite, jei sumažintų atlyginimą 13 proc. – kai kurioms įmonėms tai gali būti ir bankrotas. Nes 13 proc. krito visa rinka, o kai kam galbūt ir trečdaliu sumažėjo pardavimai. Tai yra labai blogi skaičiai“, – savo pozicijos laikosi S. Galadauskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad „nieko džiuginančio negalima pasakyti“ ir apie paties alkoholio vartojimą.

„Vis tik labai akivaizdus yra poslinkis į stiprųjį alkoholį, nes degtinės pardavimai sumažėjo tik 1,5 proc. Sąlyginai, žiūrint viso alkoholio pasiskirstymą, galima pasakyti, kad stipriojo alkoholio dalis bendrame suvartojime padidėjo, nors ji ir taip buvo nemenka, lyginant su pažengusiomis Vakarų kultūros šalimis“, – sako S. Galadauskas.

Tačiau jis abejoja ar apskritai vartojimas Lietuvoje reikšmingai sumažėjo – ypač dėl prekybos ant sienos su Lenkija ir Latvija.

„Tik klausimas, kiek Latvijoje ir Lenkijoje mūsų vartotojai paliko pinigų. Tai reiškia, kad alaus vartojimas mažėjo galbūt ne tiek ženkliai, kaip atrodo. Tiesiog dalis akcizų, PVM ir visų kitų su tuo susijusių naudų atiteko mūsų kaimynams Lenkijoje ir Latvijoje. Galbūt ypatingai Latvijoje dėl akcizų skirtumo“, – sako S. Galadauskas.

Mažiau nei tikėtasi kritę pardavimai į biudžetą sunešė daugiau akcizų pajamų, kadangi kovą akcizai vynui ir alui dvigubėjo. Iš viso šiemet per 11 mėnesių pardavėjai deklaravo 276 mln. eurų alkoholio akcizo – 23 proc. daugiau nei prieš metus. 15min primena, kad didelė dalis alkoholio metų pradžioje parduota dar senaisiais akcizais – gyventojai ir įmonės kaupė atsargas.

Alaus nebevažiuos pirkti

Latvija nuo 2018 m. kovo 1 d. taip pat padidins akcizus alkoholiui. Alaus akcizas bus pakeltas nuo 4,5 iki 6,8 eurų už 100 litrų 1 proc. alkoholio tūrio alaus. Lietuvoje šis akcizas siekia 7,11 euro. Etilo alkoholiui akcizai taps kone identiški.

„Tikimės, kad alaus į Latviją jau galbūt ir nebevažiuos pirkti, bet Lenkijoje akcizų skirtumai liks. Kaip žinote, Lenkija turi kaimynes Čekiją ir Vokietiją ir sienos su jomis kur kas didesnės nei su Lietuva – o ten yra mažiausių alaus akcizų šalys“, – vertina S. Galadauskas.

Tačiau alaus pardavimų augimo dėl didesnių akcizų Latvijoje jis nelauktų.

„Augimo tai vargu ar galime tikėtis. Jei nebus kažkokių kitų labai rimtų rinkos sukrėtimų, tikimės mažesnio kritimo. Arba galbūt net tikimės išlaikyti stabilumą“, – atsargiai vertino S. Galadauskas.

Priešingai nei Lietuva, Latvija apie planus didinti akcizus su konkrečiais akcizų dydžiais yra paskelbusi ir 2019-iems, ir 2020-iems metams.

Dalį latvių rinkos augimo sudaro lietuviai

„Kaip gali Latvijos rinka neaugti, kada yra net specialiai pastatytos parduotuvės pasienyje“, – paklaustas, kas lemia Latvijos rinkos augimą, atsakė S. Galadauskas.

Jis patikina, kad alus yra vienas iš populiariausių apsipirkti išvažiavusiųjų pirkinių. Tiesa, Latvijoje labiau auga kitų kategorijų alkoholio pardavimai.

„Supraskime, kad vartotojui galbūt labiau apsimoka vežtis stipresnį alkoholį nei silpną, kadangi ribojimai tarp ES šalių prekių judėjimui yra labai liberalūs“, – vertina aludarių atstovas.

Nors didieji aludariai tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje priklauso toms pačioms tarptautinėms grupėms, S. Galadauskas patikina, kad gamyba Latvijoje auga ne dėl atskirų kompanijų sprendimų, o dėl vietos paklausos.

„Jei „Volfas Engelman“ seserinė įmonė „Cesu Alus“ parduoda lietuviams alaus, tai ir akcizas, ir PVM, ir kitos naudos, ir pinigai už salyklą, ir butelių gamybą atitenka latviams, ne lietuviams. Nesvarbu, kad tos įmonės susijusios. Problemas, kurias tarsi norėjome spręsti didindami akcizus, sprendžiame tik iš dalies, o vietinei pramonei tai pakenkė smarkiai“, – teigia S. Galadauskas.

Latvijoje per 10 mėn. pagaminta 71,52 milijono litrų alaus – 9,4 proc. daugiau nei prieš metus.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...