captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos bankas išsitraukė apynasrį: bankai bus ribojami išduoti paskolas

Lietuvos bankas pritaikė rinkai žadėtą „kondicionierių“ – bankai privalės kaupti papildomus rezervus, todėl mažiau laisvų lėšų liks paskolų išdavimui – mažės jų svertas. Tačiau papildomas kapitalo reikalavimas kuklus – 0,5 proc.
V. Vasiliauskas, BNS nuotr.
V. Vasiliauskas, BNS nuotr.

Iki šiol iš bankų nebuvo reikalaujama laikyti papildomų „lašinių“ – anticiklinis kapitalo rezervo reikalavimas buvo 0 proc.

Įvertinusi pastarųjų metų kredito ir NT rinkos raidą, Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą. Skaudžiausiai šis reikalavimas kirs smulkiausioms finansų institucijoms.

„Finansinis ciklas jau kurį laiką išgyvena pakilimo fazę – daugiau skolinama gyventojams ir įmonėms, vyksta aktyvi prekyba NT , kyla jo kainos. Augimą rodo ir kiti ekonominiai rodikliai. Tokiais laikais būtina stiprinti finansų sistemos atsparumą ir pasirengti laikams, kai ciklo fazė pasikeis arba susidursime su netikėtais ekonominiais šokais“, – pranešime teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Anot jo, papildomo kapitalo kaupimas – optimali priemonė didinant bankų atsparumą, ir tai darys tik nežymų poveikį skolinimo apimčiai ir kainai.

„Anticiklinis kapitalo rezervas yra būtent buferis, kuris, kaip mes įsivaizduojam, privalo būti kaupiamas gerais laikais – tai tam tikras pūtimas prieš vėją tam, kad esant blogiems laikams, kada štilis, kada vėjo nėra, jį pašalinus galima būtų atlikti tam tikrą judesį rinkoje, kreditavo rinkoje“, – sako V. Vasiliauskas,

Anot jo, „gerais laikais“ siekiama, kad būtų sukauptas iki 1 proc. anticiklinis kaitalo rezervas, o jei ekonomika yra perkaitimo stadijoje – jis gali būti padidintas ir iki 2,5 proc.

Jei tendencijos rinkoje išliks tokios pačios – augs kreditas, kils būsto kainos, sandorių skaičius ir toliau bus didelis, kitaip tariant, temperatūra finansų sistemoje ir ekonomikoje nekris, kitąmet Lietuvos bankas gali padidinti minėtą dydį iki 1 proc.

„Atskiriems kredito rinkos dalyviams kapitalo stiprinimo yra pirmaeilis uždavinys. Be jokios abejonės, kad šitiems dalyviams anticiklinio kapitalo aktyvavimas iki 0,5 proc., o perspektyvoje ir daugiau, be abejo turės įtakos ir tas klausimas bus aktuali“, – sakė V. Vasiliauskas.

Kitų metų pirmą pusmetį po viešos konsutlacijos Lietuvos bankas apsispręs dėl papildomų priemonių arsenalo NT rinkai riboti: gali būti keičiamos paskolų maksimalios trukmės, palūkanų šoko testo parametrai, pajamų ir paskolos santykis ir kiti normatyvai.

Tačiau V.Vasiliauskas nesitikėtų, kad į rinką ateis „žiema“ – šiuo metu makroekonominė aplinka yra palanki.

„Lietuvoje, kaip ir euro zonoje mes gyvename vasaros režimu ir ta vasara tęsiasi jau keliolika ketvirčių iš eilės. Ir tos šilumos prognozės – jos kiekvieną kartą yra vis gerinamos ir gerinamos. Aš manau, kad iš tikrųjų pats laikas būtų galvoti apie tai, kad skatinimas pasiekęs yra savo tikslus“, – sako V. Vasiliauskas.

Atlaikytų Rusijos krizę

„Iš tikrųjų 1 proc. galėtų atlaikytu maždaug tai, kas pas mus vyko 1998 m. – ta Rusijos rublio krizė. Tai kažkas panašaus galėtų būti, jei vėl vyktų naujos sankcijos, tas sankcijų žaidimas. Tai būtent, tai galėtų suveikti“, – sako V.Vasiliauskas.

Tačiau rimta finansų krizė įprastai sudegina apie 5-6 proc. bankų kapitalo.

„Toliau akylai stebėsime padėtį. Šiuo metu visi svarbiausi kredito rinkos dalyviai tikisi, kad rinka ir toliau bus įjungusi aukštą pavarą: bankai planuoja tolesnį skolinimo tiek gyventojams, tiek įmonėms augimą, o didesnė dalis gyventojų tikisi tolesnio būsto kainų augimo“, – sakė Simonas Krėpšta, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.

Dar šią savaitę parengtoje bankų apžvalgoje buvo teigiama, kad Lietuvos bankas ir toliau laikosi pozicijos, kad vietos kapitalo bankams kapitalo stiprinimo klausimas tebėra prioritetinis, tačiau institucija vertino, kad sektoriaus būklė yra tvari ir normatyvai vykdomi.

Gyventojams suteiktų paskolų portfelio vertė 2017 m. trečiąjį ketvirtį buvo 8,3 proc. didesnė nei prieš metus, o būsto paskolų vertė augo 8,5 proc.

Anot S. Krėpšos, NT kainos Vilniuje per metus auga 5,5 proc., o likusioje Lietuvoje – 11 proc.

„Tiek pagal NT kainą tiek pagal kredito augimą esame tarp lyderių. Pvz., pagal kredito augimą esame 8 vietoje Europoje, ženkliai lenkiame latvius, kur kreditų augimas praktiškai siekia 0“, – sako S.Krėpšta ir akcentuoja, kad būtent kredito vaidmuo būsto rinkoje lėmė didesnį aktyvumą.

Bankai prognozuoja, kad kreditavimas kitąmet augs apie 5,5 proc., tai Lietuvos banko atstovai vadino sveiku veržiu augimu.

„Lūkesčiai labai svarbūs. Gyventojai šiuo metu optimistiškiau žiūri į NT kainas nei bankai – daugiau kaip pusė gyventojų vis tik tikisi kainų augimo ateityje… Bankai yra šiek tiek atsargesni – apie trečdalį bankų mano, kad kainos augs, pusė – kad išliks nepakitusios“, aiškino S. Krėpšta.

Ekonomistai: šito nereikia

15min jau rašė, kad komercinių bankų ekonomistai įžvelgia rinkos "atvėsimą" ir nemato reikalo papildomai riboti paskolų rinkos.

„Šiuo metu kalbėti apie kažkokias papildomas priemones, galimai slopinsiančias kreditavimą, būtų labai keistas žingsnis, – sakė „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot jo, visi nėra jokių ženklų, kurie rodytų „perkaitimą“: „burbulų nėra, rinkos perkaitimo nėra, paskolų portfelis auga lėtai, lėčiau gyventojų pajamos, gyventojų skolos ir pajamų santykis yra mažiausias ES, įmonių finansinis svertas – mažiausias ES“.

Tokios pačios nuomonės laikėsi ir „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas, aiškinęs, kad tiek paskolų gavėjai, tiek ir finansų institucijos šiuo metu elgiasi gerokai atsakingiau nei prieš praėjusią krizę.

Šiaulių bankas pranešė, dabartinė Šiaulių banko kapitalo atsarga yra pakankama, todėl jokių papildomų priemonių, siekiant užtikrinti naujo reikalavimo vykdymą, nereikės.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close