captcha

Jūsų klausimas priimtas

Jei vyras uždirba „minimumą”, tai ir dulkes namuose turėtų nušluostyti

Poros Lietuvoje namų ruošos darbais pasiskirsto nevienodai: Kauno technologijos universiteto atlikta apklausa rodo, kad vyro vaidmuo namuose išlieka labiau privilegijuotas nei moters.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Poros Lietuvoje namų ruošos darbais pasiskirsto nevienodai: Kauno technologijos universiteto atlikta apklausa rodo, kad vyro vaidmuo namuose išlieka labiau privilegijuotas nei moters.

Didžioji dalis žmonių Lietuvoje tradiciškai dalijasi namų ruošos darbus: vyrai atlieka smulkius remonto darbus, o moterys – tvarko namus, perka maistą ir daro valgyti. Tai parodė reprezentatyvi šiemet sausį-vasarį atlikta Kauno technologijos universiteto (KTU) Politikos ir viešojo administravimo instituto apklausa.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorius Artūras Tereškinas tokį darbų pasiskirstymą pagrindžia istoriniu palikimu ir primena apie didesnę darbų naštą moterims.

„Nors dauguma Lietuvos moterų dirba ir apmokamą darbą, jos vis dar tebeneša didesnę namų ūkio darbų, arba neapmokamo darbo, naštą. Tai rodo, kad Lietuvoje šeiminiame gyvenime nelygybė tarp moterų ir vyrų yra gana ryški“, – konstatuoja jis.

Mokslininkas pastebi, kad dauguma moterų tokiu pat mastu dalyvauja darbo rinkoje kaip ir vyrai, o šeimoje nėra tolygaus pasiskirstymo darbais.

„Šia prasme vyrai yra labiau privilegijuota lytis, – konstatuoja A. Tereškinas. – Moteris vis dar suvokiama kaip tarnaitė, o vyras – šeimos maitintojas – kaip tas, kurį reikia aptarnauti. Vyrai įpratę būti aptarnaujami, nes tai labai patogu. Jie „aptarnauja“ moteris tik vienoje srityje, kuri reikalauja techninių įgūdžių. Be to, manoma, kad vyrai yra gabesni atlikti techninių įgūdžių reikalaujančius darbus. Tai dar vienas mitas.“

Tyrimo duomenimis, 52 proc. vyrų nurodė, kad paprastai jie atlieka smulkius remonto darbus, tačiau 57 proc. apklaustųjų antrosios pusės tvarko namus, o 53 proc. – daro valgyti. Dar 38 proc. vyrų nurodė, kad dažniausiai maisto nuperka jų žmonos, o 53 proc. – tai daro drauge su sutuoktinėmis.

Atitinkamai, 82 proc. moterų nurodė, kad dažniausiai arba visada smulkius remonto darbus atlieka jų sutuoktinis. 78 proc. moterų dažnai arba visada tvarko namus, o 79 proc. daro valgyti. Taip pat 41 proc. moterų dažnai arba visada perka maistą, dar 51 proc. tai daro drauge su vyru.

Sociologas pastebi, kad dar 2006 m. VDU mokslininkai darė panašią apklausą, kuri parodė, kad moterys ne tik daugiau laiko skiria vaikų priežiūrai, bet ir atlieka didesnę dalį namų ūkio darbų.

„Per pastaruosius metus situacija iš esmės nesikeitė, – sako A. Tereškinas. – VDU apklausoje vyrai pirmavo tik vienoje srityje – buitinių prietaisų remonto darbuose. Taigi pokyčiai labai menki.”

Nemokamus darbus turėtų atlikti uždirbantys mažiau

SEB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė primena namų ūkio mikroekonomikos teoriją, kuri siūlo du principus, kaip pasiskirstyti darbus.

Pirmiausia, siūloma įvertinti, kas namų ruošos darbus daro efektyviausiai ir taip juos pasidalinti. Kitas principas – atsižvelgti, kas santuokoje uždirba mažiau. Vadovaujantis logika, neapmokamus namų ruošos darbus turėtų atlikti tas, kuris patiria mažesnius praradimus dėl nepanaudotų galimybių užsidirbti rinkoje.

„Tačiau kai kalbame apie realų žmonių elgesį, dažnai susiduriame su sprendimais, kurie nėra paremti didžiausio efektyvumo siekimu. Čia be kitų dalykų realaus gyvenimo aplinkybių svarbios ir socialinės normos ar taisyklės. O jos dažnai siejamos su lyčių skirtumais ir sako: vyrams – vyriški darbai, moterims – moteriški. Ši apklausa, manau, ir parodo Lietuvoje galiojančias normas: moteris – namų dvasia, židinio puoselėtoja, vyras – šeimos maitintojas, statytojas. Jei ne pastatyti namą, tai bent suremontuoti butą, ar bent čiaupą“, –dėsto J. Varanauskienė.

Jos nuomone, Lietuvoje yra dar gaji nuostata, jog vyras turi parnešti pinigus, o moteris suplanuoja, kaip juos paskirstyti, kad užtektų visam mėnesiui.

„Moterų rūpinimasis biudžetu yra tai to paties supratimo, kad moters užduotis – planuoti ir organizuoti šeimos gyvenimą – dalis. Vyras išlieka tas, kuris uždirba, o moteris ta, kuri paskirsto tai, kas uždirbta. Nors iš tikrųjų Lietuvoje vyrai ir moterys beveik vienodu mastu prisideda prie šeimos biudžeto“, – pastebi A. Tereškinas.

Skirtinga patirtis JAV ir Europoje

Sociologas primena, kad pasiskirstymas darbais šeimoje priklauso ir nuo regiono: pietinėje Europos dalyje tradicinis šeimos modelis tebevyrauja ir manoma, kad moters prigimtis – namų ruoša ir vaikų priežiūra.

„Kitokia padėtis šiaurinėje Europos dalyje, Skandinavijos šalyse, kur moterys ir vyrai daugiau stengiasi vienodai dalintis šeimos pareigomis namie. Tačiau net ir tų šalių mokslininkai teigia, kad tradiciniai lyčių vaidmenys tebeegzistuoja – vyrai vis dar mano esantys pagrindiniais šeimos maitintojais, o moterims tenka didesnė vaikų priežiūros našta. Nors palanki šeimai politika ir visas kompleksas priemonių įgyvendinti lyčių lygybę šiose šalyse po truputį keičia šį suvokimą“, – pasakoja A. Tereškinas.

J. Varanauskienė taip pat laikosi nuomonės, kad moterims dažnai tenka daugiau namų ruošos darbų ne tik Lietuvoje.

„Teko susipažinti su JAV atliktais moksliniais tyrimais. Jų rezultatai rodo, kad tuose namų ūkiuose, kuriose moteris uždirba didesnes pajamas, jos dažniau namų ruošos darbų atlieka dar daugiau, negu tos, kurios uždirba mažiau už sutuoktinį. Minima, kad neretai toks darbas „antrą pamainą“ moteris taip išvargina, kad šeima išyra, arba vyras nepakelia socialinių normų spaudimo“, – vardija specialistė.

Pasak jos, socialinėmis normomis paaiškinamas ir moters elgesys, kai ji atsisako pasinaudoti galimybe uždirbti daugiau nei jos sutuoktinis.

„Yra šeimų, kur laimė, ramybė ir pasitenkinimas, kad viskas vyksta taip, kaip priklauso, atrodo svarbesnė negu pinigai“, – apibendrina J. Varanauskienė.

Šeimos finansų specialistė primena, kad yra tikimybė, jog moters namų ruošos dalis sumažės, kai didėja jos išsilavinimas ir mažėja priklausomybė nuo vyro pajamų.

Gyventojų apklausa buvo atlikta vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: Lietuvos socialinių problemų stebėsena ISSP-LT“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...