captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaliningrado AE: žlunga planai už dyką įrengtais tinklais prekiauti elektra

Lietuvoje vykstant debatams, ar naudinga investuoti į savo atominį projektą, Rusijoje vyko visai kitokie procesai. Nors „Rosatom`as“ labai stengėsi nuslėpti, gegužę išlindo yla iš maišo: žiniasklaida pranešė, kad bus konservuojamos Kaliningrado atominės elektrinės statybos. Baltijos šalys ketina integruotis su Europos tinklais, o Kaliningradas lieka užspeistas, nes prekyba rusiška elektra su Europa įmanoma tik per Lietuvą. Beje, nuo pat pradžių „Rosatomo“ veiksmai daug kam pačioje Rusijoje atrodė įtartini.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Lietuvoje vykstant debatams, ar naudinga investuoti į savo atominį projektą, Rusijoje vyko visai kitokie procesai. Nors „Rosatom`as“ labai stengėsi nuslėpti, gegužę išlindo yla iš maišo: žiniasklaida pranešė, kad bus konservuojamos Kaliningrado atominės elektrinės statybos. Baltijos šalys ketina integruotis su Europos tinklais, o Kaliningradas lieka užspeistas, nes prekyba rusiška elektra su Europa įmanoma tik per Lietuvą. Beje, nuo pat pradžių „Rosatomo“ veiksmai daug kam pačioje Rusijoje atrodė įtartini.

Baltijos atominės statyba pradėta iškilmėmis, tačiau jo užsakovų elgesys nuo pat pradžių kėlė įtarimų, ar šis projektas realus.Visų pirma, „Rosatom`as“ reaktorius šiai atominei užsakė ne Ižoro gamykloje, kuri juos gamina dar sovietmečio, o popieriaus įrangos tiekėjos „Petrozavodskmaš“ įmonėje. Šios direktorius viešai prisipažino, kad gamykla neturi reaktorių gamybai reikiamos įrangos, žadėjo tam šiemet skirti 100 mln. eurų, tačiau prieš kelias savaites „Rosatom`as“ pranešė, kad atsisako „Petrozavodskmaš`o“ paslaugų, esą Baltijos atominei elektrinei reaktoriai bus pagaminti išsinuomotoje „Atomenergomaš`o“ gamykloje prie Volgodonsko. Tokie manevrai iki energijos bloko paleidimo likus vos trejiems metams kelia abejonių statybos užsakovų ketinimų rimtumu.

Šias abejones sutvirtina šiemet kovo 11-ąją priimtas sprendimas įvertinti galimybę Baltijos atominės galingumą sumažinti tris kartus – abu 1150 megavatų reaktorius pakeitus į 40 megavatų galios reaktorius. Tai yra VVER-640 modelio reaktoriaus, kurį „Rosatom`as“ dar tik parodose pristato.

Gegužės 24-ąją „Interfax“ ir „Reuters“, remdamiesi neįvardintais šaltiniais, pranešė, kad statyba Kaliningrade įšaldoma. „Rosatom`as“ tai neigė, tačiau po kelių dienų „Atomenergoprojekto“ vadovas įsakė iš naujo suskaičiuoti projekto sąmatą.

Buvęs Lietuvos atominės energetikos saugos inspekcijos vadovas sako, kad naujam projektui būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir jį suderinti su kaimynėmis valstybėmis.

„Atominė elektrinė negali būt planuojama, kad koks atsiras reaktorius, tokį pastatysime, tokį eksploatuosime. Turi būti konkretus projektas su visais jo elementais, taip pat įtakos aplinkai vertinimas konkrečiai tam reaktoriui, kuris bus statomas“, – aiškina buvęs VATESI vadovas Saulius Kutas.

Buvęs Rusijos atominės energetikos viceministras, profesorius Bulatas Nigmatulinas pernai pateikė išsamią Baltijos atominės elektrinės perspektyvų analizę. Anot profesoriaus, Rosatomo sumanymas statyti du galingus reaktorius Kaliningrade – neparemtas jokia logika.

Šis Rusijos regionas turi pasenusią elektros tinklų sistemą, kuri ryte ryja perduodamą energiją. Kaliningrado srityje nuostoliai tinkluose siekia beveik ketvirdatalį (22%), todėl vien perdavimo tinklams sustiprinti reikia mažiausiai 6,23 mlrdų eurų, dar pridėjus 4,8 mlrd. eurų pačios atominės kainą, projektas tampa be proto brangus.

Mokslininko teigimu, jau po dvejų metu kilovatvalandės kaina Kaliningrado srityje bus didesnė nei „Nord Poolo“ biržoje, todėl Baltijos atominės elektrą reikės dotuoti. Tačiau elektra prekiaujanti „Inter Rao“ jau yra sudariusi su savo padaliniu „Inter Rao Lietuva“ sutartį, kurioje nurodyta kilovatvalandės pardavimo kaina – 4,5 eurocento.

Už tokią dempinginę kainą „Inter Rao Lietuva“ įpareigota Baltijos rinkai parduoti beveik pusę perteklinės Baltijos atominės elektros – 1000 megavatų.

Rosatomo atstovai kartoja it mantrą: kam lietuviams sava atominė, jei pašonėje pigios energijos šaltinis? Šiems apžavams pasidavę kai kurie Lietuvos politikai kartoja tą patį, tačiau ar ilgai galėsime džiaugtis pigia elektra?

„Tol, kol bus pastebėta, kad mes nebeturime kitų argumentų, ir kai tik priimam sprendimą, kad atominės nebestatom ir savo energetikos apsirūpinimą grindžiam importu, tai, aš manau, labai ilgai nereikėtų laukti tų padarinių, kad pajaustumėme, kad kainos pradėtų keistis“, – tikina Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas prof. habil. dr. Juozas Augutis.

Galime tik spėlioti, ko tikėjosi Rusijos strategai, įsukę atominės statybas Kaliningrade be jokių sutarčių su kaimynėmis valstybėmis.

Rusai tikėjosi privilioti vakarų investuotojų, tačiau „Rosatom`ui“ nepavyko įtikinti Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos bankų, niekas nepanoro investuoti į taip vykdomą projektą.

„Pastaraisiais mėnesiais paaiškėjo, kad dėl įvairių priežasčių. Dėl to, kas yra susiję su aplinkosauginiais reikalavimais, jų nesilaikymu, „Paribas“, Vokietijos bankai pareiškė, kad tokių projektų nefinansuos, nes tai neatitinka jų politikos iš esmės branduolinės energijos atžvilgiu“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Arūnas Molis.

Baltijos šalys planuoja atsiskirti nuo penkiašalės BRELL sutarties, kurią sudarė Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva, tuomet mūsų elektros sistema būtų valdoma ne iš Maskvos, o iš Berlyno.

Dėl šios perspektyvos vyksta derybos tarp Maskvos, Briuselio ir Baltijos valstybių. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau prakalbo, kad apie tokį atsijungimą Baltijos šalys privalo informuoti ne mažiau kaip prieš dešimt metų.

Dar Rusija reikalauja, kad Europos Sąjunga nutiestų 580 kilometrų ilgio nuolatinės srovės kabelį Baltijos jūros dugnu į Vokietiją, už dyką pastatytų jungtį iš Kaliningrado į Lenkiją su nuolatinės srovės intarpu. Reikalaujama, kad ES įsipareigotų Lietuvos teritorijoje pastatyti net kelias aukštos įtampos linijas iš Baltijos atominės į Kruonio HAE, kitą į Jurbarką. Rusija reikalauja, kad visos šios linijos būtų sinchronizuotos su Rusijos sistema.

Taigi Maskva norėtų už dyką įrengtais tinklais per Lietuvos ir Lenkijos teritoriją prekiauti elektra visame regione aplink Baltijos jūrą, tačiau pastarieji įvykiai susiję su Baltijos atominės statybomis, rodo, kad rusų derybinkams sunkiai sekasi įtikinti Briuselį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...