captcha

Jūsų klausimas priimtas

Taip trūkstamus pardavėjus „vilioja“ 425 eurų „ant popieriaus“ atlyginimu

Lietuvoje trūksta ne tik aukštos kvalifikacijos specialistų. Su žiburiu ieškoma ir virėjų, pardavėjų, statybininkų. Bedarbių Lietuvoje netrūksta, tačiau laisvų darbo vietų užpildyti jie negali, nes nemoka kalbų, neturi tinkamų darbo kompiuteriu įgūdžių, kvalifikacijos, tikina analitikai. Tačiau akivaizdu, kad yra ir dar viena priežastis, dėl kurios darbuotojų trūksta – maži atlyginimai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Laisvų darbo vietų – tūkstančiai

Viena paklausiausių profesijų yra pardavėjai. Darbo biržoje per pirmąjį pusmetį registruota per 6 tūkst. laisvų darbo vietų būtent pardavėjams. Vidutinės jų pajamos – 500 eurų per mėnesį (neatskaičius mokesčių).

Vien Vilniaus teritorinėje darbo biržoje apstu darbo skelbimų pardavėjams. Jų ieško, pavyzdžiui, „Palink“, „Pasaulio optika“, „Bimbo Vilnius“, „New Yorker Lietuva“, „Spurgų fėja“, „Ragainė“ ir t.t. Dažniausiai atlyginimų jos apskritai nenurodo, bet kartais darbo skelbime parašyta, kad vieta skirta studentams. Kai kur skelbiama ir siūloma alga: 425, 500, retais atvejais – 600 eurų.

Smarkiai trūksta ir virėjų – per pusmetį registruota beveik 4 tūkst. laisvų darbo vietų. „Sodros“ duomenimis, vidutinės virėjų pajamos per mėnesį sudaro 496 eurus („ant popieriaus“). Pavyzdžiui, Kaune, virėjų ieško „Hotel Neris“, „Delano“, „Mozės vynai“, „Mambo-Bravaria Kaunas“, „Vynas ir laikas“, „Švaistūnas“, „Fresh food“ ir kt. Dauguma įmonių atlygio nenurodo, kitos skelbia, kad mokės po 3 eurus per valandą, kai kas žada ir po 650 ar net 950 eurų (iki mokesčių).

Į paklausiausių darbuotojų dešimtuką pakliūva ir siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai. Vilniuje siuvėjų ieško „NIKY LTD company“, „Vikada“, „Seviga“, „Green Rose“ ir kt. Siūlomas darbo užmokestis dažniausiai nepasiekia 600 eurų, o, „Sodros“ duomenimis, vidutinės šių amatininkų gaunamos pajamos „ant popieriaus“ per mėnesį siekia 487 eurus.

Akivaizdu, kad šių itin paklausių profesijų atstovams darbdaviai nėra linkę mokėti labai didelių atlyginimų. Galbūt tai yra viena priežasčių, kodėl bedarbiai ir neskuba mokytis virėjo, siuvėjo, apdailininko ar kitokio amato.

Vežėjai gauna dienpinigius

Beje, pirmąją vietą pagal paklausą užima sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai – per pusmetį registruota per 6 tūkst. darbo vietų.

Tačiau ankstesniame skyrelyje sąmoningai šį pavyzdį praleidome, mat ne paslaptis, kad vilkikų vairuotojams dalis atlyginimo yra išmokama tiesiog per dienpinigius.

Statistika rodo, kad jie vidutiniškai gauna 600 eurų iki mokesčių. Dar pernai kovą „Linava“ aiškino, kad tolimųjų reisų vairuotojas Lietuvoje gauna bent 1,3 tūkst. eurų į rankas.

„Niekam ne paslaptis, kad šį uždarbį sudaro minimalus valstybės nustatytas atlyginimas, padaugintas iš 1,3 koeficiento, ir dienpinigiai, kurie yra mokami pagal vyriausybės patvirtintą nutarimą, o pastarųjų dydis priklauso nuo šalių, kuriose tenka lankytis vairuotojui“, – aiškino „Linava“.

Vairuotojai gauna visas socialines garantijas, tačiau dėl apmokestintos tik 1,3 koeficiento minimalios algos, nukenčia jų atostoginiai ir senatvės pensija.

Atlyginimo kėlimas nepadėtų?

Lietuva nėra išskirtinė – tokių profesijų, kokių trūksta šalyje, atstovų nepakanka visame pasaulyje. Personalo įmonės „Manpower Lit“ verslo vystymo vadovė Gerda Baltrūnaitė 15min aiškino, kad visame pasaulyje paklausiausi yra kvalifikuoti gamybos darbininkai, daugiausia – įvairūs statybų specialistai.

Antrą vietą užima informacinių technologijų specialistai, programuotojai, trečią – pardavimų sektoriaus darbuotojai, ketvirtą – inžinieriai, penktą – gamybos technikai, šeštoje vietoje – vairuotojai, septintoje – buhalteriai ir t.t.

„Mes neatsiliekame nuo pasaulio tendencijų“, – aiškino G.Baltrūnaitė. Jos teigimu, įvairūs tyrimai rodo, kad, net ir padidinus atlyginimą „dramatiškai“ (20–30 proc.), tai darbuotojų trūkumo problemos neišspręstų.

Personalo specialistė tikino, kad darbdaviai visame pasaulyje skundžiasi, kad kandidatai į laisvas darbo vietas yra netinkamos kompetencijos, jiems trūksta kvalifikacijos arba darbo patirties. Tik maždaug 15 proc. darbuotojų dirbti nenori todėl, kad tikisi didesnio darbo užmokesčio.

Tačiau, G. Baltrūnaitės nuomone, darbdaviai jau ir taip moka daugiau nei minimalų atlyginimą visų dešimtuke paminėtų profesijų atstovams, nors kai kurie darbai gali būti vertinami kaip nekvalifikuoti.

Apskritai apie 40 proc. įmonių visame pasaulyje susiduria su sunkumais, ieškodamos tinkamų kandidatų.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...