captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Varanauskienė: gyvenimas gerėja tiems, kurie ir taip gerai gyvena

Gyventojų finansinė padėtis po truputį gerėja. Jie geriau vertina valstybės ekonominę padėtį, šiek tiek daugiau išleidžia, drąsiau investuoja ir skolinasi. Tiesa, žmonės vis dar atsargiai žiūri į ateitį. O pastebimai gyvenimas gerėja tiems, kurie ir taip gerai gyvena. Tokias mintis, pristatydama SEB banko namų ūkių apžvalgą, dėstė banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Gyventojų finansinė padėtis po truputį gerėja. Jie geriau vertina valstybės ekonominę padėtį, šiek tiek daugiau išleidžia, drąsiau investuoja ir skolinasi. Tiesa, žmonės vis dar atsargiai žiūri į ateitį. O pastebimai gyvenimas gerėja tiems, kurie ir taip gerai gyvena. Tokias mintis, pristatydama SEB banko namų ūkių apžvalgą, dėstė banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Vartotojų pasitikėjimo indeksas nuo pat 2009 metų stabiliai auga. Ryškus skirtumas matyti palyginus namų ūkių lūkesčius dėl šalies ekonominės padėties – pesimistų dabar yra žymiai mažiau, nei buvo 2008 metais.

Įprasta, kad prekybininkai, rinkos analitikai vartotojų pasitikėjimo indeksą sieja su atsigaunančiu apetitu.

„Deja, vartojimo apimtys dar neatspindi to išaugusio optimizmo. 2013, palyginti su 2012 metų pradžia, skiriasi labai nedaug“, – sakė J. Varanauskienė.

Maisto, gėrimų ir tabako pardavimai per metus beveik nepasikeitė. Tuo metu ne maisto prekių parduodama vis daugiau. Tačiau, J. Varanauskienės teigimu, tokia statistika reiškia, kad gyvenimas gerėja ne skurdžiausiems šalies gyventojams. Jei taip būtų, visų pirma augtų maisto suvartojimas.

„Situacija gerėja tiems, kurie ir taip gyvena šiek tiek geriau“, – sakė J. Varanauskienė.

Emigracija vis dar kelia nerimą ekonomistams. Tačiau išvažiuojančiųjų sumažėjo, skaičius stabilizavosi. Tarp didžiųjų Lietuvos miestų pagal emigraciją šių metų pradžioje pirmavo Klaipėda – miestas, kur vargo rodiklis (angl. – Misery index) yra mažiausias.

2008–2012 metais didžiausią gyventojų dalį prarado Šiauliai (7,7 proc.).

„Viena vertus, emigracija gerina vidaus rinkos padėtį dėl mažesnio nedarbo bei gaunamų perlaidų iš užsienio. Kita vertus, emigracija smukdo prekių ir paslaugų paklausą, dėl to sukuriama mažiau darbo vietų, blogėja demografinė padėtis, darbdaviai susiduria su darbo jėgos trūkumu, stabdomas ūkio augimas“, – sakė J. Varanauskienė.

Indėliai – nebepopuliarūs

Pirmą 2013 metų ketvirtį namų ūkių finansinis turtas šiek tiek smuktelėjo. Šį smuktelėjimą lėmė sumažėjusi indėlių suma.

„Jeigu žiūrėtume į kitas turto klases, tai turto išaugo. Tą lėmė gera rinkos situacija ir naujos santaupos. Manome, kad nemaža dalis pateko iš tų pačių indėlių. Žmonių netenkina palūkanos už indėlius, kitas dalykas – žmonės palankiau nusiteikę vertybinių popierių, kito turto atžvilgiu. Žmogus, kuris ryžtasi investuoti, jis yra susitaikęs su ta mintimi, kad atideda tuos pinigus ilgesniam laikui“, – kalbėjo J. Varanauskienė.

Tačiau sakyti, kad indėliai, kaip taupymo instrumentas, išnyks, yra per anksti. Indėlis yra tinkama taupymo priemonė, kai norima atsidėti lėšų netikėtam atvejui. Tuo metu investavus, pavyzdžiui, į vertybinius popierius, prireikus pinigų, jų greitai atsiimti nepavyks.

„Jeigu kalbama apie lėšas, kurias galėsiu greitai panaudoti, tai būtų nebent pinigai, laikomi namuose“, – sakė SEB šeimos finansų ekspertė.

Drąsiau skolinasi

Gerėjančią gyventojų nuotaiką rodo ir paskolos.

„Ilgą laiką stebėję, kaip naujų paskolų suma nedidėja, pagaliau pirmąjį šių metų ketvirtį pamatėme, kad paskolų išduota daugiau“, – sakė J. Varanauskienė.

Bendras paskolų portfelis vis dar neauga, nes senų paskolų kol kas grąžinama daugiau, nei išduodama naujų. Tačiau paskolų poreikis jau auga.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vartojimo paskolų portfelis išaugo 16 proc.

Smarkiai sumažėjo vidutinė būsto paskolos suma – net 46 proc. nuo 2007 metų (dabar suma – 135 tūkst. Lt). Panašią paskolą tikimasi grąžinti per 22 metus.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...