captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paneigė įsitikinimą: geriausia darbuotojo motyvacija – ne atlyginimas

Skeptikai, teigiantys, kad geriausia motyvacija – atlyginimas, turėtų pergalvoti savo prioritetus ir aplinkos svarbą darbui, nes pasauliniai motyvacijos darbe tyrimai ne pirmus metus rodo, kad atlyginimas nebėra prioritetiniu veiksniu renkantis, kur dirbti. 
Paul Bence/Unsplash nuotr.
Paul Bence/Unsplash nuotr.

Kaip teigia finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ personalo vadovė Virginija Pipirė, šiais laikais darbuotojo motyvavimas peržengia įprastus darbdavio-darbuotojo santykius, nes stengiamasi, kad jis darbe jaustųsi taip pat gerai, kaip savo nedarbinėje aplinkoje. Pasak jos, motyvuotas darbuotojas yra ne tas, kuris tik daug uždirba, bet tas, kuris darbe gali realizuoti save, nuolatos tobulėja ir jaučiasi komandos dalimi, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Darbuotojui svarbus vadovo dėmesys ir palaikymas

Pasaulinė personalo valdymo profesionalų asociacija (SHRM) 2017 metais atliko tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti labiausiai darbuotojų vertinamų darbdavių siūlomas naudas ir paaiškėjo, kad pastarieji didžiausią dėmesį skiria:

Motyvacijos individualizacijai – vis daugiau organizacijų stengiasi individualizuoti savo motyvacijos priemones, kad galėtų patenkinti skirtingus darbuotojų poreikius;

Darbo laiko lankstumui – darbuotojams vis svarbiau turėti darbo iš namų galimybių ir lanksčias darbo valandas;

Sveikatinimui –  sparčiausiai auganti motyvacinė priemonė – stovimi stalai, o naujovė – mindfulness kursai;

Asmenio/profesinio ugdymo programoms.

Helloquence/Unsplash nuotr.

Be to, pastebima tendencija, kad darbo aplinka tampa vis kasdieniškesnė, panaši į namų aplinką ir „arčiau“ žmonių – paprastėja aprangos kodas, keičiasi biurų įrengimas bei vis daugiau organizacijų suteikia galimybę atsivesti augintinius.

„Tik išsiaiškinus darbuotojo poreikius galima kurti motyvuojančią darbo aplinką, nes, jeigu jam svarbu spėti paimti vaiką iš darželio, joks stalo futbolas ar sulčių spaudimo aparatas darbe pridėtinės vertės nesukurs. Todėl vienas prioritetinių „Mokilizingo“ personalo skyriaus darbuotojų tikslų – maksimaliai pritaikyti darbo aplinką darbuotojų poreikiams ir individualizuoti jų motyvacinę sistemą. Kad tai išsiaiškintume ir žmonės galėtų išsakyti, kas jiems svarbu, periodiškai darome įvairias momentines apklausas bei vidinius mikroklimato tyrimus. Pavyzdžiui, paskutinio tokio tyrimo rezultatai tik patvirtino, kad darbo užmokestis yra svarbi dalis, tačiau ne svarbiausia: 96 proc. mūsų darbuotojų nurodė, kad darbe jiems svarbiausia vadovo dėmesys, elgesys ir pagarba, 93 proc. svarbus darbo užmokestis ir tiek pat – galimybė tobulėti darbe. Įdomus ir prasmingas darbas, geri santykiai su kolegomis bei geros darbo sąlygos svarbūs 92 proc. apklaustųjų, o įtraukimas į įmonės veiklą būtinas 88 proc. mūsų darbuotojų. Į tai ir orientuojamės sudarydami darbuotojų motyvacines sistemas“, – sako V. Pipirė.

Pasak jos, labai svarbu, kad būtų sukuriamos sąlygos įsitraukti į bendro tikslo siekimą ir darbuotojams matyti jų atliekamo darbo indėlį. Taip pat būtina didelį dėmesį skirti grįžtamojo ryšio suteikimui ir gavimui, kad kiekvienas galėtų prisidėti prie organizacijos kultūros kūrimo, jaustųsi svarbus ir išgirstas. Vadovo rolė darbuotojų įsitraukimui yra labai didelė, todėl nuolat lavinami vadovų lyderystės įgūdžiai, kad savo pavyzdžiu įkvėptų komandą, ją ugdytų bei mokėtų pastebėti darbuotojų lūkesčius ir poreikius.

Kaip motyvuoti skirtingas kartas?

Kaip pastebi V. Pipirė, dabartinių darbdavių problema, kad vienoje darbovietėje susiduria trijų skirtingų kartų – X, Y ir Z – atstovai, tad dažnam kyla dilema ir iššūkis – ar įmanoma motyvacinę sistemą suderinti taip, kad visi būtų patenkinti?

Rawpixel.com/Unsplash nuotr.

„Visai neseniai atlikome vidinį tyrimą ir paaiškėjo, kad pas mus dirba 20 proc. X kartos, 70 proc. Y kartos ir 10 proc. Z kartos atstovų, taigi, tiek jų lūkesčiai, tiek motyvacija skiriasi. Norėdami visiems parodyti, kad jie yra svarbūs ir vertinami, savo motyvacinę sistemą segmentuojame. Visa bendrovės motyvacinė sistema skirta užtikrinti:

– Darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Mes kuriame aplinką, kuri padėtų komandos nariams derinti darbą ir asmeninį gyvenimą: lanksčios darbo valandos leidžia be streso nuvežti vaikus į mokyklą ar atsikelti vėliau, jei darbuotojas – „pelėda“. Mes skatiname darbuotojus imti „tėvadienius“ ir „mamadienius“ bei vaikams skirtą laiką išnaudoti pagal paskirtį. Dėl šios priežasties visiems darbuotojams, turintiems vaikų, rugsėjo 1 dieną  skiriama visa laisva diena. Tai smulkūs dalykai, tačiau jie padeda mūsų darbuotojams išlaikyti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.

– Sveiką gyvenimo būdą. Visada biure yra citrinos, imbiero, medaus, šaltuoju laikotarpiu – dezinfekcinių priemonių, nes mūsų  filosofija – jei sergi, sirk atsakingai ir neik į darbą, saugok savo kolegą. Taip pat parūpiname darbuotojams tinkamą sveikatos draudimą – didžioji jo dalis skirta sveikatos profilaktikai. Skatiname judrų gyvenimo būdą, todėl kompensuojame dviračių parkingą, oranžinių dviračių nuomą, įvairių bėgimo maratonų startinius mokesčius. Taip pat skatiname komandinį įsitraukimą į sveiką gyvenseną: jeigu 5 darbuotojai suburia grupę numatytai veiklai (tinklinio, TRX treniruotės ir pan.), kuri trunka ne mažiau nei 5 kartus, kompensuojame 50 proc. užsiėmimų kainos.

– Asmeninio tobulėjimo galimybes. Ne mažesnės reikšmės turi ir individualios darbuotojų ugdymo programos – tai įvairios narystės profesiniuose klubuose ir konferencijos visame pasaulyje. Jeigu darbuotojui reikia mokytis ir kelti kvalifikaciją – tai traktuojame kaip kuriamą vertę įmonei, todėl dienos, skirtos mokymuisi, egzaminų laikymui, kvalifikacinių testų atlikimui, yra apmokamos organizacijos. Taip pat inicijuojame dalijimąsi gerąja patirtimi – periodiškai rengiame vidinius mokymus, kuriuos ruošia ir pristato patys darbuotojai“, ­– sako ji.

Pasak V. Pipirės, formalūs apdovanojimai, diplomai, raštai ir statulėlės liko praeityje, kai dar egzistavo garbės lentos, padėkos laikraščiuose ir simboliniai medaliai. Šiais laikais svarbiausia ne „popierinis“ dėmesys, bet nuoširdus rūpestis darbuotoju ir jo darbiniais bei asmeniniais pasiekimais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...