captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klaipėdiečiai vandens suvartoja vis mažiau, todėl jis brangs

Vanduo uostamiestyje brangs net 11,3 proc. Viena iš brangimo priežasčių ta, kad praėjusiais metais klaipėdiečiai suvartojo net 9 proc. mažiau vandens nei 2015-aisiais.
Jez Timms/Unsplash nuotr.
Jez Timms/Unsplash nuotr.

Nuo gruodžio 1 d. Klaipėdos miesto ir rajono daugiabučių gyventojams vandens kaina didės 5 centais už kubinį metrą – nuo 1,28 iki 1,33 euro, individualių namų gyventojams vanduo brangs 8 centais ir kainuos 1,25 euro. Pats vanduo bei nuotekų šalinimas brangs 7,1 proc., tačiau vidutinė paslaugos kaina, įskaitant apskaitos veiklą, didės 11,3 proc.

AB „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus Leono Makūno teigimu, teikiamų paslaugų kainas prireikė keisti todėl, kad pasibaigė senosios kainos galiojimo laikotarpis, kuri buvo patvirtinta 2012 – 2016 įmonės veiklos ir plėtros plano galiojimo laikotarpiui.

„Patvirtinti didesnes geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prašėme dar 2016 metų gruodį. Derinimo procesas užtruko iki šių metų rugsėjo. Tačiau komisija nustatė mažesnes kainas nei mes prašėme, nes taiko itin painią metodiką sąnaudoms apskaičiuoti“, – guodėsi L. Makūnas.

DELFI žiniomis, „Klaipėdos vanduo“ VKEKK prašė kainas didinti 14 proc.

L. Makūnas aiškino, kad branginti vandenį ir nuotekų šalinimą teko dėl mažėjančio vandens suvartojimo, dėl išaugusio darbo užmokesčio bei socialinių įmokų, taip pat dėl naujos veiklos – tvarkant nuotekas susidarančio dumblo džiovinimo ir utilizavimo.

„Klaipėdos mieste vandens suvartojimas sumenko 9 proc. Šiek tiek netektį kompensuoja vandens vartotojai Klaipėdos rajone bei Gargždų mieste, todėl bendras vandens suvartojimas padidėjo 1,6 proc.“ – sakė L. Makūnas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariams.

Situacijos negelbsti ir net per pastarąjį dešimtmetį 40 proc. padidėjęs klientų skaičius. „Iš 87 tūkstančių butų Klaipėdos mieste 2 tūkstančiuose butų vandens skaitikliai nesisuka, tai reiškia, kad tuose butuose niekas negyvena“, – sakė L. Makūnas.

2016 m. bendrovė gavo 360 tūkst. eurų pelno. Tačiau pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 155 tūkst. eurų nuostolio.

„Tas pernykštis pelnas susidarė ne iš pagrindinės veiklos, o maždaug už 300 tūkst. eurų pardavus Tauralaukio siurblinę“, – paaiškino L. Makūnas.

Tačiau ne visus įtikino įmonės vadovo motyvai. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovo Arūno Barbšio manymu, toks didelis kainos augimas jam kelia didelių abejonių.

„Man kyla klausimų, ar įmonės administracija tinkamai tvarkosi? Per metus įmonė gauna apie 14 mln. eurų pajamų.

Tad brangstant jos paslaugoms „Klaipėdos vanduo“ per metus papildomai gaus beveik 1,6 mln. eurų. Kam jie bus skirti? Nenoriu sutikti su L. Makūno skaičiavimais, juolab žinome, kad praėjusiais metais įmonė nieko neinvestavo, nevykdė jokių naujų projektų. Mes tikrai nepritariame šiam pasiūlymui“, – DELFI sakė A. Babšys.

Tačiau net jei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybas nepritartų kainų didinimui, VKEKK vis tiek įpareigotų uostamiesčio vandens tiekimo įmonę taikyti didesnius paslaugų įkainius.

Vidutinis „Klaipėdos vandens“ darbuotojų darbo užmokestis 2017 m. antrąjį ketvirtį siekė 945 eurų. Tačiau generalinio direktoriaus ir departamentų direktorių vidutinė alga bendrą įmonės algų vidurkį viršijo daugiau nei tris kartus ir siekė 3282 eurų.

Didžiausia AB „Klaipėdos vanduo“ akcininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai priklauso 87,81 proc. įmonės akcijų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...