captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Vasiliauskas: klastingiausia žinia, kad ekonomika auga, o pajamų nelygybė gilėja

„Klastingiausia žinia ta, kad ekonomika Lietuvoje auga, o pajamų nelygybė toliau gilėja“, – tokiais žodžiais ketvirtadienį Vilniuje vykstančią konferenciją pajamų nelygybės tema pradėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Jis pastebėjo, kad 2012 metais 20 proc. pačių turtingiausių ir 20 proc. pačių skurdžiausių žmonių pajamų lygis skyrėsi penkis kartus, o pernai tas skirtumas buvo jau septyni kartai.

„Atotrūkis, deja, bet didėja“, – sakė V. Vasiliauskas.

Jis pasakojo, kad išorės stebėtojai Lietuvą lygina net ne su Šiaurės šalimis, ne Rytų Europa , o su gerokai silpniau ekonomiškai išsivysčiusiomis valstybėmis.

„Mums tokie radikalūs vertinimai dažnai nepatinka, bandome juos aiškinti dideliu šešėliu, neapskaitytomis pajamomis, tačiau tai nėra situaciją pateisinanti aplinkybė.

Ilgą laiką vyravo įsitikinimas, kad auganti ekonomika savaime palaipsniui sušvelnins pajamų nelygybę, todėl visų reikalas – sudaryti sąlygas augimui, šalies plėtrai, nesigilinti į augimo rezultatų paskirstymą.

Tai patogi doktrina, teikia teorinį pagrindą ignoruoti problemą, neįvertini to, kas yra akivaizdu – kad mažos pajamos įsuka uždarą ratą, t.y. jos riboja žmonių galimybes pirkti net būtiniausias prekes ir paslaugas“, – dėstė V. Vasiliauskas.

Jis sakė, kad taip smukdoma ne tik tų žmonių gerovė, bet apskritai bendras šalies vidaus vartojimas – pernelyg didelė pajamų nelygybė trukdo ekonomikai augti sparčiau.

Trys pasiūlymai

Savo kalboje V. Vasiliauskas pateikė tris pasiūlymus, kurie galėtų mažinti pajamų nelygybę Lietuvoje.

„Mūsų vertinimu, tai, kas vasarą buvo pateikta kaip mokestinės sistemos pakeitimai, pavyzdžiui, mokestinės naštos lengvinimas mažiausiai uždirbantiems – tvarkoje, tai – teisingas žingsnis teisinga kryptimi, tačiau iš esmės nieko nekeičia.

Mūsų įsitikinimu tam reikia gerokai didesnė ir platesnė mokesčių reforma. Joje reikia susitelkti į tris dalykus: darbo jėgos apmokestinimo peržiūra, pajamų mokesčio režimų įvairovės mažinimas ir naujų pajamų šaltinių paieška.

Manome, kad tikrai galėtų būti svarstomas platesnės turto mokesčių bazės įteisinimas. Skaičiai kalba už save: Lietuvos biudžeto įplaukos iš turto ir pajamų mokesčių sudaro mažiau nei penktadalį visų mokestinių pajamų, o Europos Sąjungos vidurkis – trečdalį“, – dėstė Lietuvos banko vadovas.

Kalbėdamas apie pensijų sistemą, V. Vasiliaukas teigė, kad dabartine forma, ji pajamų nelygybės problemos ne tik nesprendžia, bet ją dar ir aštrina.

„Senatvės pensijos pastaruoju metu augo gerokai lėčiau, nei vidutinis atlyginimas. Tai blogino pensininkų situaciją. Nuo kitų metų įsigalioja automatinis mechanizmas – indeksavimas, kuris pririša pensijas prie darbo užmokesčio fondo vidutiniu laikotarpiu. Šiandieninėmis aplinkybėmis tai teisingas sprendimas, pirmiausia, kaip nuo politinio ciklo atsietas sistemos vystymasis.

Šiuo metu būtini pokyčiai, kurie galėtų sistemą padaryti skaidresne ir labiau motyvuotų dalyvauti pensijų sistemoje, t.y. vietoje buvimo šešėlyje. Aiškumas ateitų su virtualiomis sąskaitomis – kad žmogus galėtų matyti, koks jo uždarbis „ant popieriaus“ ir kiek jis leidžia jam sukaupti“, – sakė jis.

Be mokesčių ir pensijų sistemų pertvarkų, V. Vasiliauskio teigimu, reikia keisti ir švietimo sistemą.

„Pajamų galimybės tiesiogiai susijusios su švietimu. Žmogiškojo kapitalo neišnaudojimas didina tikimybę įstrigti vadinamųjų vidutinių pajamų spąstuose. Taip ir neprisivijus valstybių, į kurias bandome lygiuotis“, – sakė jis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close