captcha

Jūsų klausimas priimtas

EK skyrė „Lietuvos geležinkeliams“ beveik 28 mln. eurų baudą

Europos Komisija (EK) „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27 873 000 EUR baudą už tai, kad, išardžiusi bėgių kelią tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė ES antimonopolines taisykles, rašoma EK pranešime spaudai. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad Lietuvos interesai bus ginami visomis teisinėmis priemonėmis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Už konkurencijos politiką atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager pareiškė: „Lietuvos geležinkeliai“ pasinaudojo turima nacionalinės geležinkelių infrastruktūros kontrole, kad galėtų sutrukdyti geležinkelių transporto rinkoje veikiantiems konkurentams. Europos Sąjungai reikalinga tinkamai veikianti krovinių vežimo geležinkeliais rinka. Tai, kad, siekdama apsisaugoti nuo konkurencijos, įmonė išardo viešąją geležinkelių infrastruktūrą, neturi precedento ir yra nepriimtina.“

Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ yra Lietuvos rinkos senbuvė. Ji yra vertikaliosios integracijos įmonė – tai reiškia, kad ji yra atsakinga tiek už geležinkelių infrastruktūrą, tiek už geležinkelių transportą. AB „Orlen Lietuva“ (toliau – „Orlen“) yra Lenkijos įmonės PKN Orlen patronuojamoji įmonė. 2008 m. „Orlen“, vienas didžiausių Lietuvos geležinkelių klientų, svarstė galimybę krovinių vežimą perkelti iš Lietuvos į Latviją ir naudotis kitos geležinkelių transporto įmonės paslaugomis. 2008 m. spalio mėn. Lietuvos geležinkeliai išardė netoli įmonės „Orlen“ naftos perdirbimo įrenginių esančią 19 km ilgio bėgių kelio atkarpą, kuri jungia Lietuvą ir Latviją. Išardžius bėgių kelią, įmonei „Orlen“ tenka krovinius į Latviją vežti gerokai ilgesniu maršrutu. Nuo to laiko išardytas bėgių kelias nebuvo atstatytas.

Atlikusi tyrimą, EK nustatė, kad šie veiksmai sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje, nes viena didžiausių Lietuvos geležinkelių klienčių negali naudotis kitos geležinkelių transporto įmonės paslaugomis. „Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė, kad išardyti bėgių kelią reikėjo dėl objektyvių priežasčių. Toks elgesys prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsniui, kuriuo draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje, kuri gali daryti poveikį ES valstybių narių tarpusavio prekybai ir trukdyti konkurencijai ar ją riboti.

R. Masiulis: Lietuvos interesus ginsime teisinėmis priemonėmis

EK beveik 28 mln. eurų baudą, ministras R. Masiulis sako, kad Lietuvos interesai bus ginami visomis teisinėmis priemonėmis.

„Šios sudėtingos situacijos šaknys driekiasi dar į tuos laikus, kai „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė mažiausiai galvojo apie Lietuvos valstybę. Šiuo metu naujoji Bendrovės vadovybė gilinasi į Europos Komisijos sprendimą. Aišku viena – naudosime visas teisines priemonės, kad apgintume Lietuvos interesus. Tuo pačiu metu dedame visas pastangas, kad su Europos Komisija vyktų sklandus ir konstruktyvus dialogas“, – BNS atsiųstame komentare sako R. Masiulis.

Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę BNS taip pat teigė, kad Lietuva išnaudos visas teisines galimybes įrodyti savo tiesą.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Mantas Dubauskas BNS teigė, kad kol kas svarstoma, ar skųsti EK sprendimą. Nusprendus bylinėtis, būtų sprendžiama ir dėl išorės teisininkų paslaugų.

Ginče su EK dėl Rengės ruožo „Lietuvos geležinkelius“ anksčiau konsultavo JAV advokatų kontoros „Mayer Brown“ padalinys Briuselyje „Mayer Brown Europe Brussels“ ir Lietuvos advokatų kontora „Cobalt“. Pastarosios vadovaujantis partneris Irmanas Norkus BNS teigė, kad su „Lietuvos geležinkeliais“ Rengės klausimu nedirba jau kurį laiką.


Lietuvos pareigūnai viešai tikina, kad bėgiai 2008 metais buvo išardyti dėl saugumo. Tuomet dirbo Gedimino Kirkilo vadovaujama vyriausybė, joje susisiekimo ministru buvo Algirdas Butkevičius, o „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavo Stasys Dailydka.

Žada įvertinti

Lietuvos įmonė vėliau apsispręs, kaip toliau elgtis, bet teigia, kad bendrovės veiksmai bus paremti mažiausio neigiamo poveikio siekiu.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pažymi, kad klausimas dėl minėto beveik 20 km geležinkelio ruožo yra bendrovės ankstesnės administracijos palikimas.

„Šį paveldėtą klausimą, kaip ir kitas iš praeities pasivejančias problemas, mes sieksime išspręsti ekonomiškai optimaliausiu ir mažiausiai žalos „Lietuvos geležinkeliams“ sukeliančiu būdu. Kol kas dar anksti kalbėti, kurį kelią pasirinksime, nes norime įsigilinti į EK argumentus – tam turime laiko“, – sakė M. Bartuška.

Pirmadienį sprendimą paskelbusi EK suteikė „Lietuvos geležinkeliams“ tris mėnesius parengti ir suderinti su EK veiksmų planą, kaip ištaisyti padėtį. Be to, per du mėnesius EK sprendimas gali būti apskųstas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.

„Lietuvos geležinkelių“ teigimu, Rengės geležinkelio ruožas buvo vienas iš alternatyvių geležinkelio kelių į Latviją, bet ne vienintelis. Jis išardytas, nes buvo itin prastos būklės ir nebesaugus naudoti. Tačiau ir toliau užtikrinamos galimybės susisiekti geležinkeliu su Latvija.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...