captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujų būstų savininkams miesto centre ruošia radikalias permainas

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pradėjo svarstyti, kaip mieste būtų galima pagerinti ekologiją ir viešąjį transportą. Siūloma Senamiestyje ir Centre statomų butų vystytojams leisti įrengti mažiau automobilių stovėjimo vietų nei nustatyta dabar galiojančiuose teisės aktuose.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pertvarkų tikslas, kaip rašoma aiškinamajame rašte, sudaryti ekonomines prielaidas investicijoms Vilniaus mieste, darbo vietų kūrimui ir darniai centrinės miesto dalies urbanistinei plėtrai bei užtikrinti kelionių viešuoju transportu, pėsčiomis ir dviračiais pirmenybę prieš keliones automobiliais centrinėje Vilniaus dalyje, taip pat sudaryti palankias sąlygas sistemos „Statyk ir važiuok“ („Park&Ride“, „Bike&Ride“) kūrimui, kooperuoti privačių nekilnojamojo turto statytojų ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšas automobilių stovėjimo aikštelių plėtrai

Vietoj to būsto pirkėjams ir Senamiesčio gyventojams pasiūlyti bendras automobilių stovėjimo aikšteles. Naujų butų pirkėjams vietoj automobilių stovėjimo vietos galbūt būtų siūlomas, pavyzdžiui, kelerių metų bilietas naudotis viešuoju transportu.

Vilniaus miesto parkavimo zonos, organizatorių nuotr.

Miestai suskirstyti zonomis

Zonas, pagal kurias šiandien nustatoma, kiek kiekvienam naujos statybos butui reikia įrengti automobilių stovėjimo vietų turi patvirtinę du šalies miestai – Vilnius ir Kaunas. Pavyzdžiui, sostinėje Senamiestyje dabar galioja koeficientas 0,5.

Tai reiškia, kad čia statomiems dviem butams reikia įrengti vieną parkavimo vietą. 25 kv. metrams biurų taip pat viena automobilio stovėjimo vieta. Jei statytojai nori įrengti mažiau nei reikalaujama stovėjimo vietų, už tai reikia sumokėti mokestį. Vilniuje tai kiek daugiau nei 4 tūkst. eurų už kiekvieną neįrengtą vietą.

„Jei nori įrengti mažiau parkavimo vietų ir jų vietoje įrengti, pavyzdžiui, privažiavimus, tenka mokėti, o suma, mūsų nuomone, per didelė. Mano žiniomis, per tą laiką, kai galioja ši tvarka, nė vienas vystytojas nesutiko mažinti parkavimo vietų skaičiaus ir mokėti savivaldybei“, – dėsto Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius.

Savivaldybės atstovai nesispyrioja

„Svarstome, kiek pakeisti tvarką, kad jie turėtų galimybę mažinti automobilių stovėjimo vietų skaičių naujai statomuose objektuose. Tačiau mes norime reglamentuoti ne tik tai, kiek mažiausiai vietų galima įrengti, tačiau ir kiek daugiausia. Taip reguliuotume mašinų srautą į miesto centrą“, – aiškina Mindaugas Pakalnis, Vilniaus savivaldybės vyriausiasis architektas.

Planuojama kad už kiekvieną papildomą – viršijančią leistiną ribą – parkavimo vietą vystytojai savivaldybei turės sumokėti 2–6 tūkst. eurų.

Savivaldybės atstovas sako, kad nauja tvarka gali būti priimta gana greitai, nes šiuo metu vystomas dešinysis Neries krantas. Jei čia atsiras daugybė naujų objektų, teks tiesti plačias gatves, kad automobilių srautas būtų suvaldytas. Fiziškai tai neįmanoma.

Todėl pasirenkamas Skandinavijos variantas, kai mašinos į miestų centrus paprasčiausiai neįleidžiamos. Žmonės, kurie dirba centre ir gyvena užmiestyje, savo transportą gali palikti specialiose aikštelėse priemiestyje ir iki biuro važiuoti visuomeniniu transportu.

Centras be vietos automobiliui

„Jei pirksi butą miesto centre, didelė tikimybė, kad automobilio stovėjimo prie jo tiesiog nebus. Reikia elgtis protingiau ir neinvestuoti į šių vietų įrengimą, nekasti požeminių garažų“, – siūlo M. Pakalnis ir sako, kad, pavyzdžiui, Londone, visi žino, jog prie pagrindinių pastatų privažiuoti tiesiog neįmanoma ir iš karto renkasi kitokį kelionės būdą.

Prie biurų Didžiosios Britanijos sostinėje įrengiamos tik kelios vietos žmonių su negalia automobiliams. Visiems kitiems tenka rinktis kitus būdus pasiekti darbo vietą.

„Mums taip radikaliai elgtis galbūt nereikia. Patraukliau formuoti tokį miesto vaizdą, kaip Amsterdame. Ten kur kas pigiau mašiną palikti specialioje aikštelėje ir į centrą važiuoti viešuoju transportu“, – viziją piešia M. Pakalnis.

„Pernai, kai buvo keičiamas statybos techninis reglamentas diskutavome su Aplinkos ministerija dėl automobilių statymo vietų normavimo. Pasiūlymai tarsi buvo priimti. Dabar savivaldybėms laikas juos įgyvendinti“, – sako M. Statulevičius.

Asociacijos vadovas pripažįsta, kad dabar „įdomus laikas“ laukiant, kuo viskas baigsis.

Interesai sutapo

„Keičiasi vadinamasis miesto zonavimas. Nustatomos priemonės, kiek reikės sumokėti, jei šių vietų įrengsi mažiau nei numato teisės aktai“, – aiškina M. Statulevičius.

Vystytojai siūlė miestui mažinti tarifą, tačiau savivaldybė nesutiko. Pasiūlė mokėti ir dėti į specialų fondą, kurio lėšomis būti gerinama aplinkinė infrastruktūra.

„Pavyzdžiui, įrengtas dviračių nuomos punktas, viešos automobilių stovėjimo aikštelės ar troleibusų linija. Tačiau mes bijome, kad lėšos tiesiog pateks į savivaldybę ir tiesiog įrenginėja minimalų reikalaujamų aikštelių kiekį, nors jų ir neparduoda, nes, pavyzdžiui, Senamiestyje jų žmonės paprasčiausiai neperka“, – kodėl nenori, kad senoji tvarka liktų aiškina M. Statulevičius.

M. Pakalnis pripažįsta, jog dabar savivaldybė nori keisti tvarką ir priverstinai apmokestinti ne tik tuos, kurie siekia įrengti mažiau nei reikia automobilių stovėjimo vietų, bet ir tuos, kurie nori statyti daugiau nei leidžia reglamentas. Kaip apie kompensacijos formą būsimiems šių namų gyventojams galima kalbėti ne tik apie pinigus, bet ir apie kitas formas.

Asociacijos vadovas sako, kad, pavyzdžiui, viename projekte 30 proc. butų mažesni nei 40 kv. metrų ir iš keliolikos butų tik vienas pageidavo parkavimo vietos. Didesnių butų, skirtų gyventi šeimai, pirkėjai automobilių stovėjimo vietas išperka.

„Dabar, kai automobilio stovėjimo vieta susieta su butu, o ne su jo dydžiu, ar gyventojų poreikiais, pralaimi verslas ir savivaldybė. Siūlome keisti kompensavimo priemones, kurios taikomos, jei įrengiama mažiau nei nustatyta parkavimo vietų turi būti ekonomiškai įvertintos. Juk verslininkai ne kvailiai, jie įvertina, kiek jiems realiai reikia tų vietų“, – aiškina M. Statulevičius ir pateikia pavyzdį.

Galbūt butai ar biurai skirti jauniems profesionalams, kuriems aktualios dviračių, o ne automobilių laikymo vietos. Iš kitos pusės, gal ten kaip tik kuriasi įmonės, kurios darbuotojus kviečia iš provincijos ir šiems būtinai reikia vietos, kur būtų galima statyti automobilius. M. Statulevičius sako, jog siekia, kad galbūt būtų galima vertinti kiekvieną atskirą situaciją ir tiesiog vietoj parkavimo steigti dviračių ar automobilių dalinimosi vietas.

Mažiau patrauklūs

„Mes nesiekiame, kad jų būtų tiesiog atsisakyti, tačiau galima rasti kompromisą ir jas kompensuoti. Pavyzdžiui, neįrengi parkavimo vietos, bet tavo buto pirkėjas gauna abonementą keliolikai metų naudotis viešuoju transportu, dviračių dalinimosi paslauga, galbūt taksi. Tuo pačiu miestas laimės. Nereikės asfaltuoti žalių plotų“, – siūlo M. Statulevičius ir sako, kad miesto valdžia to kol kas neišgirdo, bet diskusijos tęsiasi.

Asociacijos vadovas tikisi, kad per porą mėnesių pavyks rasti kompromisą su miesto valdžia.

M. Pakalnis prognozuoja, kad greičiausias laikas, per kurį gali įsigalioti nauja tvarka – kelios savaitės.

Prekybininkų ir investuotojų pokyčiai nedžiugina.

„Senamiestyje automobilių statymo vietos gana didelė problema. Tuo labiau, kad būstas be parkavimo vietų parduodamas sunkiau nei su jomis“, – pasakoja Robertas Žulpa. „Inreal valdymas“ analitikas.

Tačiau kita šios problemos dalis – požeminės parkavimo aikštelės neatsiperka, nes jas įrengti tokiose vietose, kaip Senamiestis ypatingai brangu. Antžeminių parkavimo vietų įrengti praktiškai nėra kur.

„Centre, Senamiestyje turtas brangus ir jį perka žmonės, kurie tai gali sau leisti ir mėgsta komfortą. Automobilių stovėjimo vietų stygius mažins patrauklumą“, – pastebi R. Žulpa.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...