captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ukrainos verslininkas Lietuvoje: patriotizmas nėra garsus rėkimas, koks aš patriotas

Ukrainietis Dmitrijus Tsygankovas su žmona į Lietuvą iš Kijevo persikraustė prieš 2,5 metų. Per tą laiką savo kosmetikos platinimo verslą užaugino nuo 2 iki 20 žmonių. Sako, kad augtų dar sparčiau, bet rasti tinkamą darbuotoją Lietuvoje ar atsivežti jį iš Ukrainos nėra lengva. Nors savo ateitį vyras planuoja Lietuvoje, valdžiai negaili patarimų, kaip ji galėtų pagerinti jo ir kitų smulkių verslininkų gyvenimą, taip pat pritraukti daugiau investicijų.
Dmitrijus Tsygankovas, Irmanto Gelūno / 15min nuotr.
Dmitrijus Tsygankovas, Irmanto Gelūno / 15min nuotr.

D. Tsygankovas – iš Donecko, jo žmona – iš Krymo. „Juokiamės, kad esame du separatistai“, – šypsojosi ukrainietis. Pora gyveno Ukrainoje, tačiau kurti verslą ten buvo labai sunku, todėl nusprendė keltis į Lietuvą.

„Mano draugas nusipirko butą Akmenėje ir paklausė, ar aš nenoriu jo aplankyti. Mes atvažiavome žiemą, taip ir likome. Jau net ir katiną čia atsivežėme, taigi pamažu įsikuriame. Kol kas vaikų neturime, bet jau rūpinamės šiuo klausimu. Su žmona pažįstami jau 3,5 metų. Dabar yra laikas pagalvoti apie vaikus“, – atviravo vyras.

Lietuvoje ieško kokybiško gyvenimo

D. Tsygankovas 15min pasakojo, kad palikti Ukrainą buvo labai sunku, tačiau mažam ir vidutiniam verslui sąlygos tuo metu buvo labai sunkios, todėl teko kraustytis.

„Jeigu kas nors prieš ketverius metus būtų pasakęs, kad Ukrainoje vyks, kas vyksta, niekas nebūtų patikėjęs. Iš Ukrainos išvažiuoti buvo sunku. Praradau porą draugų, nes jie nesuprato, kodėl išvažiuoju. Patriotizmas nėra garsus rėkimas, koks aš patriotas. Ukrainoje bandžiau plėsti verslą, bet situacija yra tokia, kad mažam ir vidutiniam verslui išgyventi paprasčiausiai nerealu, – atviravo verslininkas. – Mano patriotizmas – aš mokėjau mokesčius. Du ukrainiečius, kuriuos Ukrainoje turėjau atleisti, jau įdarbinau Lietuvoje.“

Tam, pasak jo, yra daug priežasčių. Pirmiausia – sunki ekonominė situacija. Žmonės nėra linkę leisti daug pinigų, nes nuvertėjant valiutai pastoviai mažėja jų realiosios pajamos. „Daugiau nei 70 proc. ukrainiečių stengiasi tiesiog išgyventi“, – pasakojo verslininkas.

AFP/Scanpix nuotr.

Pastaruoju metu labai smarkiai pabrango ir energija. „Gyvenam čia ir dabar. Man norisi tą likusį gyvenimo laiką šioje žemėje gyventi kokybiškai. Noriu, kad mano vaikai gyventų ten, kur daugiau tvarkos nei Ukrainoje.“

Pradžia buvo sunki

D. Tsygankovas, kuris, beje, labai gražiai kalba ir lietuviškai, interviu metu vis pabrėžė, kad jis nemėgsta skųstis, nelaukia pagalbos, ir, esant problemai, pats ją sprendžia. Tiesa, vyras negaili patarimų, kaip Lietuva galėtų palengvinti gyvenimą tokiems, kaip jis.

D. Tsygankovas pasakojo, kad verslo pradžia Lietuvoje buvo tikrai nelengva. Jis su žmona įkūrė rusiškos profesionalios kosmetikos plaukams platinimo įmonę. Žmona pradžioje ieškodavo klientų, o vyras atsiveždavo kosmetikos ir ją platindavo.

„Leidimą gyventi galima gauti tik praėjus pusei metų, kai veikia įmonė. O kaip čia legaliai gyventi? Nes pagal turistinę vizą gali gyventi tik 90 dienų iš 180-ies. Tai mes su žmona važinėjome ten atgal, paraleliai pervežinėjome daiktus. Daugeliui tiesiog sunku legaliai pradėti verslą“, – pasakojo verslininkas.

Akmenę jis su žmona išsirinko dėl mažesnės nuomos, pigesnio pragyvenimo, taip pat fakto, kad žmonės Akmenėje dirbs už algą, gerokai mažesnę nei didžiuosiuose miestuose.

„Mes tam, kad rizikuotume minimaliai, nusprendėme pradėti nuo mažo miesto, mažos teritorijos. Pamažu pradėjo sektis. Dabar dirbame jau per visą Lietuvą, atidarėme filialą Žemaitijoje, Kaune, pamažu kasamės iki Kauno“, – pasakojo vyras, dabar persikėlęs gyventi į Kauną.

Per 2,5 metų poros verslas (jie turi dvi įmones) išaugo iki 20-ies darbuotojų. Sako, kad augtų ir dar greičiau, bet darbuotojų Lietuvoje rasti nėra jau taip paprasta.

Darbuotojų ieško ir Lietuvoje, ir Ukrainoje

„Rasti žmogų, kuris tau iškart tiktų, iš tiesų yra sunku. Mes stengiamės imti žmones galbūt net ne iš to verslo. Man atrodo, kad paprasčiau pasamdyti žmogų, kuris žino mažiau, bet jį išmokyti pagal save. Per 2,5 metų, kuriuos aktyviai dirbame Lietuvoje, jau sukūrėme 20 darbo vietų, iš kurių 4 užima ukrainiečiai. Verslas auga, ne visos laisvos vietos yra užpildytos“, – pasakojo verslininkas.

Pradžioje viską jis su žmona darė pats, pagalbinių darbuotojų neturėjo.

„Žmona vaikščiojo, ieškojo užsakymų, o aš juos išvežiojau. Turbūt sėkmingiausias verslas yra tas, kurį pats savo rankomis statai. Jeigu nori būti sėkmingas, turi žinoti ne teoriją, bet praktiką. Pirmąją darbuotoją mes radome per Darbo biržą. Ji, mano nuomone, dirba visai neblogai. Vėliau kažkas kažką rekomendavo, kažkas atėjo pagal skelbimus“, – tikino verslininkas.

Pas jį dirba ir dar du ukrainiečiai. Galbūt pasisamdytų D. Tsygankovas ir daugiau tautiečių, tačiau įdarbinimo procedūra yra pakankamai komplikuota.

„Problema, kad leidimą dirbti išduoda Darbo birža, o vizą – Migracijos departamentas. Todėl procesas užtrunka. Turi mėnesį ieškoti darbuotojo lietuvio, tik tada, neradęs, jau gali ukrainiečiui gauti leidimą dirbti. Visas procesas nėra labai skaidrus, orientuotas į klientus. Vieno žmogaus įdarbinimas truko beveik 4 mėnesius. Mes praradome laiko, Lietuvos biudžetas – pajamų“, – pasakojo verslininkas.

Sunkumų, kaip vis kartojo, jis nebijo, vis tik turi pasiūlymų valdžiai, kaip Lietuvą padaryti patrauklesnę investuotojams, tuo pačiu paskatinti smulkųjį verslą augti.

Reuters/Scanpix nuotr.

Siūlo mokesčių lengvatą

„Mes plečiamės. Bet, kaip sakiau, pirmuosius penkerius metus tenka daug investuoti, taigi kalbėti apie pelną dar anksti. Dar Lietuvai norėčiau palinkėti, kad atsirastų kokia nors smulkaus ir vidutinio verslo palaikymo, naujo verslo palaikymo programa. Didžiausias mokestis yra PVM. Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje pradžioje verslas yra atleidžiamas nuo to mokesčio. Mes turime partnerius Anglijoje. Jie yra atleisti nuo šito mokesčio keleriems metams“, – kalbėjo D. Tsygankovas.

Jis mano, kad tokia ar panaši lengvata padėtų vietos smulkiajam verslui, taip pat pritrauktų į šalį investicijų. Nebūtinai didelių kompanijų, bet ir tokių smulkių verslininkų kaip jis pats.

„Jeigu Lietuvoje atsirastų tokia programa, manau, tai būtų labai gerai ne tik lietuviams, kurie nori pradėti verslą, bet tai būtų geras signalas ir investuotojams. Juk ne tik dideli investuotojai nori investuoti pinigus. Puikiai žinom, kad didžiąją dalį pasaulyje sumokamų mokesčių sumoka būtent mažas ir vidutinis verslas. Jūs turite visas galimybes tapti labiau patrauklia šalimi“, – sakė verslininkas.

D. Tsygankovas pabrėžė, kad daug jo tautiečių vis tik renkasi Lenkiją kaip emigracijos kryptį. Kodėl gi neišvažiavo į Lenkiją jis pats?

„Ten daug lengviau gauti vizą, leidimą gyventi. Lenkijoje biurokratijos daug mažiau. Į Lenkiją šio prekės ženklo platinimui vietos nėra, viskas ten užimta. Lenkija yra per didelė valstybė, ten reikėtų labai daug investuoti. Paskaičiavus, nusprendėme likti Lietuvoje. Ir mes nesigailime“, – sakė jis.

Verslininkas pasakojo, kad Kaune, kur dabar gyvena, jaučiasi patogiai ir gerai, nors daug lietuvių, prieš jam kraustantis ten, įspėjo, kad kauniečiai – nacionalistai.

„Bet aš jums galiu pasakyti, kad jokios neigiamos patirties ten neturiu. Net jeigu kreipdavausi į ką nors rusiškai, jokių problemų dėl to nebuvo“, – kalbėjo D. Tsygankovas.

„Sunkumų aš nebijau, bet visada yra, ką pagerinti. Aš esu dėkingas už tai, kad šalis mus priėmė, čia yra verslo sąlygos“, – pridūrė jis.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...