captcha

Jūsų klausimas priimtas

Degalinės darbuotoja: būna dienų, kai alkoholio parduodame daugiau nei degalų

Per didelį vargą priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos nuo 2016 m. turėtų užkirsti kelią alkoholiui į degalinių lentynas. Tačiau šio pakeitimo šalininkai baiminasi, kad lobistai taip lengvai nenurims ir sieks įsigaliosiančios pataisos atšaukimo.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Per didelį vargą priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos nuo 2016 m. turėtų užkirsti kelią alkoholiui į degalinių lentynas. Tačiau šio pakeitimo šalininkai baiminasi, kad lobistai taip lengvai nenurims ir sieks įsigaliosiančios pataisos atšaukimo.

Kad ruošiamasi rimtam karui, neneigia ir degalinių atstovai, besibaiminantys tik reformų nestokojančio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio.

Praeitos kadencijos Seimo 2011 m. priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos gerokai įsiutino degalinių verslo lyderius. Jie gąsdina, kad jei įstatymo pakeitimas iš tiesų įsigalios, degalinės bus priverstos automatizuotis arba trumpinti darbo laiką, todėl didelė dalis darbuotojų neteks darbo, o galiausiai – brangs kuras.

Tačiau degalinių tinklų atstovų argumentai saugaus eismo specialistų neįtikina. Jų nuomone, įstatymo pataisa vairuotojams sudarys papildomą kliūtį lengvai pasiekti alkoholinius gėrimus, todėl keliuose turėtų mažėti neblaivių vairuotojų, o kartu ir rimtų avarijų.

Be to, įstatymo pataisoms besipriešinančius degalinių atstovus už pakeitimus kovoję Seimo nariai vadina lobistais ir siūlo su jais negailestingai kovoti.

Degalinių atstovai taško nededa

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius atskleidė, kad degalinių tinklai nusiteikę karingai ir rankų taip lengvai sudėti neketina.

Tačiau dar pokalbio pradžioje pašnekovas DELFI žurnalistą bandė įtikinti, kad apie draudimą prekiauti alkoholiu geriau nerašyti, kad politikai remdamiesi straipsniu neįregistruotų įstatymo pataisos, kuria būtų siekiama jį paankstinti.

O labiausiai L. Vosylius teigė bijantis, kad degalinių neprisimintų reformų siekiantis sveikatos apsaugos ministras, socialdemokratas V. Andriukaitis.

„Neeskaluokim šitos temos anksčiau laiko, jeigu galima. Dar 2016 m. neatėjo. Asociacija sutarė, kad tema uždaryta – įstatymas priimtas. Mes nenorim komentarų. Kas gali paneigti, kad koks Seimo narys, pasiremdamas jūsų straipsniu, neužregistruos pataisos, siekiančios nuo 2014 m. uždrausti (degalinėse prekiauti alkoholiu – DELFI). Žinant, kad sveikatos apsaugos ministras (nueina - DELFI) iki absurdiškų pasiūlymų. (...) Žinant Andriukaičio politiką, aš bijau, kad jis driokstelės. Atsibus ir sakys: o, degalinės liko – reikia iš jų atimti. (...) Mes to labai bijom. Aš labai bijau jūsų straipsnio“, – negvildenti šios temos prašė L. Vosylius.

Anot jo, asociacija laukia 2015 m., kuomet ir pareikš savo tvirtą poziciją: „Turim minčių įstatymą keisti, nukelti, atšaukti ar kažkaip.“

Gąsdina suklestėsiančia šešėline ekonomika

L. Vosylius teigė, kad degalinėms prekyba alkoholiniais gėrimais yra be galo svarbi, nes alkoholis sudaro maždaug 40 proc. degalinių tinklų pelno, nevertinant kuro pardavimo.

O perspėjimai, esą degalinėse lengvai pasiekiami alkoholiniai gėrimai didina riziką vairuoti išgėrus, anot asociacijos vadovo, neturi jokio pagrindo. Jis teigė, kad nėra jokių tyrimų, kurie pagrįstų, kad būtent degalinės kaltos dėl didelio neblaivių vairuotojų skaičiaus.

Saugaus eismo specialistams, pirštu bedantiems į degalines, L. Vosylius atkerta, kad visų pirma jie turėtų atsigręžti į prekybos centrus. O bet koks ribojimas prekiauti alkoholiu neva didina šešėlinės ekonomikos mastą.

„Prekybos centrai, pardavinėdami alkoholinius gėrimus, turi automobilių stovėjimo aikšteles, o į jas atvykstama automobiliais. Be to, visi alkoholio ir tabako vartojimo griežtinimai padidina kontrabandos mastus. Jei kaimo vietovėje degalinė nebegalės prekiauti, visi eis pas bobutę pirkti nelegaliai parduodamo, iš kitų valstybių atvežto alkoholio“, – kalbėjo L. Vosylius.

Degalinės darbuotoja: alkoholio parduodama daugiau nei degalų

Apie degalinėse parduodamo alkoholio kiekį DELFI pakalbino populiariausių degalinių tinklų darbuotojus, kurie lyg susitarę tikino, kad alkoholis yra itin paklausi prekė.

Pavyzdžiui, Kaune esančioje „Statoil“ degalinėje dirbanti moteris aiškino, kad pasitaiko dienų, kai alkoholio parduodama daugiau nei degalų. Ji tikino, kad populiariausias iš svaigiųjų gėrimų yra alus, kurio daugiausiai parduodama vasarą. Pašnekovė pastebėjo, kad alkoholio pirkėjų pasitaiko ir pėsčiųjų, tačiau didžiausią dalį sudaro atvažiuojantys.

Vilniuje „Lukoil“ degalinėje dirbantis vyriškis taip pat teigė, kad alkoholio parduodama labai daug. Dažniausi pirkėjai – jauni žmonės. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad klientai dažniausiai keičiasi. Nuolatinių yra ne tiek jau ir daug.

Pasidomėjus, ar nebaisu, kad svaigiųjų gėrimų nusipirkęs vairuotojas netrukus juos išgėręs sės prie vairo, pašnekovas tikino, kad jam tai mažiausiai rūpi.

Pataisą iniciavęs A. Matulas: vienintelė viltis – V. Andriukaitis

Degalinių tinklų entuziastingas siekimas atšaukti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojui, konservatoriui Antanui Matului, kovojusiam dėl šių pakeitimų įsigaliojimo, kelia baimę.

Jo teigimu, dabartinės valdančiosios daugumos poziciją šiuo klausimu sunku numanyti, tačiau jis neatmeta, kad socialdemokratų gretose lobistinės grupės gali rasti užtarėjų, kurie prisidėtų prie įstatymo pakeitimo degalinių naudai.

„Su šita dauguma visko gali būti. Tie žmonės, kurie kovojo, kad alkoholio prekyba būtų kuo ilgiau pratęsta, dabar užima strateginius postus socialdemokratų partijoj. Manau, socialdemokratai inicijuos tuos pakeitimus. Bet mes rankų nenuleisim. Bandysim toliau kovot. Bandysim juos gėdinti. Alkoholio pardavimas tiesiogiai didina neblaivių vairuotojų sukeliamas avarijas. Ir mūsų pareiga užtikrinti, kad to nebūtų“, – teigė A. Matulas.

Vienintelė viltis, pasak politiko, sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis. Esą jei politikas partijoje turi įtakos, neleis partiečiams pernelyg įsiaudrinti. Taip pat jis pridūrė, kad V. Andriukaitis, griežtai vertinantis alkoholio vartojimą, „laikosi labai teisingos pozicijos“.

A. Matulo žodžiais, priimti šią įstatymo pataisą ir taip prisidėti prie saugaus eismo gerinimo buvo labai sudėtinga, kadangi buvo jaučiamas didelis lobistinių grupių spaudimas. Seimo narys prisimena, kad įstatymo pataisos įsigaliojimo atidėjimas iki 2016 m. buvo būtinas, nes kitaip visai nebūtų pavykę jos priimti.

S. Jovaiša lobistų spaudimą pasiryžęs atlaikyti

A. Matulo poziciją palaikė ir kitas TS-LKD frakcijos narys Sergejus Jovaiša, pasiūlęs Seimui sugriežtinti baudas prie vairo pričiuptiems neblaiviems vairuotojams.

Anot jo, Lietuvoje, kur neblaivūs vairuotojai įkliūna gana dažnai, geriau nereikėtų leisti taip lengvai pakelėse įsigyti svaigiųjų grimų. Tačiau netrukus jis pridūrė, kad „čia yra lobizmas, kai norima prekiauti patogiose vietose“.

Seime svarstant su alkoholio prekybos ribojimu susijusius įstatymo pakeitimus visuomet kyla daug diskusijų, kurias S. Jovaiša linkęs sieti su didelę įtaką turinčiais verslininkais.

Tačiau jis pasiduoti spaudimui neketina, ir jei teks susitelkti rimtai kovai, S. Jovaiša įstatymo pataisos įsigaliojimo šalininkams pažadėjo tvirtą paramą: „Aš būsiu tarp tų, kurie bandys atsilaikyti, bet ar kiti bus tokie stiprūs, kad spaudimą atlaikytų, aš nežinau. Galima galvoti, kad sveiki protai galės pakariauti su lobistais.“

B. Vanagas: neprieštarauju, kad degalinėse neliktų alkoholio

Lenktynininkas Benediktas Vanagas, nors ir nemano, kad degalinės yra kalčiausios dėl didelio neblaivių vairuotojų skaičiaus, nemato jokios problemos, kad jose alkoholio neliks.

Pašnekovas tikino esantis kategoriškai nusiteikęs išgėrusių vairuotojų atžvilgiu, todėl pastangas pagerinti esamą situaciją jis linkęs vertinti teigiamai.

„Alkoholį vartoju labai mažais kiekiais, todėl galima sakyti, kad esu blaivybės sąjungos narys. Nesu abstinentas, bet nejaučiu poreikio vartoti alkoholio. Man nebūtų jokios problemos, jei degalinėse alkoholio neliktų. Man atrodo, kad jei žmogus nori išgerti, jis suranda būdų, kaip tai padaryti. Tačiau didesnės kliūtys vis tiek kažkiek pagelbėja“, – sakė B. Vanagas.

Jo teigimu, konfliktas kyla tarp įstatymo leidėjo, norinčio padidinti eismo saugumą, ir degalinių, turinčių interesą gauti daugiau pajamų.

Vis dėlto, anot jo, priimant sprendimą teko atsakyti į esminį klausimą: „Ar blogiau neleisti uždirbti degalinėms, ar blogiau, kai žūsta nekalti žmonės, kuriuos partrenkia neblaivūs vairuotojai, kai alkoholį galbūt jie nusipirko degalinėje.“

Susisiekimo ministerija įstatymo pakeitimu džiaugiasi

Susisiekimo ministerijos DELFI atsiųstame atsakyme teigiama, kad ministerijos saugaus eismo specialistai teigiamai vertina Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, draudžiančią nuo 2016 m. degalinėse prekiauti alkoholiu.

„Statistika rodo, kad iš visų žuvusiųjų Lietuvos keliuose kasmet vidutiniškai 15 proc. žmonių žūsta su alkoholio vartojimu susijusiuose eismo įvykiuose. Įvertindami šiuos duomenis ir apibendrindami įvairių studijų išvadas bei rekomendacijas, Susisiekimo ministerijos saugaus eismo specialistai teigiamai vertina priemones, ribojančias galimybę įsigyti alkoholio šalia greitkelių ir automagistralių“, – rašoma atsakyme.

Susisiekimo ministerija pabrėžė, kad alkoholio vartojimas ir vairavimas yra nesuderinami dalykai.

DELFI primena, kad 2012 m. policija pričiupo 11 860 neblaivių vairuotojų. O per šių metų keturis mėnesius sugauti 3 573 įkaušę vairuotojai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...