captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva su Europos elektros tinklais rengiasi jungtis be Estijos ir Latvijos

Apie Lenkijos ir Lietuvos energetinių sistemų sujungimą pradėta kalbėti dar 1992 metais, o 1997-aisiais turėjo būti pasirašyta sutartis, tačiau tuomečio ūkio ministro draudimas viską sustabdė. Dar po dvejų metų 1999-aisiais Baltijos valstybės apsisprendė jungtis prie Vakarų Europos energetinių tinklų UCTE. Praėjus 18 metų mes tebesame sinchronizavęsi su Rusijos sistema IPS/UPS, o drauge su Rusija ir Baltarusija esame ir BRELL žiede. Dabar sinchronizacija su Vakarų sistema planuojama 2025 metais, tačiau toliau kalbų nepaeita, nors susitarimas turėjo būti pasirašytas šį birželį. Dar daugiau – Lietuva, Latvija ir Estija pradėjo nesutarti tarpusavyje kaip jungtis su UCTE.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

2020 metais Rusija Lietuvą gali atjungti nuo savo sistemos

Tuo metu Rusijoje ir Baltarusijoje darbai vyksta visu pajėgumu, panorėjusios jos galėtų jau 2020-aisiais mus nuo savo sistemos atjungti pačios. Todėl Lietuva pasirengusi imtis lyderystės ir jeigu nepavyktų rasti sutarimo su kaimynėmis, viena jungtųsi per Lenkiją su Vakarų energetine sistema.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuva stengsis įtikinti Latvijos ir Estijos politinę vadovybę pagaliau ryžtis priimti sprendimus sinchronizuoti elektros tinklus su kontinentine Europa per Lenkiją, tačiau svarstomas ir atsarginis variantas

„Jeigu tai nepavyks, ruošiamės planui B. Mes turime įvertinti situaciją, kas darosi už sienos, kokie vyksta pasiruošimai techniniai, turime būti pasirengę Lietuvos (elektros tinklų sistemos – LRT.lt) sinchronizacijai su Europos kontinentiniais tinklais. Tai tam ruošiamės, tą ir darysime“, – teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Ž. Vaičiūnas, BNS nuotr.

Energetikos instituto Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas profesorius Juozas Augutis ragina neskubėti, išsiaiškinti galimybes sinchronizuotis su skandinaviškuoju „Nordel“ tinklu, kaip to pageidauja estai. Nors pastarąjį variantą Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ir energetikos ekspertai įvertina atsargiai.

„Klausimas yra techniškai ir ekonomiškai, galų gale – politiškai: negi mes, Baltijos šalys, negalime sutarti tokiu klausimu? Esu įsitikinęs, dar reikėtų pabandyti kartą“, – mano Energetikos instituto Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas habil. dr. Juozas Augutis.

Tuo metu Rusija drauge su Baltarusija stiprina elektros perdavimo linijas, tiesia naują energetinį žiedą.

Kaliningrado sritis taip pat stato elektrines, tiesia elektros linijas, įrenginėja dujų saugyklas ir suskystintųjų dujų terminalą. Skelbiama, kad darbai bus baigti ne vėliau kaip iki 2020 metų. Ekspertų vertinimu, Rusija gali šantažuoti Baltijos valstybes, nes jos sinchronizuotis su Europa planuoja penkeriais metais vėliau – 2025-siais.

Ragina turėti planą B

Buvęs Lietuvos elektros tinklų bendrovės „Litgrid“ vadovas, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys mato požymių, kad įstrigęs Baltijos valstybių projektas vargu ar greit pajudės, todėl delsti būtų nusikalstama.

„Pagal tai, ką matome, kokios nuotaikos Taline ir Rygoje, aš siūlyčiau ir raginu turėti planą B, kaip be tų savo kaimynų galėtume nueiti į Europą, jeigu jie tikrai nenori arba mato neperžengiamas kliūtis. Kitaip sakant, mes sinchronizuojamės vieni, pasiskaičiavę, sužiūrėję kaip yra įmanoma ir už kiek“, – teigia V. Poderys.

V. Poderys, BNS nuotr.

Naujoje Lietuvos energetikos strategijoje, kuri netrukus pasieks Seimą, šalia kitų atsiras ir siūlymas prireikus sinchronizuotis su Lenkija, o kaimynes palikti apsispręsti. Jei strategijai pritars Seimas, ji taps pagrindiniu teisės aktu, nubrėžiančiu energetikos plėtros gaires keleriems metams.

„Energetikos strategija iš tiesų šiuo metu dar yra ministerijoje Ją artimiausiu metu teiksime vyriausybei. Darome paskutinius papildymus. Ta alternatyva ir būtų, kad Lietuva ir Lenkija, galbūt Lietuva-Latvija-Lenkija ar visas regioninis paketas“, – strategijos gaires atskleidžia Ž. Vaičiūnas.

Anot didelę derybininko patirtį turinčio buvusio energetikos viceministro Romo Švedo, Lietuvos atstovams Briuselyje tektų rimtai paplušėti, kad įtikintų, jog kitos išeities nebėra. Ypač sudėtingos derybos vyktų su Rusija ir Baltarusija, tačiau pasirengti blogiausiam variantui būtina.

„Reikia turėti tą alternatyvą ant stalo. Reikia ją pasiruošti, kad neatrodytų, kad Lietuva nepadarys, Lietuva čia grasina. Niekas negrasina. Tai yra dar viena alternatyva tam, kad mes galėtume sinchronizuotis, susijungti su kontinentine Europa“, – mano VU TSPMI lektorius Romas Švedas.

Lietuvos elektros sistema galėtų veikti savarankiškai

Mūsų ekspertų teigimu, tam, kad Lietuvos elektros sistema galėtų veikti savarankiškai, visų pirma, reiktų sujungti elektros linijas į žiedą. Kol nesulaukta politinės valdžios nurodymų, „Litgrid“ nekuria uždaros sistemos, tačiau tą padaryti galima.

„Kažkokių techninių komentarų nesame pasiruošę, nes tokio scenarijaus nesvarstėme. O iš patirties galiu pasakyti, kad viskas yra įmanoma“, – teigia „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas.

Tuo metu Kaliningrado srities energetikai savarankiško darbo bandymus atliko. Šie darbai liudija, kad Rusija rimtai rengiasi izoliuoti Kaliningrado sritį nuo Lietuvos.

Išsiaiškinta, kad ir estai nesėdi sudėję rankų – prieš aštuonerius metus atliko bandymą, kad įsitikintų, jog Estijos energetikos sistema gali veikti savarankiškai.

„Taip, 2009 metais, prieš 8-erius metus buvo atliktas testas. Estija bandė veikti energetinės salos režimu. Po atliktų bandymų buvo nustatyta, kad vienai mūsų šaliai įmanoma veikti izoliuotu režimu, bet tai nėra labai patogu“, – atviravo Estijos perdavimo sistemos operatoriaus „Elering“ komunikacijos vadovas Ainas Kosteris.

Mūsų ekspertų vertinimu, estai ir vėl turi pranašumą. O kol Lietuvos politikai delsia, mūsų šalies energetikos sistema glaudžiai susijusi su BRELL žiedu, net sostinė Vilnius yra maitinama elektra iš Baltarusijos per Molodečno liniją.

Dabar kaip tik vyksta darbai ir ši arterija bus sujungta su Astrave statoma Baltarusijos atomine elektrine. „Litgrid“ vadovas tikina, kad vyksta linijos tarp Lietuvos elektrinės ir Vilniaus statybos darbų pirkimo procedūra. Sėkmės atveju, statyba bus baigta apie 2020 metus.

„Dabar Vilnius maitinamas viena linija iš Lietuvos elektrinės į Vilnių, o kita linija iš Molodečno į Vilnių“, – teigia „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas.

R. Švedas, BNS nuotr.

Anot Romo Švedo, akivaizdu, kad šiuo atveju Rusija naudoja gerai išbandytą taktiką „skaldyk ir valdyk“. Eidamos drauge, Baltijos valstybės gali tikėtis dosnesnės ES paramos, tačiau laiko šiam projektui tiriant įvairiausias alternatyvas investuota labai daug, o sutarimo nėra. Lietuvai vis mažiau lieka laiko rinktis, atėjo metas rengti atsarginį variantą. Tai liudija ir bandymas įvykdyti regioninį suskystintųjų dujų terminalo projektą. Jei būtų delsiama, Lietuva iki šiol vargu ar būtų jį pastačiusi.

„Branginant ir saugant Baltijos vienybę, manau, kad lyderystė yra naudinga. Lietuva yra ta lyderė, kuri turi duoti toną bei priversti kitas Baltijos šalis pasitempti. Pripažinkime, Lietuva pati pirmoji iš Baltijos šalių pasiekė, kad „Gazprom“ išeitų. Lietuva pati pirmoji pastatė suskystintų gamtinių dujų terminalą. Dabar Lietuva yra tas langas, vienintelis geografinis langas į kontinentinę Europą. Tai būdama tuo langu Lietuva turėtų būti ir lydere“, – mano R. Švedas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close