captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Vasiliauskas skolininkams turi gerą žinią – palūkanų augimas dar labiau nusikelia

Skolininkams Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas turi gerų žinių: sustiprėjęs euras nuima dalį spaudimo dėl augančios infliacijos ir kainų augimo. Todėl palūkanų augimo galima tikėtis ir vėliau, nei buvo anksčiau prognozuota. Jis patikina, kad Lietuvos ekonomikoje vis ryškėja kaitimo požymiai, todėl atsakinga elgsena būtų – ruoštis blogesniems laikams.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vakar vykusiame Europos centrinio banko (ECB) posėdyje dar kartą buvo patvirtintos nulinės euro palūkanos ir palikta nepakeista kiekybinio skatinimo programa.

Lietuvai reiškia tai ilgiau truksiantį pigių pinigų laikotarpį.

„Euro zonos skaičiai, aišku, nustebino, nes ekonominis atsigavimas – sakyčiau, kad net ne atsigavimas, o normalus augimas – geresnis, negu tikėtasi“, – sako V. Vasiliauskas.

Jis aiškina, kad regiono ekonomika stiebiasi jau keliolika ketvirčių iš eilės ir artimiausiu metu ji turėtų pasiekti potencialų augimą.

Tuo pat metu infliacija niekaip nepasiekia ECB siektinos 2 proc. ribos ir tai leidžia išlaikyti itin žemas palūkanų normas. Prie to dar prisidėjo ypač sustiprėjęs euras, pasiekęs kone 1,2 JAV dolerio kainą.

„Ypač sustiprėjęs euras pakoregavo infliaciją ir perskaičiuota infliacijos rodiklio prognozė – kad šiemet bus 1,5 proc., o kitais metais infliacija dar sumažėja dėl naftos kainos, sieks 1,2 proc. o 2019 metais infliacija sieks 1,5 proc. Horizontas, kada ji priartės prie 2 proc. tikslo, nusistumia dar keleriais metais“, – sako V. Vasiliauskas.

BNS nuotr.

Jis aiškina, kad nors ECB euro kursas ir nėra svarbiausias tikslas, tačiau euro kursas bus „akylai stebimas“. Konkretesni planai dėl turto įsigijimo programų ir palūkanų perspektyvos, tikėtina galėtų paaiškėti tik spalį.

„Akivaizdu, kad palūkanos išliks tokiame pačiame lygyje gana ilgai dar net ir po programos užbaigimo. Prieš ECB posėdį rinkos tikėjosi, kad galimas palūkanų normos kėlimas būtų 2018 m. pabaigoje, o dabar jau pačios rinkos palūkanų augimo tikisi 2019 m. antrą ketvirtį“, – sako V. Vasiliauskas.

Jis patikino, kad nors dabartinė kiekybinio skatinimo programa baigiasi šių metų pabaigoje, bet „prasidėjo diskusijos dėl kalibracijos perspektyvoje – yra įvairūs scenarijai“. Anot jo, ECB nariai linksta prie to, kad programa nebūtų staigiai nutraukta.

„Euro kursas natūraliai auga, bet euro zonos ekonomika pati kalba už save ir tą parodo prognozių viršijimas. Be jokios abejonės, tai netiesiogiai gali paveikti ekonominį vystymąsi, nes stiprus euras reiškia, kad eksporto rinkos gali persidalinti, galima šiek tiek prarasti eksporto rinkų. Tas poveikis, be abejo, ateis, jei išsilaikys stiprus kursas“, – tikina V. Vasiliauskas.

Lietuvos temperatūra kyla

V. Vasiliauskas penktadienį dar kartą pakartojo, kad Lietuvoje ekonominė temperatūra kaista.

„Mano įsitikinimu, dabar esame ekonominio ciklo dar ne viršūnėje, bet pakilime. Todėl, ką daro apdairus žmogus? Jis pradeda galvoti – o kas bus, kai aš būsiu rato apačioje. Bandau kažkaip tam ruoštis ir galvoju apie tam tikrus rezervus, atsargas. Todėl labai svarbu visiems neapsvaigti ir pradėti galvoti, o kas bus, jeigu ateitų blogi laikai. Nes vėlgi, pamokas mes turime“, – įspėja V. Vasiliauskas.

Jis aiškina, kad prieš ankstesnę krizę Vyriausybė turėjo daug pajamų ir buvo padaryti neapgalvoti sprendimai dėl išlaidų, tikintis, kad pajamos tokios ir išliks.

„Na o paskui teko įjungti stabdžius ir ne tokiu nuosekliu būdu, bet rankiniu, tad vos neiškritome per priekinį langą“, – sako V. Vasiliauskas.

Ar Lietuvos bankas priims sprendimų dėl kaistančios nekilnojamojo turto rinkos, pasak V. Vasiliausko, paaiškės lapkričio 21 d.

„Temperatūra yra pakilusi, sakiau tą ne kartą. Ar reikės imtis kokių nros priemonių, pamatysim. Girdžiu įvairių pasvarstymų, kad čia gal viskas gerai. Bet tie, kas komentuoja, turėtų prisiminti 2006–2007 metus ir pasikelti savo užrašus, ką jie tuo metu kalbėjo“, – sako V. Vasiliauskas.

Anot jo, įtempta situacija ir darbo rinkoje, tačiau ekonomika taip pat stiebiasi sparčiai. Lietuvos bankas tikisi, kad kitais metais kainų augimas turėtų pradėti mažėti.

„Infliaciją išskaidykime, atmeskime dedamąją dėl akcizų pakėlimo ir pamatysime, kad Baltijos šalys juda maždaug vienodai. Pagrindinė priežastis, dėl ko infliacija važiuoja į priekį – tai dėl darbo užmokesčio. 8–9 proc. metinis augimas tikrai yra nemenkas. Bet mūsų prognozės sako kad kitais metais galime tikėtis tam tikro atoslūgio, sumažėjimo“, aiškina V. Vasiliauskas ir patikslina, kad taip atsitiks dėl pasibaigusių vienkartinių efektų.

Vis tik V. Vasiliauskas ramina, kad šiandienė situacija yra gerokai geresnė, nei prieš krizę 2008-aisiais.

„Taip, kaitimo požymiai yra, bet negalime lyginti situacijos su ta, kuri buvo prieš krizę. Kreditavimas auga normaliai, kaip ir BVP. Nėra taip, kad visas augimas būtų pastatytas ant didžiulio skolinimo. Išlaidos viešajame sektoriuje, panašu, kad kol kas yra valdomos. Eksporto rinkos vėlgi – nėra blogai. Juolab kad ir euro kurso pokyčiai – jie pagrindinių mūsų eksporto rinkų nepaveiks, nes jos yra euro zonoje. Tad kol kas aš nematau, dėl ko reikėtų sakyti, kad dangus griūva“, – vertina V. Vasiliauskas.

Jis vardija, kad Lietuva patiria akivaizdžių iššūkių: konkurencingumo ir darbo užmokesčių tempų atitikimas, biudžeto subalansavimas, kuomet didinat išlaidas turi būti surasti ir pajamų šaltiniai.

„Darbo užmokesčio augimas ir našumo augimas turėtų eiti koja kojon. Kitaip tam tikru momentu tu gali prarasti konkurencingumą, tada vienas iš svarbiausių ekonomikos variklių – eksportas – sustos“, – pažymi V. Vasiliauskas.

Jis akcentavo ir šešėlio problemą, kuri Lietuvoje didesnė nei Estijoje.

„Jei pasižiūrime vartojimo išlaidas, jos Baltijos šalyse daugiau mažiau panašios. Lietuvoje jos netgi didesnės lyginant su Estija. Tačiau pagal darbo užmokestį mes esame gale“, – sakė V. Vasiliauskas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close