captcha

Jūsų klausimas priimtas

Stebuklai geležinkeliuose: kaip 62 milijonai pavirto į 80?

Tas pats objektas, tas pats projektas, tas pats rangovas. Tik beveik 19 mln. Lt didesnė kaina. Tokią keistenybę atrado Valstybės kontrolė, patikrinusi „Lietuvos geležinkelių“ vykdytą Kauno geležinkelio tunelio renovacijos projektą.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Tas pats objektas, tas pats projektas, tas pats rangovas. Tik beveik 19 mln. Lt didesnė kaina. Tokią keistenybę atrado Valstybės kontrolė, patikrinusi „Lietuvos geležinkelių“ vykdytą Kauno geležinkelio tunelio renovacijos projektą.

Valstybės kontrolės nuomone, vykdant šį Europos Sąjungos lėšomis finansuotą projektą netinkamomis finansuoti pripažintinos išlaidos už 7,47 mln. eurų (25,79 mln. Lt). Kontrolieriai taip pat kreipėsi į teisėsaugą, įtardami apgaulę. Tačiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ikiteisiminį tyrimą pradėti atsisakė.

Kaina pagal planą? Netinka

Valstybės kontrolės audito ataskaitoje pateikiamais duomenimis, Kauno tunelio tvarkymui „Lietuvos geležinkeliai“ buvo numatę 62,1 mln. Lt be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Paskelbtas konkursas, kuriame geriausiu pripažintas bendrovės „Kauno tiltai“ pasiūlymas šiuos darbus atlikti už kiek daugiau nei 61,77 mln. Lt – 0,5 proc. mažiau, nei planuota pirkimo vertė.

Tačiau 2006 m. pavasarį, kai iki darbų starto trūko tik parašų ant sutarties, įsikišo Transporto investicijų direkcija (TID).

„Atliekant auditą nustatyta, kad konkurso dalyvio AB „Kauno tiltai“ pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, tačiau vėliau (...) jis buvo atmestas, nes atsirado nenumatytos aplinkybės: konkursas buvo nutrauktas, atsižvelgiant į Susisiekimo ministerijos 2006 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 2–15–3–1621 pateiktus ir Finansų ministerijos nurodymus. TID 2006 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 1.2–998 įpareigojo perkančiąją organizaciją („Lietuvos geležinkelius“ – DELFI) nutraukti vykdytas viešųjų pirkimų procedūras ir skelbti pakartotiną konkursą, remiantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento V antraštinės dalies „Viešieji pirkimai“ 101 straipsniu: kol sutartis dar nepasirašyta, Perkančioji organizacija gali nutraukti arba atsisakyti viešųjų pirkimų, arba atšaukti konkurso nugalėtojo nustatymo procedūrą. Tokiu atveju kandidatai arba konkurso dalyviai neturi teisės pareikšti ieškinį ar gauti kompensaciją“, – rašoma audito ataskaitoje.

Čia Valstybės kontrolė pateikia ir paprastą lentelę, kurios ketvirtajame stulpelyje palyginama, kaip kiekvienas skaičius skiriasi nuo „Lietuvos geležinkelių“ numatytos pirkimo vertės:

AB „Kauno tiltai“ pasiūlymai I ir II konkursams
Eil. Nr.
Reikšmė
Vertė, Lt (Be PVM)
Proc.
1.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
nustatyta pirkimo vertė
62 102 060
100
2.
I konkurso pasiūlymas
61 775 957
99,47
3.
II konkurso:

3.1.
Atviro konkurso pasiūlymas
84 740 751,50
136,45
3.2
Derybų pasiūlymas
80 644 854,40
129,86

Taigi po pirmojo konkurso surengtas naujas pirkimas, kuriame tuos pačius darbus įsipareigojo atlikti tas pats rangovas. Skirtumas tik toks, kad kaina iš pradžių pašoko iki 84,74 mln. Lt, o vėliau, perėjus prie neskelbiamų derybų procedūros, ji sumažinta beveik 4,1 mln. Lt. Iki 80,64 mln. litų.

Valstybės kontrolės nuomone, TID nurodymas nutraukti pirmąjį pirkimą buvo nepagrįstas, o tokiais veiksmais buvo pažeistas įstatymo reikalavimas racionaliai naudoti lėšas. Be to, antrasis konkursas, auditorių nuomone, turėjo būti nutrauktas, mat „Kauno tiltų“ pasiūlymas (84,74 mln. Lt) daugiau nei 36 proc. viršijo numatytą pirkimo vertę. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ nutarė pereiti prie neskelbiamų derybų, taip sudarydami sutartį.

„Perkančioji organizacija, AB „Lietuvos geležinkeliai“, skelbdama atvirą konkursą nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 punkto – numatyta pirkimo vertė turi galioti pirkimo pradžioje, todėl Perkančioji organizacija, gavusi pasiūlymą, viršijantį patvirtintą išlaidų sąmatą, turėjo pasiūlymą atmesti ir skelbti naują konkursą, o ne vykdyti neskelbiamas derybas“, – teigiama Valstybės kontrolės audito ataskaitoje.

Konkurentus pašalino, nes netiko jų bankas

Beje, pirmajame konkurse, kuriame „Kauno tiltai“ siūlėsi tunelį sutvarkyti už 61,77 mln. Lt, buvo dar vienas dalyvis – užsienio kompanija „Feldhaus Gergbau GmbH&Co.KG“. Tačiau jos pasiūlymas buvo atmestas. Valstybės kontrolės nuomone – pažeidžiant įstatymą.

Pirmiausiai Valstybės kontrolę sudomino tai, kad labai konkrečius reikalavimus „Lietuvos geležinkeliai“ taikė ne tik patiems konkurso dalyviams, bet ir jų pasiūlymų garantiją suteiksiantiems bankams.

„Pirmo darbų pirkimo konkurso pirkimo dokumentų I tomo 13.1 punkte nurodoma, kad konkurso dalyvis kaip savo pasiūlymo dalį turi pateikti šių nurodymų II priede nurodytos formos banko išduotą (šią garantiją išduodantis bankas išdavimo dieną turi turėti ilgalaikio skolinimosi reitingą, ne mažesnį kaip BBB – suteiktą kredito agentūros „Fitch Ratings“ (arba BBB, suteiktą „Standart and Poor‘s“, arba Baa3, suteiktą „Moody‘s“) pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, tenkinantį pirkimo dokumentuose išdėstytus reikalavimus, kurio suma būtų ne mažesnė kaip 600 000 litų arba ekvivalentiška suma eurais“, – teigiama audito ataskaitoje.

Audito metu nustatyta, kad „Kauno tiltų“ ir jų partnerio „VolkerRail Lietuva“ bankas „Lietuvos geležinkeliams“ tiko, bet konkurentų bankas reikalavimų kartelės neįveikė.

„Perkančiajai organizacijai, vertinant „Feldhaus Gergbau GmbH&Co.KG“ pasiūlymą, kilo abejonių dėl pasiūlymo užtikrinimą pateikusio banko reitingų. 2005 m. balandžio 25 d. raštu Nr. KI–2–103 AB „Lietuvos geležinkeliai“ paprašė dalyvį pateikti įrodymus, kad pasiūlymo garantiją išdavęs bankas atitinka pirkimo dokumentų 13.1 punkto reikalavimus. 2005 m. gegužės 2 d. raštu dalyvis papildomai prie „VolksbankSchballenberg EG“ garantijos pridėjo „Volks“ grupės bankus jungiančio (pagrindinio) banko „WGZ–Bank“ garantiją, pateikė įrodymus, kad „WGZ–Bank“ atitinka pirkimo dokumentų 13.1 punkto reikalavimus. Agentūros „Moody‘s“ sudarytame reitinguojamų bankų sąraše „WGZ–bank“ grupei suteiktas A2 skolinimosi reitingas. Perkančioji organizacija neatsižvelgė į „Feldhaus Gergbau GmbH&Co.KG“ paaiškinimus ir pasiūlymą atmetė kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų“, – konstatuojama dokumente.

Dėl šių reikalavimų, anot Valstybės kontrolės, pasisakė ir Europos Komisijos auditoriai – nors jie nurodė, kad reikalavimas bankams yra perteklinis, „Lietuvos geležinkeliai“ šio reikalavimo neatsisakė.

Valstybės kontrolės nuomone, tokiais veiksmais „Lietuvos geležinkeliai“ nesilaikė įstatyme nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų ir Europos Komisijos
auditorių rekomendacijų.

Kita priežastis, dėl kurios buvo atmestas „Feldhaus Bergbau GmbH&Co.KG“ pasiūlymas: „Lietuvos geležinkelių“ nuomone, nepagrįstai maža kaina. Tačiau čia, Valstybės kontrolės teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ pritaikė netinkamą matematiką.

„Labai maža kaina – pasiūlyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, kuri daugiau kaip 15 proc. mažesnė už visų tiekėjų (dviejų ar daugiau), kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Audito metu nustatyta, kad Perkančioji organizacija pirmojo darbų pirkimo konkurso metu, kreipdamasi į „Feldhaus Bergbau GmbH&Co.KG“ su prašymu pagrįsti savo pasiūlymo vertę, ir nurodydama, kad ji atitinka „labai mažos kainos apibrėžimą“, klaidingai traktavo pirkimo dokumentų 17.2 punktą ir VPĮ 34 straipsnio 1 dalį, kad „labai maža kaina“ laikoma tokia kaina, kuri 15 proc. mažesnė už visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlymų kainų aritmetinį vidurkį, nes „Feldhaus Bergbau GmbH&Co.KG“ pasiūlymo kaina, už pasiūlymų kainų aritmetinį vidurkį, buvo mažesnė 8 procentais“, – konstatuoja Valstybės kontrolės auditoriai.

FNTT nusikaltimo neįžvelgė

Valstybės kontrolė pažymi kreipusis į teisėsaugą dėl įtarimų sukėlusių šio konkurso peripetijų.

„Audito metu dėl įtarimų apgaule 2011 m. birželio 29 d. raštu Nr. S–(70–1938)–1461 kreipėmės į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Ji pavedė FNTT gauti duomenų patikslinimą ir priimti proceso sprendimą. FNTT 2011 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 25/3–3–2–12511 mus informavo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštu atlieka nurodytų aplinkybių patikslinimą“, – teigiama ataskaitoje.

Tačiau FNTT šios aplinkybės nesudomino. Ikiteisminio tyrimo nuspręsta nepradėti, mat FNTT nerado nusikalstamos veikos požymių.

„FNTT Analizės ir prevencijos valdybos Neteisėto paramos panaudojimo analizės ir prevencijos skyriaus pareigūnai vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. 2012 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Generalinėje prokuratūroje patikrinus sprendimo teisėtumą, sprendimas paliktas galioti“, – teigiama DELFI pateiktame Generalinės prokuratūros komentare.

„Lietuvos geležinkeliai“: viską darėme pagal įstatymus

„Lietuvos geležinkeliai“ DELFI informavo nesutinkantys su Valstybės kontrolės išvadomis dėl 25,79 mln. Lt netinkamų finansuoti projekto išlaidų. Kontrolieriai dėl savo pastabų buvo apskųsti teismui, tačiau ten geležinkelininkai nieko nepešė.

„Bendrovė nesutiko su minėta Valstybės kontrolės ataskaita ir išvada dėl neva 7 473 450,63 EUR netinkamų finansuoti išlaidų sumos, todėl savo interesų gynimui ėmėsi teisinių priemonių – 2012–01–27 Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas skundas dėl šių dokumentų panaikinimo. Tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas administracinę bylą nutraukė, konstatuodamas, kad “Valstybės kontrolės Europos Komisijai pateiktoje valstybinio audito ataskaitoje aprašomi atlikto audito mastas ir rezultatai, o išvadoje – pareiškiama nuomonė dėl tikrinto subjekto dokumentų ir lėšų naudojimo teisėtumo, sprendimas pagal Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas nėra priimamas.” Taigi galutinį įvertinimą dėl Valstybės kontrolės nuomone netinkamų finansuoti lėšų priima būtent Europos Komisija. Šiuo metu Europos Komisija savo pozicijos nepateikė“, – teigiama DELFI pateiktame „Lietuvos geležinkelių“ komentare.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigia nepritariantys ir Valstybės kontrolės nuomonei, esą pirmasis pirkimas, kuriame „Kauno tiltai“ siūlė keliolika milijonų litų mažesnę kainą, nutrauktas nepagrįstai.

„Su išvardintais Valstybės kontrolės teiginiais nesutinkame. Projekto vykdymo metu vadovaujančioji ir mokėjimo (LR finansų ministerija), įgyvendinančioji (Transporto investicijų direkcija) ir tarpinė (LR susisiekimo ministerija) institucijos, kiekviena savo kompetencijos ribose, atliko visas Lietuvos Respublikos bei ES teisės aktais pavestas Projekto administravimo, kontrolės bei priežiūros funkcijas. Gavusi LR finansų ministerijos informaciją apie Valstybės kontrolės nustatytus pažeidimus, Transporto investicijų direkcija atliko 27 pažeidimų tyrimus ir 4 iš jų nustatė netinkamas finansuoti išlaidas, tačiau Bendrovė nustatytus neatitikimus pašalino tinkamai ir laiku“, – nurodo „Lietuvos geležinkeliai“.

Dėl kokių tiksliai priežasčių nutrauktas pirmasis pirkimas, įmonė nedetalizavo.

Su išvada, jog neskelbiamos derybos su „Kauno tiltais“ vykdytos pažeidžiant įstatymą, „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat nesutinka. Bendrovė laikosi nuostatos, jog procedūros atliktos laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...