captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ruošia pokyčius II pensijų pakopoje: „Sodra“ neskirtų nieko

15min pasiekė neviešinti dokumentai, kuriuose ryškėja, ką valdantieji ketina daryti su pensijų kaupimo fondais. Pagal kurpiamą planą valstybė ketina ne tik nebeduoti žadėtų 3,5 procentų nuo atlyginimo, bet apskritai mažinti savo indėlį, o fondų dalyvius apkrauti papildomomis įmokomis nuo jų atlyginimų. „Sodra“ apskritai nuo šios sistemos „nusiplautų“ – paskatos būtų mokamos iš biudžeto.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šiuo metu įstatymu valstybė yra įsipareigojusi pensijų fondų dalyviams pervesti 2 proc. jų atlyginimo, o nuo 2020 metų įstatyme įtvirtinta įmoka – jau 3,5 proc. Jei pats žmogus savo lėšomis prisideda 2 proc. nuo atlyginimo, valstybė iki šiol perveda papildomus 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.

Tačiau 2020-ųjų pažadams išsipildyti, panašu, nelemta – naujas ruošiamas planas rodo, kad valstybės įmokos nedidės. Atvirkščiai – daug kam jos sumažėtų. Mat įmokas į pensijų fondus ketinama susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), papildomai jas dar mažinant mažiausiai uždirbantiesiems. O daug uždirbantieji valstybės įmokų apskritai gali negauti.

Tuo tarpu pensijų fondų dalyvius numatoma apkrauti privalomomis papildomomis įmokomis – vietoje dabartinių 2 proc. nuo atlyginimo – iš viso jau 4 proc. nuo VDU. Valstybė prisidėtų, jei asmuo sutiktų mokėti dar daugiau – dalį įmokos subsidijuotų, kol bendras įmokų tarifas nepasiektų 10 proc., tačiau tik tol, kol uždirbama ne per daug.

Nori 8 proc. nuo vidutinės algos

2022 m. norima pasiekti, kad įmoka į pensijų fondus sudarytų mažiausiai 8 proc. nuo vidutinio atlyginimo, tai esą leistų tikėtis 16 proc. atlyginimo siekiančios pensijos iš pensijų fondo, teigiama nutekintame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumente, prie kurio redagavimo prisidėjo ir ministro patarėjas Romas Lazutka.

Jei išsipildytų brėžiamas scenarijus, 2022 m. „Sodra“ įmokų nebemokėtų, tuo tarpu valstybės biudžetas į fondų dalyvių sąskaitas pervestų 4 proc. VDU. Asmuo privalomai į fondą susimokėtų 4 proc. nuo VDU. Taip iš viso būtų gauti 8 proc.

Tada asmuo dar turėtų teisę rinktis – jei nori visų 10 proc. nuo VDU į fondą per mėnesį, jis arba jo darbdavys gali prisidėti papildomais dviem procentais, o biudžetas pusę įmokos kompensuos.

Dar prieš finansų krizę įmokos į pensijų fondus siekdavo 5,5 proc. – visa įmoka buvo mokama nuo žmogaus uždirbamų pajamų.

15min nuotr./Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje rengiamas antros pensijų pakopos optimizavimas

S. Jakeliūnas dėl fondų dar griežtesnis

15min gavo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno ruošiamus siūlymus, ką daryti su pensijų fondais – jie dar griežtesni.

Anot jo, II pensijų pakopoje turi būti tik tie dalyviai, kurie kaupia ir savo asmeninėmis lėšomis, o jei savomis lėšomis prisidėti nenorima – marš į „Sodrą“. Nesutikus su tuo, lėšos liktų fonde, bet valstybė nieko į juos nepervestų.

„Turėtų būti keičiami minimalūs įmokų į pensijų fondus dydžiai iš asmens lėšų (nuo dabartinių 2, iki 4–6 proc. pajamų), sudarant galimybes mokėti ir daugiau, jei taip sutaria sistemos dalyvis ir pensijų fondas“, – teigiama S. Jakeliūno pasiūlymuose.

Tačiau ir valstybės paskatos, anot S. Jakeliūno, turėtų būti kuo mažesnės: jei žmogus uždirba mažiau nei VDU – tai įmokas ir turėtų gauti nuo savo atlyginimo. Jei uždirba 1–3 VDU – jam įmokos būtų skaičiuojamos nuo VDU. O uždirbantiesiems daugiau – įmokos į fondus būtų vėl mažinamos, kol, viršijus 5 VDU darbo užmokestį, iš biudžeto papildomų įmokų apskritai nebūtų pervedama.

Nėra aišku, ar daugiau uždirbantieji apskritai gautų kokią įmoką į antros pakopos pensijų fondus – savo lėšomis jie kaupti ir dabar gali trečios pakopos pensijų fonduose, visa siūloma schema atrodo komplikuota.

Varys į „Sodrą“

Pagal planus, visiems pensijų fondų dalyviams turėtų būti pasiūlyta iš naujo apsispręsti, ar jie nori dalyvauti pensijų fonduose – mat keičiasi sąlygos. Jei asmuo sutinka, jis turėtų dalyvauti daugiau prisidėdamas savo lėšomis ir gaudamas mažesnį valstybės skatinimą.

Nėra aišku, kas būtų, jei žmogus nuspręstų nebekaupti: viena alternatyva – jo sukaupti pinigai liktų sąskaitoje, o „Sodros“ pensija nuo tada būtų nebemažinama. Kita galimybė – atidalinti sukauptas lėšas „Sodrai“, pačiam asmeniui ir biudžetui pagal tai, kiek iš kur buvo pervesta, atstatant senatvės pensijos dydį.

15min nuotr./Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengiamame projekte – siūlymai grįžti į „Sodrą“

Jei žmogus nepareikštų valios, tokiu atveju visos įmokos į jo fondą būtų stabdomos, tačiau lėšos liktų. Žmogus turėtų per 3–5 metus apsispręsti, kaupti ar nekaupti pensijų fonduose.

Jei įmokos į pensijų fondus bus mokamos nebe iš „Sodros“, o tiesiogiai kaip paskatos iš biudžeto, dirbantiesiems tai reikštų, kad dalyvavimas pensijų fonduose nebemažintų senatvės pensijos ateityje. Tarp tokios pertvarkos naudų dokumente įvardijama tai, kad padaugės lėšų dabartinėms senatvės pensijoms mokėti, visi dalyviai dalyvautų vienodomis sąlygomis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad 2022 m. „Sodros“ biudžete dėl pertvarkos galėtų likti 140 mln. eurų, kurie kasmet galėtų būti paskirstyti esamiems pensininkams.

Tačiau taip pat pažymima, kad gali kilti nepasitenkinimas ir nesupratimas, kodėl keičiama sistema, biudžetui reikės daugiau lėšų pensijų fondų dalyviams išlaikyti.

Ministerijos skaičiavimais, šiuo metu yra 444 tūkst. neaktyvių pensijų fondų dalyvių. Dar 395 tūkst. dalyvių kaupia neprisidėdami savomis lėšomis (gauna 2 proc. įmoką iš „Sodros“). O 2+2+2 proc. modeliu kaupia 426 tūkst. gyventojų. Vidutinė sukaupta suma pensijų fondų dalyvių sąskaitose – apie 2000 eurų.

15min nuotr./Tokią padėtį mato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

R. Lazutka: planų nėra, bet rudenį Seimas gaus

Pats R. Lazutka ginasi, jog jokių konkrečių planų nėra, kita vertus, jis patvirtino, kad jau rudens sesijoje pertvarkos planus planuojama pristatyti įstatymų leidėjams.

„Aš esu patarėjas, tai patarinėju, nežinau, kiek į tą nuomonę bus atsižvelgta, ar ne. Kažkokio konkretaus plano, ką ketinama daryti, tai nėra. O savo nuomonę aš seniai turiu. Bet nereikėtų suprasti, kad taip ir bus daroma, kad čia jau kažkas suplanuota ar numatyta“, – išsisukti nuo tiesaus atsakymo bandė R. Lazutka.

Jis tikino, kad vyksta darbiniai susirinkimai, tačiau konkrečių planų dar nėra – esą įstatymus priima Seimas ir vyriausybė, tad sprendimai turės būti priimti ten.

„Negalime klaidinti, kad aš pasakysiu nuomonę, kad kažkas planuojama daryti, ar nebus planuojama daryti – tai kaip ir netiesa. Aš pats nežinau, ką daryti“, – sakė R. Lazutka.

Tačiau paklaustas, kada ministerija planuotų teikti įstatymų pasiūlymus, jis žadėjo pristatymą jau šioje rudens sesijoje.

„Man atrodo šių metų rudens sesijoje turėtų pristatyti. Yra tai numatyta vyriausybės priemonių plane, vyriausybės programoje, ir tai yra, man regis, šiemet III ar IV ketvirtis. Žinoma, tie klausimai yra svarstomi, tačiau ar yra sprendimai – tai ne“, – sako R. Lazutka.

LIPFA: nėra jokių diskusijų, valstybė žengia atgal

Lietuvoje pensijų fondų valdytojams atstovaujančios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys 15min teigė, kad yra susipažinęs su ruošiamais dokumentais. Anot jo, pirmąkart su vyriausybe nebeliko jokio dialogo, o dėl stumiamų planų nukentės dauguma pensijų fondų dalyvių.

„Panašu, kad norima grįžti į tą pačią situaciją, kai mokesčiai surenkami, išsidalinami, o po mūsų nors ir tvanas – tai grįžimas į gūdžią praeitį. Demografinė padėtis tik prastėja, jaunimas ateityje gyvens prasčiau nei dabartiniai pensininkai – jie dalį dabartinės gerovės turėtų atsidėti į ateitį. Tai šioje vietoje yra absoliučiai ignoruojama ir žaidžiama gražiais lozungais. Sąžiningumo principas turėtų išlikti žvelgiant į visas visuomenės grupes“, – sako LIPFA vadovas.

Jis piktinasi, kad paskatų dalyvauti II pakopoje, jei valstybė prie to neprisideda, nebelieka.

Taip pat Š. Ruzgys patikina, kad dėl rengiamų pertvarkų nėra jokių diskusijų – planai rengiami vienašališkai, „vaikšto koridoriuose, aukštuose sluoksniuose, ir vieną dieną iššaus“.

„Norėtume tikėti, kad yra diskusija, bet realiai niekas net nediskutuoja. Ši vyriausybė yra pirma per daug metų, su kuria iš viso nevyksta jokių diskusijų. Geriausiu atveju kažkas išklauso, bet dažniausiai viskas yra absoliučiai ignoruojama. Nepavyksta gauti net susitikimų, nei kažkam rūpi, tai absoliutus socialinių partnerių ignoravimas“, – tikina Š. Ruzgys.

Š. Ruzgys nesupranta, kodėl S. Jakeliūno siūlymuose ketinama atsisakyti ir socialinio teisingumo – mažiausiai uždirbantieji nebegalėtų tikėtis įmokų nuo VDU.

„Šiokia tokia paskata lieka, bet ji suprastėja, lyginant su dabartine sistema. Reiškia mažų pajamų žmones labiau skriaudžiam, vidurinės klasės žmones iš viso ignoruojame, nes tarkim 3–5 VDU, nuo kurių paskatų atsisakoma, – tai yra normalaus specialisto didesniam mieste atlyginimas. Suprantama, jis turi šeimą ir reikia gyventi, galbūt mokėti paskolas ir tai nėra milijonai. Tai šiems žmonėms pasakoma, kad jūs jau patys planuokitės“, – piktinasi Š. Ruzgys.

Jam antrino ir Lietuvos finansų rinkų instituto direktorius Marijus Kalesinskas – dėl reformos su institutu niekas nesikalba. Jis teigė, kad informaciją apie ruošiamus pokyčius turi.

„Mus stebina, kad oficialiai ir neoficialiai mes vėl išgirstame visiškai naujų, radikalių siūlymų, kaip keisti pensijų sistemą, nors nesame įtraukti į diskusiją dėl tokių pasiūlymų. Taip pat primename, kad pastaroji sisteminė reforma jau vyko visai neseniai, 2013–2014 m., ir dar vieno perversmo vykdymas po tokio trumpo laiko prieštarauja gerajai praktikai ir kompetentingų tarptautinių organizacijų rekomendacijoms“, – teigė M. Kalesinskas.

Išnyksta II pakopa

Pasak Š.Ruzgio, pasaulinės organizacijos, tokios kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD), Pasaulio bankas, skatina, kad valstybėse liktų trijų pakopų sistemos, kur pirmoji pakopa – valstybės mokama pensija, antroji pakopa – valstybės finansuojamos privačios pensijos, o trečioji – gyventojų ir darbdavių lėšomis finansuojamos privačios pensijos.

„Lietuvoje žmonės ir daug laisvų lėšų neturi, mažai patirties, ar investavimo kultūros, kad reikėtų taupyti ateičiai. Čia valstybė turėtų pati rodyti pavyzdį ir dėti žingsnius. Bet matome tik žingsnius atgal“, – sako Š. Ruzgys.

Anot jo, planuojama pertvarka neatsako į daug klausimų – kieno lėšomis būtų finansuojama antra pakopa. Tampa panašu, kad ją ketinama užkrauti dirbantiesiems ir darbdaviams, o tokia papildoma našta gali nepasirodyti patraukli.

„Tokiais siūlymais pensijų kaupimas kaip toks savo esme būtų praktiškai sustabdytas. Didesnių pajamų žmonės būtų skatinami mažiau, mažiau uždirbantiems paskatos – irgi mažesnės. Valstybė ilgainiui norėtų, kad mokėjimus atliktų tik pats žmogus arba kartu su darbdavio. Tad valstybė kaip ir norėtų pasitraukti iš kaupimo ir žmonių motyvavimo sukaupti kuo daugiau“, – apgailestauja Š.Ruzgys.

Jis aiškina, kad daugiausiai uždirbantieji apskritai patiria neteisybę dėl progresyvaus apmokestinimo – „Sodrai“ sumoka daugiausia įmokų, nėra jų lubų, tuo tarpu gali tikėtis tik gerokai apribotų pensijų. Iki šiol išlaikydami bent dalį įmokų privačiame fonde jie galėjo tikėtis šiokio tokio socialinio teisingumo.

„Jeigu laikome, kad 1500 ar 2000 eurų gaunantis žmogus jau yra turtuolis, išlaikydamas savo šeimą, turėdamas būsto paskolas ir panašius dalykus, tai valstybė šioje vietoje eilinį kartą spjauna į viduriniąją klasę“, – sako Š. Ruzgys.

R. Lazutka: pertvarkos reikia

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas tuo tarpu tikina, kad pensijų fondų pertvarka reikalinga.

„Aš jau daug metų sakiau, kad sistema ydinga, nes iš karto nebuvo suplanuotas aiškus finansavimas. Ir jei pažiūrėsime į istoriją, tai nuolat keitėsi“, – sako R. Lazutka.

Jis aiškina, kad dabartinių pensininkų pensijos yra labai mažos, todėl reikia lėšas skirti jiems, kadangi dabar dalis lėšų iš „Sodros“ atitraukiama pensijų fondams.

„Aišku čia buvo ginčai ir sakymai, kad tai pačių dirbančiųjų pinigai ir jie grįžta dirbantiesiems. Bet nustatyti tarifai „Sodrai“, iš kurių mokamos pensijos, nebuvo padidinti“, – sako R. Lazutka.

Jis taip pat akcentuoja, kad mažas pajamas gaunantys asmenys pensijų fonduose sukaupia nedideles sumas, ir tai neleidžia įsigyti anuiteto – periodinių mėnesinių mokėjimų.

„Yra dešimtys tūkstančių tokių žmonių, kuriems per 13 metų dalyvavimas fonde nepavirto pensija. Kad galėtum įsigyti anuitetą, reikia sukaupti tam tikrą sumą. Iš tų 30 tūkstančių asmenų, kuriems dabar sueina senatvės pensijos amžius, gal tik keli šimtai turi reikiamą sumą sukaupę“, – sako R. Lazutka.

15min nuotr./Ministerijos įvardytos antros pensijų pakopos optimizavimo naudos

Jis taip pat mini, kad Lietuvoje daug sąskaitų pensijų fonduose yra neaktyvios: žmonės arba emigravę, negauna pajamų, todėl yra rizika, kad pensijai jie nieko nesukaups, o gaus vienkartinę išmoką.

Rengiamoje pertvarkoje taip pat yra numatyta, kad gyventojai nebegalėtų gauti vienkartinės išmokos – jie arba turėtų įsigyti anuitetą, arba su pinigais grįžti į „Sodrą“ ir čia įsigyti didesnes pensines teises, vadinamuosius taškus.

S. Jakeliūnas taip pat siūlo pertvarkyti anuitetų sistemą, kad joje liktų tik vienas tiekėjas, tai esą leistų užtikrinti didesnes anuitetų išmokas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...