captcha

Jūsų klausimas priimtas

Buvusio Vilniaus mero brolio kieme – stebuklinga pastato transformacija

Kaip teisėtai užvaldyti valstybinę žemę nusipirkus seną griuveną ir už naudojimąsi žeme valstybei sumokėti tik simbolinę sumą? Kaip apeiti teisės aktų reikalavimus seną sandėlį rekonstruojant į gyvenamąjį namą? Į šiuos klausimus ir dar daugiau gali atsakyti sandėliuko Žvėryne istorija. Ši teisėta, bet ne visada teisinga valstybinės žemės užvaldymo schema Vilniuje panaudota jau daugybę kartų.
Namas Miglos gatvėje, Luko Balandžio/15min nuotr.
Namas Miglos gatvėje, Luko Balandžio/15min nuotr.

Vilniuje, Žvėryne, Miglos gatvėje, kur kiekvienas lopinėlis žemės yra aukso vertės, kadaise stovėjo senas apgriuvęs pagalbinis pastatas, kuris priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Po pastatu dar buvo suformuotas mažytis žemės sklypas, kuris priklausė valstybei, o patikėjimo teise jį valdė Valstybės turto fondas.

Seną mažytį menkavertį pastatą buvo nuspręsta parduoti privatiems asmenims, jį įsigijo buvusio Vilniaus miesto mero Viliaus Navicko brolis Egidijus Navickas ir Žavinta Navickienė. Kartu jie įgavo teisę ir į valstybinės žemės sklypo nuomą Žvėryne. Sklypas yra visai šalia Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio, tik senos griuvenos jame jau nebėra, ji verčiama į dviaukštį gyvenamąjį namą. O už sklypo nuomą savininkai valstybei sumoka tik simbolinę sumą, tiesa, kol kas jie savivaldybei yra net skolingi.

Verslininkai ne kartą įvairiose Vilniaus vietose yra panaudoję šią schemą, kai nusiperkamos įvairios griuvenos, seni maži menkaverčiai pastatai, rūsiai, net betono luitai ir tai suteikia teisę į valstybinę žemę, o po to atveria vartus ir statybų vystymui. Vis dėlto ši gudrybė yra visiškai teisėta, o savivaldybių „turto“ pardavimu, kai iš tiesų pardavinėjami maži menkaverčiai statiniai, pasinaudojo nemažai apsukresnių žmonių. Nors schema buvo ne kartą paviešinta, tokie atvejai nuolatos kartojasi.

Įdomu yra ir tai, kad šiuo atveju Žvėryne valstybinės žemės sklypas yra per mažas naujoms gyvenamojo namo statyboms ir teisės aktai čia naujų statybų neleidžia. Sklypas yra tik kiek daugiau nei 2 arų ploto. Tačiau kadangi sklype buvo mažytis pagalbinis pastatas, gautas leidimas jį rekonstruoti į gyvenamąjį namą. Vis dėlto, teritorijoje seno statinio dalių nebematyti, o vietoj jo kyla daug įspūdingesnis pastatas.

Raktas į valstybinę žemę – senas sandėliukas

Žvėryne, Miglos gatvėje, kadaise stovėjo senas pagalbinis statinukas. 2006 metais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nustatyti žemės sklypo Miglos g. duomenys. Sklypo plotas siekia vos kiek daugiau nei 2 arus. Pastatą iki 2011 metų valdė Vilniaus miesto savivaldybė.

Pagalbinis pastatas Miglos g. buvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą 2006 metais vyriausybės nutarimu.

Senas pagalbinis pastatas Miglos g. 2012 m., „Google Street View“ nuotr.

V. Navickas nuo 2007 metų buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. 2009–2010 m. ėjo Vilniaus miesto mero pareigas, taigi objektą privatizuoti nuspręsta anksčiau, nei jis tapo savivaldybės tarybos nariu. 15min nenustatė jokių V. Navicko sprendimų, priimtų konkrečiai dėl brolio sklypo ar pastato.

Senas pastatas buvo parduotas 2011 metais aukciono būdu. Jį įsigijo V. Navicko brolis Egidijus, kuris dirba draudimo agentūroje, ir Ž. Navickienė.

„Šio pastato ir jam priskirto žemės sklypo viešas pardavimo aukcionas įvyko 2011 metais, jame dalyvavo 7 dalyviai. Pastatas buvo parduotas daugiau kaip už 145 tūkst. litų (beveik 42 tūkst. eurų – aut. pas.) su teise nuomotis valstybinę žemę“, – 15min komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė.

Pasižiūrėjus į Vilniaus Žvėryno rajone dabar parduodamų sklypų kainas, akivaizdu, kad pirkti seną statinuką iš savivaldybės apsimoka, nes nusipirkti sklypą iš privačių asmenų gali atsieiti daug brangiau. Pavyzdžiui, visai šalimais esančioje Paribio gatvėje, Žvėryne, dabar parduodamas 11 arų sklypas už 450 tūkst. eurų. Taip pat greta esančioje Gervių gatvėje dvigubai didesnis 4 arų sklypas parduodamas už 158 tūkst. eurų, dar vienas Gervių gatvėje parduodamas 6,5 arų sklypas kainuoja 195 tūkst. eurų. Pagal skelbimus, už vieną arą žemės tektų pakloti 30–40 tūkst. eurų. Taigi, sandoris su savivaldybe šiuo atveju yra pigus variantas.

Netoliese esančių dabar parduodamų sklypų kainos, aruodas.lt nuotr.

Neįspūdinga suma ir už valstybinės žemės nuomą

Tačiau pigiu sandoriu ši istorija nesibaigia. Kita schemos dalis – įsigijus seną statinį, pirkėjas įgauna teisę į valstybinės žemės nuomą.

Taigi kai E. Navickas įsigijo seną pastatą, jam priklausė ir teisė nuomotis valstybinę žemę. Nuomos sutartis pasirašyta 2011 metais, ji, Registrų centro duomenimis, galios iki 2035 metų.

„Minėtas žemės sklypas buvo suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2007 metų įsakymu. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 metais parengė pažymą, pagal kurią minėtas žemės sklypas buvo priskirtas nuomoti arba parduoti Lietuvos Respublikos piliečiams ir nacionaliniams subjektams bei privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašiusiems užsienio subjektams. Kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims – tik nuomoti.

Šios pažymos pagrindu žemės sklypą Miglos g. nuo 2008 m. valstybinės žemės patikėjimo teise valdė Valstybės turto fondas. 2011 metais valstybinės žemės nuomos sutartimi Valstybės turto fondas minėtą žemės sklypą išnuomojo piliečiui E. N (Egidijui Navickui – aut. pas)“, – 15min komentavo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Žundienė.

Nuo 2014 metų sklypą patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Turto bankas, tačiau nors žemės patikėtinis keitėsi, valstybinės žemės nuomos sutartis išliko galiojanti.

Įgijus teisę į valstybinės žemės nuomą, galima ja naudotis už simbolinę sumą, mat nuomos mokestis, sumokamas savivaldybei per metus, nėra įspūdingas. Šiuo atveju, pasak savivaldybės, mokama iki tūkstančio eurų per metus, o sklypo savininkas yra dar ir skolingas.

„Žemės sklypas, esantis Miglos gatvėje, yra nuomojamas fiziniam asmeniui. Sklypo savininkas už sklypo nuomą (praėjusius metus) savivaldybei skolingas daugiau kaip 986 eurus“, – komentavo Vilniaus savivaldybės darbuotoja R. Rudukienė.

Kadangi naujos statybos draudžiamos, rekonstruojama sena griuvena

Pastato įsigijimas ir valstybinės žemės nuomos teisė atveria kelią į statybų vystymą Žvėryne. Vis dėlto, prieš tai dar teko pasikeisti žemės naudojimo būdą. 2006 metais buvo nustatyti sklypo duomenys: plotas – 214 kv. m, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, pobūdis – sandėliavimo statiniams statyti, rekonstruoti ir eksploatuoti. Taigi, sklype galėjo būti statomi sandėliai.

2012 metais buvo organizuodamas sklypo detalusis planas. Detaliojo plano rengimo tikslas – nekeičiant bendrojo plano sprendinių nustatyti gyvenamosios teritorijos naudojimo būdą. T. y. iš sandėliavimo objektų teritorijos sklypą paversti tinkamu gyvenamojo namo statyboms. Po daugiau nei metų žemės sklypo naudojimo būdas buvo sėkmingai pakeistas.

„2013 metais Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino 214 kv. m sklypo Miglos g. detalųjį planą ir jo sprendinius – žemės sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas iki 50 proc., užstatymo intensyvumas iki 0,8, aukštų skaičius iki 3 a., pastato aukštis iki 9 m“, – komentavo R. Rudukienė.

Tačiau kuriozas šioje istorijoje yra ir tas, kad suformuotas žemės sklypas yra labai mažas – vos 2,14 aro. O tokiame sklype naujos statybos nėra leidžiamos. Pagal teisės aktus, mažiausias sklypo plotas, kuriame galima statyti gyvenamąjį namą, yra 4 arai. Taigi, tokiame mažame sklype statyti naują pastatą leidimas nebūtų išduotas.

Sklypo dydis, regia.lt nuotr.

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė 2015 metais išdavė statybos leidimą rekonstrukcijai ir senas pagalbinis pastatas virsta gyvenamuoju namu. Tokiu atveju yra apeinamas reikalavimas dėl sklypo dydžio ir jis nebegalioja. Tačiau seno pastato likučių teritorijoje nebematyti, panašu, kad teritorijoje dygsta daug kartų už seną pastatą didesnis gyvenamasis namas. Taigi, tai iš esmės primena naują statybą.

Vilniaus savivaldybės atstovė nupasakojo, kokių matmenų namas dygsta mažyčiame sklype. „Projekto sprendiniuose pateikti rodikliai: užstatymo tankumas – 48 proc., užstatymo intensyvumas – 0,68, 2 aukštai su rūsiu, pastato aukštis 8,4 m, pastato bendrasis plotas – 214,53 kv. m“, – teigė R. Rudukienė.

Vilniaus savivaldybės 2006 metais patvirtintame privatizuojamų objektų sąraše rašoma, kad Miglos g. stovėjo 79,46 kv. m vieno aukšto mūrinis pagalbinis pastatas.

Informaciją apie šias statybas 15min perdavė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI), kuri nusprendė atlikti patikrinimą.

„Atsižvelgiant į gautą informaciją apie Miglos g. vykdomus statybos darbus, (VTPSI) atliks šio objekto statybai išduoto leidimo teisėtumo ir statybos darbų patikrinimą“, – 15min komentavo VTPSI atstovas Albinas Keturka.

V. Navickas: jokios įtakos daryti negalėjau

Su draudimo įmonėje dirbančiu sklypo nuomininku ir pastato savininku E. Navicku 15min susisiekti nepavyko. Jis neatsakė į siunčiamus elektroninius laiškus. Kaip susisiekti su broliu, nežinojo ir buvęs Vilniaus miesto meras V. Navickas, tačiau jis pakomentavo situaciją dėl statybų. Buvęs politikas teigė, kad jokios įtakos dėl statinio pardavimo daryti negalėjo.

„Jūs juokaujat? Kategoriškai ne“, – paklaustas, ar pats kaip buvęs savivaldybės meras negalėjo daryti įtakos dėl pastato pardavimo, sakė V. Navickas.

Buvusio politiko teigimu, pastatas buvo parduotas aukciono metu, kuris yra akylai stebimas: „Čia net nėra apie ką diskutuoti, aukcionas vyko. Jūs nueikite į aukcioną pati, pabandykite dalyvauti, aš dalyvavau, ateini į aukcioną su voku uždarytu, su pasiūlymu. Filmuoja keturios kameros aukciono vietą realiu laiku, yra įrašai, yra protokolai ir viskas, atplėši voką ir komisija paskaito. Čia kai aš dalyvavau, nėra apie ką diskutuoti čia.

Kai žmonės sako, kad čia daro kažkas įtaką pirkdamas, darydamas, parduodamas, kiek aš atsimenu, detalųjį (planą – aut. pas.) darė dvejus ar trejus metus. Žmonės, kurie daro įtaką, detalųjį pasidaro per šešis mėnesius. Čia apie mano įtaką, yra juokinga.“

Vilius Navickas, BNS nuotr.

Į klausimą, ar teisinga, jog savivaldybės parduodamus menkaverčius statinius nusipirkę žmonės įgyja teisę į valstybinę žemę ir į statybų toje vietoje vystymą, buvęs Vilniaus meras atsakė, kad tokia buvo tvarka.

„Apie tuos, kurie nusiperka kažkokį statinį, tai visa Lietuva, 20 metų tokios taisyklės buvo: perki statinį, keiti paskirtį ar dar kažką, atlieki procedūras, kurios yra reikalingos. Nežinau: brolis, Antanas, Jonas ar Petras – bet kuris Lietuvoje. Yra tūkstančiai tokių, kurie pirkdavo statinius ir keisdavo paskirtį ir pasistatydavo, tokia buvo tvarka“, – kalbėjo V. Navickas.

Paklaustas, ar nebuvo taip, kad tvarka pasinaudojo keli gudresni žmonės, kurie žinojo schemą, V. Navickas atsakė: „Kas Lietuvoje kuria pridėtinę vertę ekonomikoje? Tie, kurie yra gudresni ir protingesni. Jie kuria kompanijas, kuria statybas, stato namus, o tie, kurie nebus gudresni, ne tokie išsilavinę, deja, gatves šluoja. Ir jei yra taisyklės, tas protingesnis, gudresnis, matyt, moka jomis pasinaudoti.“

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close