captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ministerija nenori tylėti apie 404 eurų algą mokytojams

Po to, kai DELFI paviešino skaičius, kiek mokytojų Lietuvoje trūksta iki mokslo metų pradžios likus vos porai savaičių, Švietimo ir mokslo ministerija panoro šiuo klausimu pasidalinti savo pozicija.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Darbo biržos duomenimis, nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio 7 d. registruotos 1398 laisvos darbo vietos mokytojams, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 1276.

„Šiemet mokytojo profesija gegužės, birželio ir liepos mėnesiais pateko į paklausiausių profesijų dešimtuką“, – DELFI nurodė darbo biržos specialistai.

Štai, pavyzdžiui, Šiaulių apskrityje nuo metų pradžios iki rugpjūčio 7 d. bendras registruotų darbo vietų skaičius mokytojams padidėjo 37 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 37 proc. mokytojų daugiau nei tuo pačiu metu pernai šiemet ieškoma ir Klaipėdos apskrityje, 29 proc. skirtumas fiksuojamas ir Telšių apskrityje. Net ir Vilniuje, kur stovi didžiausia šalies pedagogų kalvė, trūksta 11 proc. daugiau mokytojų.

Nors darbo skelbimuose paprastai teužsimenama, kad atlyginimas už darbą pedagogui priklausys atsižvelgiant į turimą kvalifikaciją, darbo stažą, siūlomą pamokų krūvį, darbo biržos duomenimis, mokytojams siūlomas vidutinis atlyginimas yra 404 eurai prieš mokesčius.

ŠMM atstovas: mokytojai vidutiniškai uždirba 877,8 euro iki mokesčių

Tačiau švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjas Arminas Varanauskas tikina, kad dramos čia nėra, o skaičiams įtakos turi sezoniškumas.

„Natūralu, kad vasaros sezono metu skelbiamų laisvų darbo vietų mokytojams skaičius išauga, kadangi mokyklos ruošiasi naujiems mokslo metams. Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad, Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mokytojo atlyginimas 2017 m. pirmąjį ketvirtį buvo 877,8 euro iki mokesčių“, – kuo iš tiesų reikėtų tikėti, nurodė jis.

Pasak A. Varanausko, pedagogų vienu metu turime ir per daug, ir per mažai.

„Kelis kartus didesnė dalis studijuoja kūno kultūrą, menų pedagogiką, nei šioje srityje dirba mokytojų. Atvirkštinė situacija yra su tiksliųjų mokslų, t.y. chemijos, matematikos, fizikos, gamtos mokslų dalyko mokytojais. Dalykų mokytojų rengimas pastaraisiais metais buvo labai sumažėjęs, tik vienetai abiturientų rinkosi matematikos, biologijos, chemijos ir fizikos studijas“, – nurodė jis.

Džiaugėsi priimtais sprendimais: sulaukėme itin didelio susidomėjimo

Ministrės patarėjas džiaugėsi sprendimu siūlyti daugiau pedagoginių studijų vietų jau baigusiems aukštąsias mokyklas, esą jaunų žmonių susidomėjimas viršijo lūkesčius.

„Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. Jos tikslingai paskirstytos matematikos, informacinių technologijų, chemijos, fizikos, biologijos, geografijos dalykų mokytojams rengti.

Žiniasklaidoje skelbiami Darbo biržos duomenys apie pedagogų paklausą remiasi tik laisvų darbo vietų skaičiumi. Kad matytume realią situaciją, reikėtų paklausą palyginti su pasiūla – ieškančių darbo tos srities specialistų skaičiumi. Bendradarbiaudami su Darbo birža, žinome, kad šiuo metu skelbiamų laisvų darbo vietų paklausa daugeliu atvejų yra beveik tokia pati arba mažesnė kaip darbo ieškančių pedagogų pasiūla“, – nurodė jis.

Priversti lakstyti po kelias mokyklas

DELFI primena, kad mokytojų ieškančių įstaigų vadovai nurodė, kad pedagogų trūksta, nes jauni specialistai į mokyklas esą paprasčiausiai nebeateina.

Savo ruožtu Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė DELFI sakė, kad kai Lietuvoje egzistavo vidurinės mokyklos, problemų buvo mažiau, nes toje pačioje mokykloje mokėsi daugiau skirtingo amžiaus moksleivių, o dabar, kai švietimo įstaigos išskaidytos į pagrindines, progimnazijas, gimnazijas, šis procesas esą apsunkinamas.

„Mokytojas yra priverstas lakstyti po kelias mokyklas, o jaunas žmogus, jei galvoja apie orų gyvenimą, darbą, ne egzistenciją, nesirenka studijuoti pedagogikos“, – sakė J. Voloskevičienė.

Į pensiją tiesiog neišleidžia

Be to, ji tikino žinanti atvejų, kai, pavyzdžiui, Klaipėdos regione, mokytojai nori išeiti į pensiją, bet jų prašoma to nedaryti, nes paprasčiausiai nėra, kas juos pakeistų.

„Vyresnio amžiaus mokytojams taip pat kartais tiesiog nėra, kur dirbti. Taip yra, kad sulaukus tam tikro amžiaus galbūt nepakeisi specialybės, nesusirasi kito darbo. Be to, tie, kurie šiandien yra prieš pensinio arba pensinio amžiaus, galbūt atėjo iš tikrojo pašaukimo. Taip, mes atsiliekame. Esame mažiau modernūs nei jaunimas. Bet Vyriausybė ir ministerija nesudaro sąlygų, kad jaunimas ateitų, kad mokytojo profesija taptų prestižinė, traukianti stipriausius abiturientus“, – kalbėjo ji.

Pasak J. Voloskevičienės, iki tūkstančio eurų uždirba didelių gimnazijų mokytojai, kurie turi normalius darbo krūvius. Savo ruožtu dirbantys pagrindinėse mokyklose, progimnazijose arba regionuose, pasak pašnekovės, iš tiesų uždirba vos daugiau nei šalyje nustatytas minimalus atlyginimas.

„Yra mokytojų, kurių atlyginimas nesiekia net minimalaus“, – sakė ji.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...