captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos ūkiuose pieno gamyba pamažu atsistato

Didieji pieno tiekėjai, reaguodami į šiemet smarkiai išaugusias pieno supirkimo kainas, perdirbimo pramonei pradėjo tiekti daugiau pieno, teigia „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Šalies ekonomikai tai gera žinia, nes Lietuvos pieno perdirbimo įmonės nuo metų pradžios augina gamybos apimtis, išaugus Lietuvoje pagamintų pieno produktų eksportui“, – sako G. Bertašius. 

Pasak jo, perdirbėjai tikisi, kad žaliavos tiekimas iš Lietuvos ūkių per šiuos metus atsistatys iki pernykščio lygio, o perdirbimo pramonės priklausomybė nuo importinės žaliavos mažės.

Tačiau spartesnio pieno gamybos augimo Lietuvos ūkiuose „Vilkyškių pieninės“ vadovas nesitiki. Nors stambesni tiekėjai parduoda vis daugiau žalio pieno, mažesniuose ūkiuose pieno gamyba ir pardavimas gerokai susitraukė, o tai kol kas lemia bendrąjį pieno supirkimo sumažėjimą šalyje.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2016 metų tuo pačiu metu, natūralaus riebumo pieno supirkimo kiekis iš ūkių bendrai sumažėjo 1,5 proc. (iki 359 tūkst. tonų).

„Dvejus metus trukusi pasaulinė pieno krizė skaudžiausiai kirto mažiesiems žemdirbiams, laikantiems iki penkių karvių – labai daug tokių ūkių buvo priversti pasitraukti iš prekinės gamybos, sumažėjo karvių bandos, – sako G. Bertašius. – Bandos dydžiui atstatyti prireikia vienerių dviejų metų, todėl pieno gamybai sugrįžti į spartesnį augimo kelią prireiks laiko ir investicijų“.

Jo vertinimu, šeimos pieno ūkiai, laikantys 20–100 ir daugiau karvių, yra perspektyvūs ir lankstūs – esant normalioms rinkos sąlygoms geba dirbti pelningai ir kurti pridėtinę vertę.

„Tokio dydžio šeimos ūkiai supirkimo rinkai pristato maždaug trečdalį visos lietuviškos pieno žaliavos, todėl jų rėmimas turėtų būti prioritetinis“, – sako G. Bertašius. 

Lietuvos pieno gamintojams šių metų antrąjį ketvirtį už parduotą 1 toną žalio natūralaus riebumo pieną buvo mokama vidutiniškai po 270 eurų – 50 proc. daugiau nei pernai.

Lietuvos ūkininkai pieno perdirbimo pramonės poreikius patenkina apie 75 proc., likusius 25 proc. šalyje perdirbamo pieno sudaro atvežtinė žaliava iš Latvijos ir Estijos.

Pasak G. Bertašiaus, Lietuvos pieno perdirbimo įmonių pajėgumai auga – tampame konkurencingesni už Latvijos ir Estijos pieno pramonę, todėl žalio pieno poreikis mūsų šalyje augs. Jo vertinimu, dėl tokios situacijos daugiau žalio pieno bus superkama ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos ūkių. 

Per penkis šių metų mėnesius, palyginti su pernai tuo pačiu metu, Lietuvos pieno įmonės žalio pieno perdirbo 1,3 proc. daugiau.

„Lietuvoje pieno gaminių vartojimas išlieka pastovus, todėl didesnę lietuviškų pieno produktų gamybą lėmė maždaug dešimtadaliu išaugęs jų eksportas“, – sako G. Bertašius. 

Per 2017 metų antrąjį ketvirtį Lietuvos pieno supirkėjai importavo 102 tūkst. tonų žalio natūralaus riebumo pieno – 10 proc. daugiau nei 2016 metų tuo pačių laikotarpiu. Per šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos pieno supirkėjai eksportavo beveik 23 tūkst. tonų žalio natūralaus riebumo pieno, arba atitinkamai 11,4 proc. mažiau nei pernai.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close