captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl Lietuvoje kurui taikomas didžiausias antkainis iš kaimyninių šalių?

Lietuvoje benzinas ir dyzelinas kainuoja brangiausiai iš kaimyninių šalių, o šiam kurui pas mus taikomas didžiausias bendras didmenininkų ir mažmenininkų antkainis, rodo Europos energetikos portalo energy.eu duomenys. Lietuvos naftos perdirbėjas šių duomenų nekomentuoja, o degalinių tinklų atstovas Lukas Vosylius tvirtina, kad degalinių maržos nuo kaimynų pernelyg nesiskiria.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuvoje benzinas ir dyzelinas kainuoja brangiausiai iš kaimyninių šalių, o šiam kurui pas mus taikomas didžiausias bendras didmenininkų ir mažmenininkų antkainis, rodo Europos energetikos portalo energy.eu duomenys. Lietuvos naftos perdirbėjas šių duomenų nekomentuoja, o degalinių tinklų atstovas Lukas Vosylius tvirtina, kad degalinių maržos nuo kaimynų pernelyg nesiskiria.

Portalas nurodo, Lietuvoje euro95 markės benzinui taikoma bendra didmenininkų ir mažmenininkų marža yra didžiausia tarp kaimyninių Europos Sąjungos (ES) šalių ir yra labai panaši į Liuksemburgo ir Danijos. Į šią maržą įskaičiuojamas ir žalios naftos perdirbimas, ir logistika, ir pardavėjų dalis.

Tinklalapio pateikiamais duomenimis, Lietuvoje benzinui taikomas, 0,196 euro (0,67 Lt) litrui antkainis, tuo metu Latvijoje jis yra 0,172 euro (0,59 Lt), Estijoje – 0,127 euro (0,43 Lt) , Lenkijoje – 0,133 euro (0,45 Lt).

Šiose šalyse atitinkamai mažesnė yra ir degalinių kaina. Gegužės 20 d. duomenimis, mažmeninė benzino kaina Lietuvoje buvo 1,359 euro (4,69 Lt), Estijoje 1,252 euro (4,32 Lt), Latvijoje 1,307 (4,51 Lt), Lenkijoje – 1,269 euro (4,38 Lt). Tiesa, taip pat matyti, kad Lietuvoje šiam kurui taikomi didžiausi mokesčiai.

Iš pateikiamų duomenų tampa aišku, kad mažesnį nei Lietuvoje antkainį benzinui taiko daugiau nei pusė ES narių: D. Britanija, Slovėnija, Slovakija, Rumunija, Liuksemburgas, Vengrija, Graikija, Suomija, Čekija, Austrija.

Tuo metu Portugalijoje, Olandijoje, Maltoje, Italijoje, Airijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kipre, Bulgarijoje, Belgijoje, Danijoje jis yra didesnis.

Tinklalapio žiniomis, visose šalyse didmeninė neapdirbtos naftos kaina yra vienoda – 0,493 euro (1,7 Lt) už litrą.

Dyzelino antkainis didesnis nei Liuksemburge

Panaši situacija yra ir su dyzelino antkainiu – tinklalapio duomenimis, kaimyninėse šalyse jis yra mažesnis nei Lietuvoje. Lietuvoje dyzelinui taikomas 0,237 euro (0,81 Lt) antkainis, Latvijoje – 0,196 euro (0,67 Lt), Estijoje – 0,149 euro (0,51 Lt), Lenkijoje – 0,180 euro (0,62 Lt).

Energy.eu informacija rodo, kad mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje buvo didžiausia tarp kaimynų – 1,283 euro (4,42 Lt), Latvijoje – 1,24 euro (4,28 Lt), Estijoje – 1,242 euro (4,28 Lt), Lenkijoje – 1,264 euro (4,36 Lt). Tačiau Lietuvoje akcizas dyzelinui yra mažiausias tarp šių šalių.

Dyzelinui mažesnį nei lietuviai antkainį taiko Austrija, Čekija, Suomija, Liuksemburgas, Rumunija, Slovėnija, D. Britanija. Visur kitur jis yra didesnis.

Tuo metu iš energy.eu pateikiamais duomenimis, automobilinėms dujoms Lietuvoje taikoma viena mažiausių maržų ES – 0,175 euro (0,6 Lt), Latvijoje – 0,186 euro (0,64 Lt), Estijoje – 0,340 euro (1,17 Lt). Gegužės 20 d. duomenimis, mažmeninė dujų kaina Lietuvoje buvo 0,643 euro (2,2 Lt), jų galutinė kaina didesnė nei pas kaimynus dėl didžiausio akcizo, kuris sudaro 0,163 euro (0,56 Lt).

Mažesnę maržą nei Lietuvoje taiko tik Lenkijos pardavėjai – 0,171 euro (0,59 Lt). Tiesa, septynios valstybės apskritai nepateikė duomenų apie automobilinėms dujoms taikomus antkainius.

Siūlo nepamiršti papildomų nuolaidų

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius DELFI tvirtino, kad maržų dydį turėtų komentuoti ir gamintojas. Lietuvoje daugiausiai parduodama naftos perdirbimo bendrovėje „Orlen Lietuva“ pagamintų degalų.

Kartu jis pabrėžė, kad dvejus metus Konkurencijos taryba tyrė degalinių veiklą ir nustatė, kad jų antkainiai pernelyg nesiskiria nuo kaimyninių šalių.

„Galėčiau remtis Konkurencijos tarybos tyrimu, kuriuo buvo nustatyta, kad degalinių maržos nėra labai skirtingos nuo kaimyninių valstybių. Aš manau, kad reikėtų tuo remtis, nes čia neaišku, kas teikia duomenis ir kaip skaičiuojama, ar skaičiuojama švieslentėje pateikiama kaina, ar įskaičiuojamos klientams taikomos nuolaidos. Bent jau mes, kaip asociacija, jokiems europiniams raportams duomenų neteikiame”, – apie tinklalapio duomenis sakė L. Vosylius.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad realią Lietuvos pardavėjų maržą apkarpo kiekvieno degalinių tinklo taikomos nuolaidos lojaliems klientams.

„Mūsų asociacijos nariai ne kartą yra sakę, kad daugumoje ES valstybių netaikoma tokia nuolaidų politika, kokia taikoma Lietuvoje. Kitose šalyse dažniausiai yra taip, kad kurą perki už tiek, kiek nurodyta švieslentėje, o pas mus lojaliems klientams yra taikomos nemažos nuolaidos“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, kokios yra degalinių maržos L. Vosylius atsakė: „Asociacija nedalyvauja, nedalyvavo ir nedalyvaus kainodaroje. Tačiau galiu pasakyti, kad benzino marža Lietuvoje yra susitraukusi iki minimumo ir sudaro apie 4 proc., o su dyzelino maža, galime sakyti, yra viskas tvarkoje – ji yra apie 6-8 proc. Anksčiau būdavo teigiama, kad energetiniame sektoriuje verslas apsimoka, kai marža yra ne mažesnė nei 10 proc.“.

Be to, esą negalima sakyti, kad visų šalių pardavėjai vienodai moka už degalus.

„Teigti, kad visiems didmeninė kaina yra vienoda, ydinga. Praktika rodo visai kitaip. Buvo situacija, kai Lietuvai didmeninė kaina buvo mažiau patraukli nei Latvijai argumentuojant, kad į Latviją yra patogesnė logistika“, – kalbėjo pašnekovas.

Degalinių atstovas priminė, kad maždaug pusę litro degalų kainos sudaro mokesčiai – akcizas ir PVM, po to nemaža dalis tenka didmeninei kuro kainai, o likusi dalis tenka degalinėms.

„Jeigu šiandien iš kainos atimtume degalinių maržą, degalų kaina stipriai nesumažėtų, nes tokios yra pasaulinės tendencijos, kad kainos yra didelės. Mes tikrai nesižavime kylančiomis kainomis, suprantame, kad kuo didesnės kainos mūsų degalinėse, tuo mūsų vartotojai turi daugiau paskatų dairytis į Rusiją ar Baltarusiją, kur kainos greičiausiai niekada nesusilygins su ES“, – tvirtino L. Vosylius.

„Orlen Lietuva“ savo komentarų nepateikė.

Konkurencijos tarybos atsakyme DELFI nurodoma, kad pernai taryba nutraukė tyrimą dėl galimo degalų pardavėjų kartelio, „kadangi pagal surinktus duomenis nebuvo pagrindo teigti, kad naftos produktais prekiaujantys ūkio subjektai sudarė Konkurencijos įstatymo draudžiamą susitarimą“.

Tačiau šiuo metu konkurencijos taryba atlieka du tyrimus dėl konkurencijos degalų rinkoje, susijusius su galimai nepraneštomis ūkio subjektų, užsiimančių mažmenine prekyba degalais, koncentracijomis rinkoje.

DELFI primena, kad balandžio 18 d. Konkurencijos taryba paskyrė bendrovei „Lukoil Baltija“ 1,177 mln. Lt baudą už degalinių koncentracijos įgyvendinimą nepranešus apie tai Konkurencijos tarybai ir negavus leidimo tokios koncentracijos įgyvendinimui.

Stebina kuro kainos ir algos

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas Vidmantas Pumputis tvirtino, kad europiniame tinklalapyje pateikiami duomenys pateikia paaiškinimus, kodėl Lietuvoje kuras brangesnis nei kaimyninėse šalyse.

„Nuolat kalbama, kad Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje kuras yra pigesnis nei pas mus, nors mokesčiai yra panašūs. Pagal šios dienos portalo duomenis, benzinas ir dyzelinas, lyginant su Estija, Latvija ir Lenkija Lietuvoje yra brangiausias. Daugelis klausia, kodėl taip yra? Atsakymas paaiškėja panagrinėjus parduodamo kuro sudedamąsias dalis. Pagal šio portalo duomenis, į akis krenta gana skirtingos kuro pardavimo maržos – kuro perdirbimo, transportavimo, draudimo ir pardavimo sąnaudos. Lietuvoje jie didžiausi“, – komentavo jis.

Tačiau V. Pumputis nesiėmė vertinti, kas galėtų lemti tokius skirtumus.

„Kyla klausimas, kodėl Estijoje vieno parduodamo litro dyzelino pardavimo marža yra 51 centai, o Lietuvoje – net 82 centai, taigi skirtumas – 31 centas. Norint tiksliai išsiaiškinti, kodėl taip yra, reikėtų detalesnių tyrimų. Logiškai galvojant, kuro perdirbėjų dalis turi būti vienoda visoms Baltijos šalims. Kuro transportavimas iš Mažeikių neturėtų būti brangesnis, kaip transportavimas iki Estijos“, – teigė pašnekovas.

Anot jo, vakariečius stebina lietuvių atlyginimų ir kuro kainų santykis.

„Prieš pora metų į Vilnių atvykę svečiai iš vienos senųjų ES valstybių manęs paklausė: „Kaip jūs gyvenate, kai kuro kainos yra didesnės nei Briuselyje, o darbo užmokestis skiriasi daugiau tris kartus?“, – pripažino pašnekovas.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje vidutinis atlyginimas po mokesčių buvo apie 1600 Lt.


Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...