captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siūloma supirkinėti ir sulamdytus „bambalius“, bet tam priešinasi vyriausybė

Šalyje veikiantys taromatai nesuperka taros, jei ji yra praradusi pradinę formą – suglamžyta ar nešvari. Tuo besipiktinantis Seimo narys Sergejus Jovaiša pasiūlė įstatymo pakeitimą, kuris turėtų įtvirtinti „rankinį“ nepriimtos pakuotės patikrinimą. Tačiau tam priešinasi ir supirkėjai, ir Aplinkos ministerija.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar taromatuose superkama tara turėtų būti tikrinama ir rankiniu būdu, jei taromatas jos neatpažįsta.

Seimo narys S. Jovaiša dar balandį užregistravo įstatymo pakeitimą, kuris, jei būtų priimtas, įpareigotų taromatuose neatpažintas, tačiau sistemoje dalyvaujančias pakuočių atliekas priimti neautomatizuotu būdu ir grąžinti užstatą už jas. Kitaip tariant, jas priimtų darbuotojai, prieš tai įvertinę, ar tara atitinka reikalavimus.

Tačiau institucijų teikiamos išvados suponuoja, kad rankinio patikrinimo tikėtis neverta.

S. Jovaiša: reikia taisyti neteisybę

S. Jovaiša įžvelgia dabartinės sistemos trūkumą – šiek tiek pakitusi pakuotė taromatuose nepriimama ir vartotojai lieka neatgavę užstato.

„Būna tokių pakuočių, kurių taromatai nepriima, bet jos yra geros, galbūt pažeistos kokių išorinių veiksnių. Žmonės, kurie preciziški, renka jas ir neša, jaunimas, vaikai ar vyresni žmonės lieka nuskriausti, jei dėl kažkokių smulkmenų negali taros priduoti. Tai nebūtų masinis reiškinys, nemanau, kad tokia nežymi pataisėlė sudarytų problemų parduotuvėms“, – teigia S. Jovaiša.

Anot jo, tokie atvejai yra nedažni ir per dieną jų galėtų pasitaikyti keli, o gal ir apskritai nepasitaikyti per mėnesį.

„Bus tokių atvejų, bet tikrai nedaug. Tai tikrai išsprendžiama, ir, manyčiau, morališkai žmonėms būtų atlyginta. Nes jei švarina gamtą, aplinką ir atneša, bet nepriima, gali ir praeiti noras tą tarą rinkti. Bus mažiau šiukšlinimo“, – tikina Seimo narys.

Politikas įsitikinęs, kad toks pakeitimas pernelyg nekainuotų – esą ir dabar yra darbuotojų parduotuvėse, kurie yra atsakingi už taromatus ar supirkimą.

„Jei jau įdiegė tokią sistemą, kuri patvirtinta valstybiškai, tai nedidelės išimtys čia tikrai nesuvarys jų į ožio ragą. Na, o žmonėms ne vis tiek. Jei pasiskaičiavai, kad reikia 30 centų nusipirkti sūrelį, o tenka išeiti nusivylus dėl to, kad nepavyko susitarti su automatu, tai rankiniu būdu, manau, ta neteisybė būtų lengvai ištaisyta“, – tikina S. Jovaiša.

Aplinkos ministerija sako „ne“

Aplinkos ministerija vyriausybei siūlo nepritarti S. Jovaišos siūlymui ir vertina, kad kitu atveju vartotojai liktų nuskriausti.

„Dalis vartotojų, gyvenančių vietovėse, kuriose įdiegtas automatizuotas pakuočių priėmimas, neturės galimybės grąžinti pakuočių atliekas“, – argumentuojama AM pažymoje.

Kitas argumentas – esą taip gali būti išmokėta per daug lėšų, mat rankiniu būdu būtų priimtos pakuotės, nedalyvaujančios sistemoje ir nepaženklintos užstato sistemos ženklu.

Aplinkos ministerija įžvelgia ir alternatyvų atliekų tvarkymo būdą – jei vartotojai netinkamai laikė pakuočių atliekas ir jos negali būti techniškai priimtos, jie gali pasinaudoti konteineriais. Tiesa, išmetus tarą į tam skirtą konteinerį niekas užstato, žinoma, negrąžina.

Teisingumo ministerija neįžvelgė, kaip papildomas rinkimas rankiniu būdu galėtų apriboti vartotojų teises grąžinti pakuotes ir susigrąžinti užstatą. Tačiau į tai AM neatsižvelgė ir argumentavo, kad pakuočių surinkimas gali būti arba rankinis arba automatizuotas – kartu šie būdai netaikomi.

Nors prekybininkams tai nėra draudžiama, tačiau rankinis būdas padidintų užstato sistemos išlaikymo išlaidas, o jos galiausiai tektų vartotojams.

Nenori papildomų prievolių

Taromatų sistemą prižiūrintis VŠĮ „Užstato sistemos administratorius“ kritikuoja Seimo nario pasiūlymą ir sako, kad tai gali turėti neigiamų pasekmių gamintojams, importuotojams, pardavėjams, užstato sistemos administratoriui – visiems tai atsieitų papildomas išlaidas.

„Jei būtų pritarta Seimo nario pasiūlymui, parduotuvėse, kuriose šiuo metu yra taikomas tik automatizuotas pakuočių priėmimo būdas – pastatyti taromatai – turėtų būti įrengiamos papildomos rankinio pakuočių priėmimo iš vartotojų vietos“, – teigia „Užstato sistemos administratoriaus“ generalinis direktorius Gintaras Varnas.

Anot jo, tam tektų atitikti specialius reikalavimus – užtikrinti higienos reikalavimus, mat rankiniu būdu priimtos pakuotės būtų užterštos arba neištuštintos, o tam reikėtų papildomos vietos, infrastruktūros, žmonių.

„Pakuočių priėmimo vietos turėtų būti įrengiamos pagal specialius reikalavimus, t. y. sprendžiant klausimą, kur pardavėjams ištuštinti neištuštintas pakuotes arba kaip ir kur laikyti neištuštintas, taip pat užterštas pakuotes, kad būtų užtikrintas higienos reikalavimų laikymasis“, – baiminasi džiną iš butelio išleisti G. Varnas.

Jis taip pat įžvelgia grėsmę, kad taip „praeitų“ ir sistemoje nedalyvaujančios pakuotės ir sistemos dalyviai būtų nepelnytai nuskriausti.

Dar viena problema – pagal tokį siūlymą tektų supirkti padužusius ar skilusius butelius, nors jie turėtų būti daugkartinio naudojimo. Tokie pažeisti buteliai gamintojams nereikalingi.

„Vartotojai galėtų visiškai nesirūpinti, ar butelis bus panaudotas pakartotinai ar ne“, – įspėja G. Varnas.

„Maxima“: priimame tik į taromatą

Patys prekybos tinklai šiuo metu tuščią tarą priima tik į taromatą, jei toks parduotuvėje įrengtas – gyventojai turi pasirūpinti, kad atnešta tara tiktų.

„Pagal susitarimą su „Užstato sistemos administratoriumi“, jei parduotuvėje ar šalia jos veikia taromatas, tokiu atveju depozitinė tara priimama tik į taromatą“, – teigia „Maxima LT“ Korporacinių reikalų departamento direktorius Jaunius Špakauskas.

Šalia parduotuvių, kurių plotas neviršija 300 kvadratinių metrų, taromatai veikti neprivalo ir parduotuvėse priimama tik stiklinė daugkartinė tara.

„Tokių parduotuvių visoje Lietuvoje turime tik keletą. Kai parduotuvės plotas viršija 300 kv. metrų – tokiu atveju parduotuvėje ar šalia jos veikia taromatas, kuris priima visą – stiklinę, plastikinę ir skardinę tarą su depozito ženklu. Kadangi taromato sistema veikia automatiškai, depozitinę gėrimo pakuotę įdėjus į taromatą, nuskaitomas taros svoris, dydis ir barkodas. Todėl priduodama tara turi būti visiškai tuščia, nepažeista, nesulamdyta, ant pakuotės turi būti aiškiai nuskaitomas barkodas. Jei bent vienas kriterijus neatitinka, tokiu atveju taromatas taros nepriima“, – sako J. Špakauskas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close