captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekologiniai ūkiai Lietuvoje plečiasi lėčiau nei kitose Baltijos šalyse

Nors susidomėjimas ekologiškais maisto produktais, kurie yra natūralūs ir sveikesni, auga, jų vartojimą Lietuvoje riboja įvairūs veiksniai. Vienas svarbiausių – informacijos apie prekybos vietas stygius. Siekdamas suteikti vartotojams daugiau žinių apie ekologiškų maisto produktų pardavimo vietas, Lietuvos vartotojų institutas pristato ekologinių ūkių žemėlapį, rašoma Lietuvos vartotojų instituto pranešime spaudai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nors susidomėjimas ekologiškais maisto produktais, kurie yra natūralūs ir sveikesni, auga, jų vartojimą Lietuvoje riboja įvairūs veiksniai. Vienas svarbiausių – informacijos apie prekybos vietas stygius. Siekdamas suteikti vartotojams daugiau žinių apie ekologiškų maisto produktų pardavimo vietas, Lietuvos vartotojų institutas pristato ekologinių ūkių žemėlapį, rašoma Lietuvos vartotojų instituto pranešime spaudai.

Skatins vartotojų ir ūkininkų bendravimą

„Sukurdami ekologinių ūkių žemėlapį siekėme konkrečių tikslų – skatinti tiesioginį vartotojų ir ūkininkų bendravimą, kuris didintų pasitikėjimą vieni kitais, o taip pat ekonominės naudos vartotojams, nes pirkti prekes tiesiogiai iš ūkininkų yra pigiau. Be to, iki šiol nebuvo vieno išsamaus žemėlapio, kuriame būtų galima rasti oficialiai sertifikuotus šalies ekologinius ūkius“, – sako Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.

Ekologinių ūkių žemėlapyje yra pavaizduoti Lietuvos ekologiniai ūkiai, turintys VšĮ „Ekoagros“ išduotą sertifikatą. Žemėlapis atnaujinamas 2 kartus per metus. Paiešką žemėlapyje galima vykdyti pasinaudojant raktiniais žodžiais, ūkio gaminama produkcija, veiklos sritimi arba teritorine priklausomybe.

Mažesnis poveikis aplinkai

Kiekvienas maisto produktas daro poveikį aplinkai kiekvienoje savo gyvavimo stadijoje, t. y. per visą būvio ciklą, kurį sudaro derliaus išauginimo ir nuėmimo, transportavimo, sandėliavimo,  gamybos, produkcijos platinimo, vartojimo bei atliekų sutvarkymo etapai. Moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią neigiamą poveikį aplinkai daro gamybos stadija.

„Rinkdamiesi vietinį ekologišką maistą vartotojai prie aplinkosaugos problemų sprendimo prisideda dvejopai. Pirmiausiai, ekologinė žemdirbystė yra vienas iš efektyviausių būdų, kaip mažinti neigiamą žemės ūkio produkcijos gamybos poveikį aplinkai, nes ekologiniuose ūkiuose ribojamas pesticidų ir sintetinių trąšų naudojimas. Antra, vietinis maistas nukeliauja mažesnį atstumą, taigi sumažinama ir transportavimo žala aplinkai“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto aplinkotyros katedros lektorė dr. Renata Dagiliūtė.

Ekologiško maisto paklausa auga

Kaip rodo Tarptautinės ekologinės žemdirbystės judėjimų federacijos (IFOAM) 2011 m. statistika, pasaulyje ekologiniai ūkiai užima 37,2 mln. hektarų žemės. Ekologiniai ūkiai Europos Sąjungos (ES) valstybėse vidutiniškai užima 5,4 proc. viso dirbamos žemės ploto. Į ES šalių septintuką, kur ekologinė žemdirbystė išplėtota labiausiai, patenka Lietuvos kaimynės – Estija (14, 8 proc.) bei Latvija (10,4 proc.).

Ekologiškų maisto produktų ir gėrimų pardavimų apyvarta pasaulyje nuolat auga – nuo 2008 iki 2011 m. ji padidėjo 25,1 proc. ir sudarė 48,5 milijardus eurų. Vien ES ekologiško maisto rinka 2011 m. išaugo 9 proc. ir siekė 21.5 milijardų eurų. ES senbuvėse ekologiškam maistui išleidžiama apie 2 proc. visų išlaidų maistui. Nemaža dalis ekologiško maisto yra importuojama iš trečiųjų šalių ir ji nuolat auga.

Naujosiose ES šalyse ekologiško maisto vartojimas sudaro tik 0,2 proc. visų išlaidų maistui „ES statistika rodo, kad palyginti su bendromis išlaidomis maistui, ekologiškai produkcijai išleidžiama nedidelė suma. Lietuvoje tos apimtys dar mažesnės, pavyzdžiu, 2011 m. ekologiškam maistui vienas lietuvis vidutiniškai išleido vos 7 litus. Vis dėlto ekologiški produktai mūsų šalyje populiarėja ir išlaidos jiems palaipsniui auga. Svarbus veiksnys šios rinkos vystymuisi yra vartotojų informuotumas bei jų perkamoji geba“, – sako dr. R. Dagiliūtė.

Lietuvos ekologiniai ūkiai plėsis

Daugiausiai ekologinių ūkių Lietuvoje buvo 2007 metais, kai jų skaičius siekė 2855 vnt. Nuo tada ekologinių ūkių vis mažėja: 2008 m. sertifikuoti 2805 vnt; 2009 m. – 2679 vnt.; 2010 m. – 2668 vnt.; 2011 m. – 2598 vnt. ir 2012 m. – 2511 vnt. Tačiau patys ūkiai stambėja ir ekologinės gamybos plotas kasmet auga. 2007 m. jis siekė 125457 ha, 2011 m. – 157995 ha, o 2012 m. – jau 162655 ha.

„Atsižvelgiant į dabartines tendencijas tikėtina, kad 2013 m. ūkių greičiausiai ir toliau mažės, nes visi laukia 2014–2020 m. laikotarpio, kai keisis ES paramos sistema. Vis dėlto įmonės turėtų plėstis, nes ekologiškų produktų paklausa sparčiai auga užsienio šalyse. Nežymus augimas pastebimas ir Lietuvoje“, – teigia VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...