captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po urėdijų reformos perdirbėjai revoliucijos medienos prekyboje nelaukia

Seimui antradienį patvirtinus daug ginčų visuomenėje kėlusią urėdijų pertvarką, įstatyme buvo įtvirtinta nuostata dėl prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena. Iš esmės prekybos tvarka keistis neturėtų, tačiau tikimasi, kad centralizavus procesą bus daugiau skaidrumo bei efektyvumo.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Didieji šalies medienos perdirbėjai sveikina urėdijų reformą ir tikisi aiškumo bei paprastumo, įsigyjant žaliavą. Smulkusis verslas teigia nesibaiminantis, jog dėl pertvarkos neteks galimybių įsigyti žaliavą, priešingai nei tvirtino reformos kritikai. Be to, vis dar laukiama, kaip medienos prekybą sureguliuos vyriausybė.

Kita vertus nuogąstaujama, kad maždaug ketvirtadalis visos valstybiniuose miškuose nukirstos medienos iškeliauja į užsienį. Paprastai tai geros kokybės mediena, kurią kaip žaliavą galėtų naudoti lentpjūvės.

Dar kovą apie svarstymus riboti medienos eksportą kalbėjęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas šiuo metu tvirtina, kad to daryti neketinama, o prekybą turėtų sureguliuoti laisva rinka.

Asociacijos vadovas: revoliucijos prekyboje nebus

Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas sako, kad įstatymo nuostatos dėl medienos prekybos revoliucijos nesukels.

„Čia yra fakto konstatavimas, ir jis nei trukdo, nei kažkokią revoliuciją sukelia. Čia yra smulkmena, viskas tas egzistuoja šiai dienai, bet tai buvo įrašyta į įstatymą, kad jeigu kas nors keisis kardinaliai, kad tie dalykai išliktų“, – BNS sakė R. Beinortas.

„Iš esmės visa mediena, kuri patenka į rinką, yra didmeninė prekyba, šiai dienai yra nustatyta tvarka, kaip ji vyksta ir artimiausiu metu ji taip ir vyks. Dėl vadinamosios mažmeninės prekybos, kadangi urėdijos yra išsidėsčiusios panašiai kaip savivaldybės, būdavo skiriamas tam tikras medienos kiekis iš metinių kirtimo normų, kurį konkretus urėdas galėdavo parduoti be jokių konkursų ar aukcionų. Pavyzdžiui, jis galėdavo parduoti malkų kaimo mokykloms, arba nuo gaisro nukentėjusiems asmenims duodavo išsikirsti miško, dovanodavo medienos ar parduodavo jos palankesnėmis sąlygomis“, – aiškino jis.

Jam pritarė ir smulkius medienos perdirbėjus vienijančios Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos atstovas Arvydas Urbis.

„Mūsų įmonės dalyvauja aukcionuose. Matome, kad ten galėtų atsirasti patobulinimų, bet tokia sistema turi išlikti. Dabar įstatyme ta galiojanti tvarka tik užtvirtinta. Klausimas, kaip toliau veiks sistema, ar ji keisis, ar ne, čia niekas nepasakė. (...)  Norime tikėtis, kad vyriausybė mus pakvies kaip socialinius partnerius pasitarti, kaip toliau nežlugdant pramonės tą medieną parduoti taip, kad kuo daugiau jos liktų Lietuvoje ir ji būtų perdirbama Lietuvoje“, – BNS sakė A. Urbis.

Mažieji dėl žaliavos trūkumo nesibaimina

A. Urbio teigimu, asociacijos įmonės, kurių dauguma – nedidelės lentpjūvės, nesibaimina dėl to, jog įgyvendinus urėdijų reformą, joms taps sudėtingiau įsigyti žaliavos.

„Mes dėl to nesibaiminame, jei prekybos mediena logika nesikeis iš esmės, jei nereikės, pavyzdžiui, važiuoti į Vilnių pasiimti medieną. Sistema turi leisti aiškiai pamatyti, iš kur perki medieną ir iš kur ją reikia pasiimti. Mediena kertama konkrečioje biržėje (miško plote – BNS), urėdija parduodama pasako, kad parduoda medieną savo sandėlyje, toje kirtavietėje. Pardavinėti turi iš konkrečios biržės, tuomet gali nuvažiuoti ir pažiūrėti, ar verta pirkti, tada dalyvauji aukcione. Nemanau, kad šitą sistemą galima sugriauti“, – BNS sakė A. Urbis.

Anot jo, šiuo metu medienos pardavimo aukcionuose smulkieji perdirbėjai turi pranašumą prieš didžiuosius, nes gali pasiūlyti didesnę kainą.

BNS nuotr.

„Mažieji perdirbėjai aukcione gali pasiūlyti didesnę kainą, nes gali labiau išlaviruoti tos pačios medienos apdirbime, mums nereikia didelės maržos, didelių ekonominių pagalvių. Mes rizikuojame, duodami šiek tiek didesnę kainą. Bet yra kita blogybė, kad mes į savo sistemą įsileidžiame iškreiptų rinkų pirkėjus – latvius, lenkus, kurie turi kitokias ekonomines sąlygas pirkti medieną pas save, o pas mus jie ateina su invazinėmis kainomis, ir tada prasideda kitas žaidimas“, – dėstė A. Urbis.

Jo teigimu, urėdijų reforma siekiami įtvirtinti centralizuoti medienos aukcionai pirkėjams naudingi ir tuo, kad atskiroms urėdijoms, norint dalyvauti jų aukcionuose, nereikės pervedinėti užstatų, užteks sumokėti vieną kartą.

Lentpjūvėms tinkama žaliava keliauja į užsienį

Asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas atmeta urėdijų reformos kritikų argumentus, jog centralizavus medienos prekybą, smulkieji verslininkai nebegalės įsigyti žaliavos, bus priversti nutraukti veiklą, atleisti darbuotojus.

„Visi šneka, kad nukentės smulkieji, bet tos įmonės egzistuoja jau keliolika metų. Kodėl jos šiandien vis dar yra smulkios? Kai nupjauna medį ir supjausto rąstais, jie būna nevienodi, turi nevienodą vertę. Pats pirmas rąstas nuo kelmo yra pats vertingiausias, nes jis yra pats storiausias ir iš jo galima daug padaryti. Tai yra lentpjūvių žaliava, bet iš tų 2 mln. kubų medienos, kuri kasmet yra išvežama iš Lietuvos, didžiąją jos dalį sudaro būtent ta geroji mediena. Dėl to mūsų lentpjūvystė yra visiškai neišsivysčiusi, dėl sisteminio žaliavos trūkumo“, – kalbėjo R. Beinortas.

Vienos didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupės Vakarų medienos grupė (VMG) valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas sako, kad mediena į užsienį iškeliauja dėl ilgą laiką galiojusių neaiškių prekybos taisyklių.

„Per tą laikotarpį – maždaug 15 metų neatsirado nė vieno didesnio pirminio medienos perdirbimo objekto, išskyrus „Juodelių“ (Marijampolės medienos apdirbimo įmonė – BNS) investicijos Rokiškyje. Plėtėsi baldų įmonės, bet visos konstrukcinės medžiagos įvežamos iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos, o žaliava toms konstrukcinėms medžiagoms iškeliaudavo į tas šalis iš Lietuvos“, – BNS sakė S. Paulauskas.

Anot jo, užtikrinus galimybę įsigyti medieną vietos gamintojams, būtų išplėtotas medienos perdirbimas ir tuomet eksportuoti žaliavą nebūtų prasmės.

„Valstybiniai miškai visada gali vykdyti tam tikrą protekcionistinę politiką, kad žaliava neiškeliautų iš šalies. Pavyzdžiui, nustatyti, kad pirmame konkurso rate dalyvauja tik tie, kurie šalyje turi gamybinius pajėgumus. Tokia tvarka yra Lenkijoje ir Latvijoje, kur turi deklaruoti savo turimus pajėgumus, o jei jų neturi, tuomet antrame aukciono rate perki tik tai, kas lieka nenupirkta“, – aiškino VMG valdybos pirmininkas.

Pasak jo, mažos pridėtinės vertės produktus gaminančios smulkios šalies lentpjūvės neturi galimybių konkuruoti su stambiais užsienio kapitalo gamintojais.

„Ar gali būti šiais laikais globaliame pasaulyje kaimo lentpjūvė būti konkurencinga? Jeigu tai yra amatininkas, jis bet kuriuo atveju nusipirks medienos, nes jis gamina laiptus, duris, langus, jo produktas yra brangus ir jis nusipirks. Bet jeigu gaminama statybinė mediena arba konstrukcijos, tai kaip gali kaimo lentpjūvė konkuruoti su „Stora Enso“ (Suomijos kapitalo Alytaus medienos produktų gamybos ir pardavimo bendrovė „Stora Enso Lietuva“ – BNS), „Juodeliais“ ar kokia nors kita didžiule lentpjūve, kurios medieną perka dideliais kiekiais“, – svarstė S. Paulauskas.

BNS nuotr.

Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos atstovas A. Urbis teigė, kad ši vyriausybė galėtų imtis priemonių, kurios leistų perdirbėjams reikalingą medieną išlaikyti šalyje.

„Mediena yra nevienarūšis produktas ir iš Lietuvos išvežama ypatingai didelis kiekis geros, pjautinos medienos, kurios reikia vidutinėms ir smulkioms įmonėms. (...) Mes kol kas nematėme nė vienos priemonės, kad būtų suvienodintos, pavyzdžiui, Lietuvos ir Latvijos medienos perdirbėjų sąlygos vystyti savo verslą. (...) Latviai yra įsivedę kriterijus, kuriais apsibrėžia naudą šaliai ir ekonomikai, ten yra socialinis kriterijus, darbo vietos ir pajamos, o jei tų kriterijų neatitinki, negali dalyvauti aukcione. Vokietija turi ekologinį kriterijų, kad žaliava neturėtų keliauti tam tikrą kiekį kilometrų, nes tai didina CO2 išmetimą“, – BNS sakė A. Urbis.

Ministras eksporto riboti neketina

Kasmet Lietuvoje valstybiniuose ir privačiuose miškuose iškertama maždaug 7 mln. kubinių metrų medienos, iš kurių maždaug 2 mln. kubų išvežama į užsienį. Medienos importas į Lietuvą siekia 1,3 mln. kubinių metrų.

Seime prieš porą metų buvo bandoma priimti pataisas, kurios Lietuvos medienos perdirbimo įmonėms būtų suteikusios pirmumo teisę prieš eksportuotojus įsigyti žaliavos, bet Seimas tam nepritarė.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas Seimo liberalų frakcijoje, kovo pradžioje pristatydamas numatomą urėdijų pertvarką, patvirtino, kad bus svarstomi ir medienos eksporto ribojimai.

„Tiek estai ir latviai, tiek lenkai riboja apvalios medienos eksportą, nepažeisdami laisvosios prekybos sutarties reikalavimų, todėl mes irgi turime galvoti apie ribojimus eksportui. Tada mes turėsime konkurencingas kainas su kaimynais“, – tuomet kalbėjo aplinkos ministras.

Tačiau dabar apie eksporto ribojimus ministras nebekalba, o akcentuoja siekį padaryti prekybą skaidresnę.

„Šiuo metu apie tai (medienos eksportą – BNS) negalvojame, reguliuoja laisva rinka. (...) Lietuva daugiausiai eksportuoja popiermalkes, jos eksportuojamos dėl to, kad pas mus nėra pakankamai jas perdirbti galinčios pramonės. Popiermalkės yra nestori rąstai, todėl šiuo metu nėra tokios grėsmės, kad turėtume imtis rinkos reguliavimo priemonių“, – BNS trečiadienį sakė K. Navickas.

K. Navickas, BNS nuotr.

Anot jo, medienos prekybos tvarką siekiama sureguliuoti taip, kad aukcione žaliavą įsigijęs pirkėjas gautų tokios kokybės medieną, už kurią sumokėjo.

„Norime sutvarkyti taip, kad jei yra sąžiningai laimėta su aukščiausia kaina, kad būtų gauta ta mediena, už kurią buvo sumokėta. Kartais, kai vyksta sandoris ir iš miško paimama mediena, gali įvykti tam tikrų kokybės pokyčių. Norime tą dalį sureglamentuoti, kad jei pirkėjas sąžiningai laimėjo, jis turi gauti tą, už ką sumokėjo, kad nebūtų manipuliacijų“, – kalbėjo aplinkos ministras.

Anot jo, viena tokių priemonių yra medienos prekyba pardavėjo sandėlyje, kai visi pirkėjai galėtų matyti, kokia mediena yra parduodama.

Tvarka įtvirtinta įstatyme

Seimas antradienį nustatė, kad didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis būtų vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trejų iki dešimties metų), pusmetinėms ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių) sutartims sudaryti.

Mažmeninėje prekyboje būtų parduodama iki 7 proc. metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties, o čia parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams.

„Mes suteikėme galimybę detalizuoti didmeninę ir mažmeninę prekybą įstatymu, kad didmeninė prekyba būtų vykdoma elektroniniu būdu, o mažmeninėje prekyboje būtų parduodama iki 7 proc. nukirstos medienos, daugiausiai tiesiogiai iš urėdijų būtų prekiaujama malkine mediena, kuri būtų skirta gyventojams, smulkioms regione veikiančioms medinos perdirbimo įmonėms“, – BNS sakė viena iš įstatymo pataisų, nustatančių medienos prekybos tvarką, autorių „valstietė“ Virginija Vingrienė.

V. Vingrienė, BNS nuotr.

Šiuo metu didmeninės ir mažmeninės medienos prekybos tvarka nustatoma aplinkos ministro įsakymu.

„Šiuo metu bus reglamentuojama įstatymu. Konstitucinis Teismas yra ne kartą savo nutarimuose išaiškinęs, kad svarbiausi ūkinės veiklos reglamentavimo principai turi būti nustatyti įstatymu. Tuo vadovaujantis mes ir įtraukėme į įstatymą, juo labiau buvo reikalingi saugikliai“, – kalbėjo parlamentarė.

Valdantiesiems „valstiečiams“ pažadėjus opozicijoje esantiems konservatoriams grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, Seimas antradienį pagaliau patvirtino daug ginčų visuomenėje kėlusią urėdijų pertvarką. Seimas nutarė panaikinti Generalinę miškų urėdiją, o miškus valdyti leido vienai ar daugiau įmonių, jų skaičių nustatant vyriausybei. Pastaroji dabar siūlo įsteigti vieną įmonę vietoje 42-jų urėdijų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...