captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje imituojama darbo diena: kodėl valdžia nenori jų kilnoti

Penktadienį Lietuvoje imituojama darbo diena. Bent jau toks įspūdis susidaro stebint gerokai sumažėjusius automobilių ir žmonių srautus. Valdžia pokyčių nežada: šventinės dienos kilnojamos nebus.
Asociatyvi BNS nuotr.
Asociatyvi BNS nuotr.

„Penktadienį atsikėliau kiek vėliau nei įprastai ir galvojau, kad į darbą atvažiuosiu kiek vėliau. Bet vos išsukau iš kiemo, supratau, kad miestas visiškai tuščias – lyg būtų ne 8 val. ryto, o kokia 4-ta.

Žodžiu, nei Kalvarijų, nei Ozo, nei Geležinio Vilko gatvėse mašinų praktiškai nebuvo, tad darbą pasiekiau turbūt triskart greičiau nei įprastai. Akivaizdu, kad daugelis į darbą šiandien nevažiavo. Galėtų ir dažniau taip būti“, – pasakoja vilnietis Martynas.

Jo žiniomis, daug žmonių susitarė su darbdaviais ir į darbą visai neatėjo, o valstybiniame sektoriuje daug kur dirbama šventiniu režimu.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jeigu šventinės dienos sutampa su savaitgaliais, papildomų poilsio dienų nėra – šventinės dienos nėra perkeliamos. Premjeras Saulius Skvernelis dar lapkričio pabaigoje viešėdamas DELFI konferencijoje sakė, kad, jo asmenine nuomone, turi būti sudaryta galimybė darbo dienomis išpuolančius laisvadienius kilnoti.

Tokia tvarka Lietuvoje jau yra galiojusi anksčiau. Kai poilsio dienos buvo perkeliamos, turėjome daugiau ilgųjų savaitgalių, o tarp nedarbo dienų įsiterpiančias darbo dienas atidirbdavome artimiausiais šeštadieniais.

S. Skvernelis yra sakęs, kad paprastai tarpinių dienų (tarp šventinės dienos ir savaitgalio) metu nukenčia darbo efektyvumas. „Aš matau efektyvumą. Kai atsiranda tarpinė diena, sakykime, penktadienis, kalbant apie viešąjį sektorių, yra imituojamas darbas. Iš esmės, produktas nėra kuriamas. Reikia pasakyti atvirai, kad ta diena tampa kaip ir poilsio diena darbe. Daugelis darbuotojų tą dieną pasiima ir atostogas, pasidaro išeiginę, jų nebūna“, – lapkritį kalbėjo S. Skvernelis.

Tačiau naujajame Darbo kodekse tokia galimybė neatsirado.

Paaiškino, kuo kilnojimas blogai

Kadangi premjeras penktadienį atostogauja, situaciją komentavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

„Naujasis Darbo kodeksas analogiškų nuostatų dėl dienų perkėlimo nenumato. Tačiau jame nustatyta daug lankstesnės sąlygos individualiems susitarimams, taip pat ir dėl darbo laiko, bei numatyta darbdavio pareiga imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Taip pat šį klausimą būtų galima spręsti – ir Vyriausybė aktyviai ragina tai daryti – per kolektyvines sutartis, susitarus darbdaviui ir profesinei sąjungai“, – DELFI sakė E. Radišauskienė.

BNS nuotr.

Ji paaiškino, kodėl poilsio dienų kilnojimas buvo ydingas. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad perkeliant poilsio dienas, darbo laikas negali pailgėti. Tačiau tokiu atveju, kada šventės diena yra ketvirtadienį, perkeliant poilsio dieną, savaitės darbo laikas viršija 40 val., o tai prieštarauja Darbo kodekso 144 str. 1 d. nuostatai, pagal kurią darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 val. per savaitę.

E. Radišauskienės aiškinimu, poilsio dienų perkėlimai taip pat sukelia problemų tuo laikotarpiu atostogaujantiems ar sergantiems darbuotojams. Tuo atveju, kai darbuotojai dėl minėtų priežasčių negali pasinaudoti perkelta poilsio diena, dirbtas šeštadienis jiems nėra kompensuojamas.

Kartu viceministrė pažymi, kad analogiški poilsio dienų perkėlimai nėra taikomi kitose Europos Sąjungos šalyse. Dažnai darbuotojai susitaria su darbdaviais ir pasiima vienos dienos atostogas (arba kitą laisvą dieną, pvz., ,,mamadienį“), jeigu tarp savaitgalio ir švenčių įsiterpia viena darbo diena.

Ekonomistas: darbas būtų imituojamas ir šeštadienį

„Jeigu kalbame apie daugelį kvalifikuotų profesionalų, nėra taip svarbu, kaip valstybė nustato, ar laisvadienis bus penktadienį, ar šeštadienį. Nemanau, kad labai pasikeistų darbo produktyvumas, jeigu būtų galimybė darbo dieną perkelti į šeštadienį, nes tada darbo imitavimas būtų šeštadienį. Akivaizdu, kad ir šeštadienis nėra labai darbinga diena. Tai neturėtų įtakos, manau, tiesiog reikia suteikti daugiau laisvės pačioms įmonėms nuspręsti“, – aiškina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jo teigimu, apie darbo efektyvumą ir nacionalinių švenčių organizavimą daromos studijos.

„Esminis klausimas, kaip mes įsivaizduojame, ar Lietuvoje nacionalinių švenčių ir laisvų dienų yra per daug, ar per mažai. Europos Sąjungos kontekste mes labai neišsiskiriame, skandinavai turi dar daugiau laisvų dienų. Reikia suvokti bendrą ilgalaikę pasaulinę tendenciją, kad pasaulis juda prie trumpesnės darbo savaitės ir prie mažiau darbo valandų per metus“, – aiškina N. Mačiulis.

Lyginant, kiek valandų žmogus dirbo prieš 100 metų, dabar dirbama gerokai mažiau. Ateityje, plečiantis automatizacijai ir robotizacijai, ši tendencija tik tęsis. Ekonomisto aiškinimu, prarandama viena ar kita diena apčiuopiamos įtakos verslui nelabai turi, galbūt tik kai kuriems sektoriams – pavyzdžiui, statybų, pramonės. Visiems kitiems sektoriams tai nesvarbu, o paslaugų sektorius netgi laimi – laisvadienį gyventojai naudojasi paslaugomis.

Pasak N. Mačiulio, darbuotojai, planuodami laisvą dieną, savo darbus susidėlioja iš anksto. Vis didesnė darbuotojų ir gyventojų dalis dirba turėdami konkrečias užduotis, kurias turi atlikti nepriklausomai nuo darbo laiko. Vis didesnė dalis darbą gali atlikti nebūdami darbo vietoje.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close