captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nuo kitų metų – „bauda“ už mažesnį nei minimalų atlyginimą

Nuo kitų metų samdyti darbuotojus ne visu etatu mažiau nei „už minimumą“ nebeapsimokės – gudraujančių įmonių direktorių ar šešėlyje laikomų darbuotojų darbo vietos pabrangs iki 105 eurų, jei bus priimti vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai. Dėl „Sodros“ vadinamųjų „grindų“ mokesčiai gali net tris kartus viršyti gaunamą atlyginimą į rankas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

15min jau rašė, kad Lietuvoje yra 6400 įmonių vadovų, kurie sau per mėnesį moka mažesnį nei 100 eurų atlyginimą. O apskritai gyventojų, kurie uždirba mažiau nei minimalų mėnesinį atlygį (MMA) – per 160 tūkstančių.

Tokių žmonių darbo vietos nuo kitų metų reikšmingai pabrangs, jei Finansų ministerijos pristatyti mokesčių pakeitimai įsigalios.

Įvedamos „Sodros“ lubos reikš viena – darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos negalės būti mažesnės nei 118,5 euro.

Jei įmonės direktorius gudrauja ir sau moka kuo mažesnį darbo užmokestį, susimokėti „Sodrai“ vis tik teks – šiuo metu aštuntadalio etato už minimalų atlyginimą darbo vieta tekainuoja 62 eurus. Po mokesčių pertvarkos – 166 eurai, arba 104 eurais daugiau. Tokiu atveju, atlyginimas į rankas siektų 47,5 eurų (šiuo metu – 43,2 eurų).

Gali taikyti kiekvienai darbovietei

Vyriausybė siunčia dar vieną nerimą keliantį signalą – visoms vieno žmogaus darbo vietoms gali būti pritaikytos „Sodros“ grindys. Tai reikštų, kad darbdaviams gali nebeapsimokėti papildomai priimti žmonių ne visu etatu.

„Priklausomai nuo to, kaip bus apsispręsta dėl socialinio draudimo įmokų grindų taikymo – ar taikyti visiems darbdaviams, ar esant keliems darbdaviams taikyti tik vienam iš jų – atitinkamai bus nustatomas ir socialinio draudimo įmokų neapmokestinamas pajamų dydis“, – teigiama 15min pateiktame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) komentare.

Tarkime, žmogus dirba keturiose darbovietėse už minimalų atlyginimą po ketvirtį etato. Šiuo metu vienai darbovietei išlaikyti tokį darbuotoją kainuotų 125 eurus. Tačiau po mokesčių pertvarkos – jau 214 eurų.

Keturiems darbdaviams toks darbuotojas „pabrangsta“ iš viso 356 eurais. „Sodros“ NPD minimas kaip kompensacija, tačiau darbuotojui atlyginimas į rankas tokį NPD pritaikius padidėtų vos 8,5 euro vienoje darbovietėje.

„Siūloma nustatyti darbdavio socialinio draudimo įmokoms MMA dydžio „grindis“, kartu įvedant socialinio draudimo įmokoms neapmokestinamąjį dydį, kuris padėtų spręsti padidėjusios darbo vietos kainos galimą problemą. Tokiu būdu dėl „pradingusios“ galimybės mažinti „Sodros“ įmokas dirbtinai mažinant draudžiamąsias pajamas, dalis pajamų „išlįstų“ iš šešėlio, dėl to padidėtų žmonių socialinės garantijos“, – aiškina SADM.

Darbo teisės ekspertas: problema sprendžiama ne ten

„Ellex Valiunas“ darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius neigiamai vertina planuojamą pakeitimą ir tikina, kad tai sumažins lankstumą rinkoje. Anot jo, problema turėtų būti sprendžiama ten, kur ji yra, o ne sąžiningų mokesčių mokėtojų sąskaita.

„Prieš sakant, gerai tai ar blogai, padės kam nors ar nepadės, reikėtų užduoti sau klausimą, tai ko siekiama tokiu pakeitimu. Nes jo po šių pakeitimų nepilno darbo laiko sutartys pasidarys mažiau patrauklios dėl akivaizdžios priežasties – jos pabrangs, lyginant su viso darbo laiko sutartimis“, – teigia R. Stanevičius.

Pasak jo, gali nukentėti asmenys, bandantys patys planuoti savo darbo laiką, derinti gyvenimo ir darbo pusiausvyrą.

„Naujas Darbo kodeksas nemažai šneka apie gyvenimo ir darbo balansą, lankstumą, tačiau toks mokestinis režimas, priešingai, atbaidytų nuo to“, – sako R. Stanevičius.

Jei „Sodros“ grindys būtų priimtos, pasak jo, rinkai būtų siunčiamas signalas ieškoti alternatyvų ir veiklą vykdyti ne per darbo santykius. Rinka visuomet ieškos „kur pigiau“.

„Jei kovojama su nedeklaruotu darbu ar mokesčių vengimu – tai yra įstatymų pažeidinėjimas. Jei žmogus dirba 8 valandas, o rašo 1 valandą – tai yra įstatymo pažeidimas, ir su juo reikėtų kovoti ne keičiant mokestinę bazę, o kaltus asmenis traukti atsakomybėn ir nesunkinti gyvenimo tiems, kurie to nedaro“, – paaiškina R. Stanevičius.

Jis įžvelgia, kad „nesveikos galvos problema perkeliama sveikoms galvoms“.

„Jei kalbame apie gerą darbdavį, kuris tokių dalykų nedaro, kuris deklaruoja tiek, kiek dirba, ir už tai moka mokesčius – kodėl mes jam uždedame prievolę dėl to darbdavio, kuris nėra sąžiningas? Konkrečiais atvejais, jei kas nors negerai, rinkos reguliatoriai – ar mokesčių administratorius, ar Valstybinė darbo inspekcija – turi visus svertus priversti ūkio subjektus laikytis įstatymų“, – teigia R. Stanevičius.

Marius Dubnikovas: tokių darbo vietų nereikia

Jei jau žmogus dirba už aštuntadalį etato, tai gali signalizuoti tik du dalykus, teigia Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

„Jei žmogus įdarbintas tik tam, kad būtų darbo santykiai, greičiausiai jis daro kažkokį labai formalų dalyką, vos kelias valandas. Tokiu atveju tokia darbo vieta pabrangsta. Tačiau visai kas kita, jei žmogus oficialiai dirba vieną aštuntąją etato, tačiau realiai dirba gerokai ilgesnį laiką“, – aiškina M. Dubnikovas.

Pasak jo, tokius žmones norima traukti iš šešėlio ir „privilioti į normalią sistemą“, kurioje mokamos įmokos „Sodrai“ – jiems būtų užtikrinamos minimalios socialinės garantijos senatvei, kurių „praktiškai nėra“ dirbant etato dalimi.

„Negali būti žmonių, kurie uždirba vos vieną aštuntąją minimalaus atlyginimo, tai tiesiog nenormalu. Jei tokia darbo vieta reali, tai tikrai verta pasvarstyti, ar tokių darbo vietų mums reikia. Tikrai juokingai atrodo, kai įmonės direktorius dirba už tokį atlyginimą. Greičiausiai žmogus pajamas gauna kitais būdais, dividendais“, – pažymėjo M. Dubnikovas.

Jis akcentavo, kad startuoliams numatytos išimtys – pirmus metus įmonės bus atleidžiamos nuo įmokų „Sodrai“.

„Jei jau esi direktorius, dirbi darbą, turi mokėti normalų atlyginimą ir mokėti mokesčius. Galbūt kam nors tai bus nepatogu, bet, ko gero, valstybė negali sau leisti tokių darbo vietų“, – pažymėjo M. Dubnikovas.

Buhalterė: apsukruoliai ras alternatyvų

15min kalbinta smulkios buhalterinių paslaugų įmonės vadovė patvirtino, kad turi klientų, kurie mokesčių sąskaita taupo dirbdami aštuntadaliu etato.

„Sau aš kiek galiu, tiek mokesčių sumoku. Bet tikrai yra klientų, kurie šykšti. Aš gi buhalterė, kiek pasakys, tiek paskaičiuosiu, – sako ji. – Kažkaip jau manęs nestebina pasikeitimai, smaugiantys smulkų verslą.“

Ji mini, kad klientai svarsto apie galimybes įmones kelti į Lenkiją, ji tikina, kad įmones Lietuvoje turėję verslininkai po truputį iš čia traukiasi.

„Likę smulkus verslininkai ką nors sugalvos, kad prasisuktų – jie išradingi“, – šypsosi buhalterė.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close